- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- AN2-31-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01011-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2018-08-20, apie 13.28 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16, 127 ir 222 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs, stabdomas nestojo policijos pareigūnams, sankryžoje sukdamas į kairę, kirto kelio horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į reklaminį stendą, kurį apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskyrė 60 Eur šešiasdešimties eurų baudą; pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskyrė 1200 Eur baudą; pagal ANK 426 straipsnio 1 paskyrė 850 Eur baudą; pagal 426 straipsnio 5 dalį paskyrė 1150 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad V. S. padarė jam inkriminuojamus nusižengimus. Nors pažeidėjas nesutiko su tuo, kad jis bėgo nuo policijos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai: pareigūnų parodymai, vaizdo įrašas, neginčijimai įrodo, kad V. S. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytus nusižengimus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo V. S. prašo pakeisti nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį ir sumažinti paskirtą nuobaudą. Be to, prašo išdėstyti paskirtos nuobaudos sumokėjimą. Nurodo, kad jis nuo pareigūnų nebėgo ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Anot apelianto, pareigūnų parodymai dėl švyturėlių įjungimo, dėl jo greičio viršijimo nustatymo, yra nenuoseklūs. Pareigūnai nepagrįstai jo kito automobilio lenkimą ir rikiavimąsi į kitą juostą traktavo kaip bėgimą nuo policijos. Nurodo, kad jis suko į savo gyvenamąją vietą. Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nurodo, kad jis automobilį patraukė tik tam, kad netrukdytų eismo kitoms transporto priemonėms, todėl vėl gi nepagrįstai pareigūnai tai traktavo kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Mano, kad turėjo būti įvertinta tai, jog pareigūnai tik po kurio laiko privažiavo prie jo automobilio ir jis būtų turėjęs galimybę pabėgti iš automobilio, tačiau to nepadarė.
3.1. Dėl paskirtos nuobaudos sumokėjimo nurodo, kad jis šiuo metu yra suimtas baudžiamojoje byloje ir negalintis per teismo nustatytą terminą sumokėti šios baudos. Be to, jis yra nedirbantis ir neturintis jokio pajamų šaltinio. Dėl to prašo paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti.
3.2. Apeliantas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pristatyti jį į teismo posėdį tam, kad galėtų ginti savo teise teisme.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą. Nurodo, kad byloje yra įrodyta, kad V. S. padarė visus jam inkriminuotus nusižengimus ir tai įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniu pranešimu, A. A. paaiškinimu, eismo įvykio fiksavimo protokolu, vaizdo įrašu ir kitais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
5. Apeliantas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galėtų ginti savo teises teisme.
6. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kartu pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių konkrečių argumentų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų surengti teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas jų taip pat neįžvelgia. Todėl nukrypti nuo anksčiau minėtos ANK nuostatos ir šioje byloje surengti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nėra. Kadangi apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos duomenis, nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, todėl šis apeliacinio skundo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.
Dėl padarytų nusižengimų
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
8. Skundžiamu nutarimu V. S. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymo. Dėl kitų savo kaltės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisako tik dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymo.
9. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
10. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą ir apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.
11. Apeliantas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita.
12. Apeliantas neginčija, kad jis sukėlė eismo įvykį ir atsitrenkė į stendą, tačiau tvirtina, jog jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, o tik pasitraukė tolėliau, nenorėdamas kliudyti eismo kitiems eismo dalyviams. Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, sutiktina su apylinkės teismu, kad V. S. po eismo įvykio sustojo tik tada, kai prie jo priartėjo policijos pareigūnų automobilis. Tai patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta teisminio nagrinėjimo metu.
13. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. S. važiuodamas žymiai didesniu greičiu nei kitos transporto priemonės, kirto dvigubą ištisinę liniją ir suko į kairę, tuomet atsitrenkė į reklamos stendą ir visiškai nepristojęs, pervažiavęs reklamos stendą, važiavo toliau. Vaizdo įraše užfiksuota, kad V. S. sustojo tik tada, kai į kelią įvažiavo policijos transporto priemonė ir suprato, jog toliau pabėgti nepavyks. Tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip siekimas pasišalinti iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti bet kokios administracinės atsakomybės. Paties V. S. veiksmai iš karto po įvykio, t. y. tai, kad ji nepristojo, o tiesiog pervažiavo reklamos stendą ir judėjo toliau, rodo jo tikslą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o ne norą pasitraukti iš įvykio vietos taip siekiant netrukdyti eismui. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus vertina tik kaip gynybinę poziciją, kuri paremta tik jo paties subjektyviu vertinimu.
14. Apeliantas nesutinka ir su jo nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir tvirtina, jog jis nematė policijos pareigūnų automobilio, todėl jo atliktus veiksmus nepagrįstai traktuoja kaip bėgimą nuo policijos pareigūnų.
15. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra jo kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareigūnų reikalavimas sustoti buvo aiškiai išreikštas mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniu signalu. Pažeidėjas aiškino, kad jis nematė policijos pareigūnų važiuojančių jam iš galo su švyturėliais, nes klausėsi muzikos. Tačiau bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad pažeidėjas matė, kad jį vejasi policijos pareigūnai ir tai suprato, o jo nurodytos aplinkybės yra tik gynybinė versija. Aplinkybę, kad V. S. matė ir suprato, kad jį vejasi policijos pareigūnai, įrodo pareigūnų parodymai bei vaizdo įrašas, kurį apylinkės teismas detaliai išanalizavo, palygino pareigūnų parodymus su vaizdo įraše užfiksuotais duomenis ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad V. S. matė, kad jį vejasi policijos pareigūnų automobilis ir siekė išvengti policijos pareigūnų sustabdymo, nes buvo neblaivus. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai darydamas tokią išvadą įvertino pažeidėjo atliktų veiksmų seką, kurie neginčijamai patvirtina tokią išvadą, t. y. pažeidėjas akivaizdžiai važiavo didesniu greičiu nei kiti automobiliai, suko į kairę kirsdamas kelio horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją, atsitrenkęs į reklaminį stendą, nesustodamas važiavo toliau ir sustojo tik pamatęs, kad nepavyks pabėgti nuo policijos pareigūnų. Daryti priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo ir apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, kurie leistų abejoti padaryta išvada.
Dėl nuobaudos paskyrimo ir jos išdėstymo
17. Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti paskirtą nuobaudą bei išdėstyti jos mokėjimą. Nurodoma, kad jis negalintis sumokėti paskirtos baudos, nes yra bedarbis, neturi jokio turto, be to, šiuo metu yra suimtas.
18. Nustatyta, kad pažeidėjui už padarytus nusižengimus paskirtos nuobaudos atitinka minimalias baudas, todėl dar labiau jas mažinti, teismas nemato pagrindo. Švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijose gali būti paskirta tik taikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, tačiau analizuojamu atveju šios nuostatos taikyti taip pat teismas nemato pagrindo. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Analizuojamu atveju nors anksčiau pažeidėjas administracine tvarka nebaustas, tačiau padarė ne vieną itin pavojingą nusižengimą, visų nusižengimų nepripažino. Taigi nesant komplekso faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
19. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į tai, kad prašymas išdėstyti paskirtą baudą aplinkės teismui nebuvo pareikštas, jis pateiktas tik apeliaciniame skunde, sprendžiama, kad apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo svarstyti šį klausimą ir keisti teisėtą apylinkės teismo sprendimą. Taigi V. S., manydamas, kad jos finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais.
20. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinio nusižengimo padarymą, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad šioje byloje V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamus nusižengimus, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Dėl nurodytų priežasčių, apygardos teismas, sutikdamas su visais apylinkės teismo motyvais ir jų visų nekartodamas konstatuoja, kad skundžiama nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti apeliacinio skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.