Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai D. S., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui, suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovei Loretai Dimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei „Turto bankas“, A. A., A. A. ir A. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. S. prašė teismo tenkinti pareiškimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patikslino pareiškimo reikalavimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad A. A. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą ir ¼ dalį jo priklausinių, esančių Mažeikių r., Židikų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13, ne nuo 1990 metų, o nuo 1993 m., kai buvo sudaryta pirkimo sutartis. Paaiškino, kad buto inventorizavimo byla užvesta 1988 – 1989 m., tad tikėtina, kad nuo to laiko A. A. jau mokėjo įmokas už butą, tad iki 1993 m. galėjo būti visiškai atsiskaitęs. Butas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėja gali įrodyti judinę reikšmę turintį faktą, kad jos brolis nuosavybės teise valdė butą, tik kreipdamasi į teismą.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovė pažymėjo, kad butas niekada nebuvo įtrauktas į savivaldybės turto registrą, tad neturi pateikti jokių papildomų įrodymų, nes archyvuose nėra duomenų apie buto įsigijimo aplinkybes. Prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra, nes byloje yra pareiškimą pagrindžiančių įrodymų, tačiau tuo pačiu išlieka abejonė, ar A. A. visiškai atsiskaitė už butą.

Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. A. gyveno bute, esančiame Mažeikių r., Židikų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13, nuo 1990 m. – 1991 m., jis įsigijo butą iš kolūkio, t. y., iš (duomenys neskelbtini) bendrovės, ir ten gyveno iki mirties. Nežino, ar A. A. buvo sumokėjęs už butą.

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad grįžęs iš armijos A. A. gavo iš (duomenys neskelbtini) kolūkio butą, jame gyveno iki mirties. Paaiškino, kad kolūkio laikais ji dirbo statybos inžiniere, tad turėjo kolūkio pirmininko įgaliojimus pas notarę tvarkyti namų ir butų teisinės registracijos dokumentus. A. A. buvo įmokėjęs už butą, tačiau jai nežinoma, ar jis buvo visiškai atsiskaitęs. Už butą buvo leidžiama mokėti dalimis; gali būti, kad A. A. dar iki sutarties sudarymo buvo įmokėjęs dalį įmokų. Valdybos posėdžio įsakymu buvo suteikiamas būtas, jei asmuo įmokėdavo dalį kainos ir būdavo užvedama buto byla.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. 1993 m. kovo 23 d. pareiškimo, 1993 m. kovo 23 d. gyvenamojo namo, buto įkainavimo akto, 1993 m. rugsėjo 27 d. protokolo Nr. 15, 1993 m. spalio 18 d. Mažeikių rajono Židikų apylinkės savivaldybės potvarkio, 1993 m. sutarties, buto techninės apskaitos bylos, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Židikų seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažymos dėl pastatų priežiūros Nr. ŽV4-71, 2017 m. rugsėjo 15 ESO pažymos apie sunaudotą elektros energiją, nustatyta, jog pagal 1993 m. (mėnuo ir diena nenurodyti) sudarytą sutartį Mažeikių rajono Židikų apylinkės savivaldybė pardavė A. A. butą Nr. 4, kurio bendras plotas 38,30 kv. m. ir ūkinius pastatus, kurių bendras plotas 41,1 kv. m., esančius Mažeikių rajono Židikų apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime (dabartinis adresas - Mažeikių r., Židikų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-4). Iš 1993 m. kovo 25 d. Mažeikių rajono valdybos privatizavimo skyriaus mokėjimo pranešimo matyti, jog perkamo turto kaina pagal įkainavimo aktą yra 7888 talonų, kuriuos pirkėjas turi sumokėti prieš pirkimo sutarties sudarymą, įmokant 962 talonus grynais pinigais, o 6926 talonus tikslinėmis kompensacijomis. Iš 1993 m. sutarties 2 punkto matyti, kad pastatai parduoti už 78,88 Lt, iš kurių 9,62 Lt pirkėjas įmokėjo į Lietuvos Taupomojo banko Židikų filialą grynais pinigais, o 69,26 Lt sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Iš 2006 m. liepos 5 d. mirties įrašo, 2007 m. gegužės 5 d. liudijimo apie palikimo priėmimo faktą, 2007 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta, kad pareiškėja D. S. yra A. A., mirusio 2006 m. liepos 2 d., turto paveldėtoja.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-324/2008).

Pareiškėja nurodo, kad ji negali gauti įrodymų, patvirtinančių A. A. nuosavybės teisės atsiradimą į minėtą nekilnojamąjį turtą, nes dėl nežinomų priežasčių A. A. sudarytas sandoris nebuvo patvirtintas notariškai ir nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į turtą.

Pirkimo – pardavimo sutartis yra vienas iš nekilnojamojo turto įgijimo būdų. Kiekvienos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties esminės sąlygos yra sutarties dalykas (CK 6.396 straipsnis) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnis). Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų, darytina išvada, jog A. A. 1993 m. su Mažeikių rajono Židikų apylinkės savivaldybe sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto Nr. 4 su ūkiniais pastatais įsigijimo, kurioje aiškiai aptarė pirkimo objektą, nurodė jo kainą, bei konstatavo faktą, jog pirkėjas įmokėjo dalį kainos grynais pinigais, o kitą dalį – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, taigi darytina išvada, kad A. A. 1993 m. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą bei tinkamai atsiskaitė už perkamą turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad turtas A. A. buvo perduotas, nes jis gyveno bute, rūpinosi turtu iki mirties, o po jo mirties turtu rūpinasi pareiškėja. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog niekas nėra įsiregistravęs nuosavybės teisės į A. A. valdytą butą.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad A. A. valdė nuosavybės teise turtą nuo 1990 m., tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog nuo 1990 m. iki 1993 m. A. A. gyveno minėtame bute, nes pareiškėja pateikė tik vieną įrodymą – seniūnijos pažymą, kuri nelaikytina tiesioginiu įrodymu. Šio fakto nepatvirtina ir kiti byloje pateikti duomenys, todėl teismas sprendžia, kad valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimas galimas tik nuo 1993 m., kuomet buvo sudaryta turto pirkimo pardavimo sutartis.

Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Nors A. A. neįregistravo nuosavybės teisės į butą, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 1993 m. pirkimo - pardavimo sutartyje aiškiai išreikšta šalių valia perleisti nuosavybės teisę į turtą; įvertinęs tai, jog už turtą buvo atsiskaityta ir turtas tinkamai perduotas turto įgijėjui – A. A., kuris nepertraukiamai valdė turtą iki mirties, ir kiti asmenys nėra pareiškę pretenzijų į šį turtą, sprendžia, jog nustatytinas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. A. nuo 1993 m. gruodžio 31 d., kuomet buvo sudaryta turto pirkimo – pardavimo sutartis, iki jo mirties, t. y. iki 2006 m. liepos 2 d., valdė nuosavybės teise butą Nr. 4 su ¼ kiemo statinių, esančius Mažeikių r., Židikų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-4.

Juridinę reikšmę turinis faktas nustatomas minėto turto įregistravimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Ne-kilnojamojo turto registre, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1993 m. gruodžio 31 d. iki mirties, t. y. iki 2006 m. liepos 2 d., nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį daiktą – butą Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – ¼ dalį kiemo statinių, esančius Mažeikių r., Židikų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 13-4.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.