Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir E. B. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 16 iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2016-08-16., apie 16.45. val. nulupęs pakabinamą spyną, slapta įsibrovė į J. M. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš vidaus pagrobė J. M. priklausantį dviratį "WHEELER 4400", 40 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. M. 40 eurų turtinę žalą.Apeliaciniame skunde E. B. prašė, pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-08-25 nuosprendį, sušvelninant paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeičiant ją į baudą. Skunde nurodė, jog susirado darbą, turi pradėti dirbti, o nuosprendžiu paskirta arešto bausmė jam neleis kurtis gyvenimo, nes jis praras darbą. Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo E. B. gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistasis E. B. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, o apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, pakeičiant paskirtą 30 parų arešto bausmę į baudą, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.). Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta recidyvisto, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įvertino tai, kad E. B. charakterizuojamas neigiamai, teistas, baustas dėl administracinių teisės pažeidimų, nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiems teistumams, kas rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau pagrobto turto vertė yra nedidelė, realios žalos nėra.Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad E. B. už nusikaltimo padarymą skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė - areštas. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam E. B. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymą, skirta bausmė – 45 parų areštas, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė, nėra griežčiausia iš jo padarytos veikos sankcijoje numatytų bausmių rūšių (griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų). Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju, kaip jau minėta, tokių aplinkybių nenustatyta.Esant nurodytoms aplinkybėms, E. B. paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga ir atitinkanti BK 41 str., 54 str. 1, 2 d., reikalavimus. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir skirti jo pageidaujamą bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam E. B., išlaidas sudaro 43,43 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.