- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- I-5472-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05055-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska dalyvaujant pareiškėjui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. skunde (b. l. 1-6) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), jo naudai 40 000 Lt neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad LAVL buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimai. Buvo gydomas antisanitarinėmis, nežmoniškomis, žeminančiomis jo orumą sąlygomis, perpildytose palatose. Palatose esantis inventorius, t. y. spintelės, gultai, yra seni, susidėvėję ir apgadinti. Palatose nėra kėdžių ir stalų. Nėra įrengta patalpa rūkymui. Rūkantieji buvo priversti rūkyti bet kur, o už tai buvo baudžiami, tame tarpe ir jis. Kaskart atvykus į LAVL priėmimo paskirstymo skyrių administracija nepasirūpindavo priklausančiu maisto daviniu, todėl kentė alkį, taip pat atvykus nebuvo galimybės išsimaudyti po dušu, nebuvo atliktas sanitarinis švarinimas. Minėtos gydymo sąlygos jį traumavo, fiziškai ir psichologiškai luošinamas, patyrė diskomfortą ir psichologinę kančią. Gydymas perpildytose kamerose kenkė jo privatumui, todėl sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Pažymėjo, kad tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos teisės aktai draudžia asmenų kankinimą ir žiaurų elgesį, kurį jis patyrė LAVL. Dėl gydymo nepriimtinomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 40 000 litų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atsiliepime į skundą (b. l. 13–17) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, pateikti negali. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 11¹.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Informuoja, kad LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Bausmių vykdymo kodeksas. LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Minėtų paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Taip pat, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis. Ligoninės Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriuose, kuriuose buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Todėl trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse 8-14 laikotarpiais). Pažymi, kad tokios nuostatos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-707/2014 ) ir Europos žmogaus teisių teismas. Palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka Taisyklių V skirsnio 35.5 punkto reikalavimus. Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nuostatomis, nėra numatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Unitazo uždengimo nenumato ir HN 76:2010. Pažymi, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai Higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant ligoninės turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos. Ligoninės patalpų dezinfekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 p. reikalavimus. Ligoninė turi sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Pareiškėjui maitinimas buvo organizuojamas ir tiekiamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Valgiaraštis yra patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 (su ankstesniais ir vėlesniais pakeitimais) „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“. Pagal LAVL ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K) maisto tiekimo sutartį, maistas yra tiekiamas iš Lukiškių TI-K valgyklos. Naujai atvykusiems į Ligoninę suimtiesiems ir/ar nuteistiesiems karštas maistas (jei pavėluoja pietums) patiekiamas pagal nustatytą dienotvarkę. Pareiškėjas atvyko į LAVL pavėlavęs pietums, todėl galėjo kreiptis į pareigūnus dėl maitinimo (sauso davinio išdavimo). Esant prašymams LAVL darbuotojai visada išduoda sauso maisto davinį. Tokią tvarką pareiškėjas žino ir/ar žinojo, kadangi ne vieną kartą buvo gydytas LAVL. Vertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas Tabako kontrolės įstatymo (toliau –TKĮ) draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ar įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta LAVL, todėl teigia, kad administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, TKĮ nenumato galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, kadangi TKĮ draudimas galioja ligoninės teritorijoje ir jos patalpose. Taip pat LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi ligoninės veiklai vykdyti. Pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, praėjus 4 ir mažiau metų nuo tariamai atsiradusios ir/ar patirtos žalos (nuo pirmos hospitalizavimo datos). Kadangi pareiškėjas teise į ieškinį pasinaudojo tik 2014 m. lapkričio 21 d., todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas (1 ir 2 laikotarpiais), vadovaujantis CK 1.125 str., 1.127 str. 1 d., CK 1.131 str. 1 d. teismo prašo minėtų laikotarpių reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo ir gydymo sąlygos.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.4 punktas (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Iš administracinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d., (b. l. 13), iš viso – 193 paros. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo palatose su juo buvo daug asmenų ir trūkdavo erdvės. Nors Laisvės atėmimo vietų ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nes tokie duomenys nėra fiksuojami, tačiau ligoninė iš esmės pripažino, jog kai kuriais atvejais ši norma galėjo būti pažeista. Taigi pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Todėl iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad viso buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas. Pareiškėjas buvo gydomas 193 paras kamerų tipo palatose, kuriose, atsižvelgiant į lovų skaičių (nesant atitinkamų duomenų dėl buvusių asmenų skaičiaus), vienam asmeniui tenkantis plotas visada neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų. Taigi pareiškėjui gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo ženkliai pažeista jo teisė į minimalų plotą.
Ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad negalėjo pasinaudoti dušu.
Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą - Higienos pasą. Šis dokumentas patvirtina, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi ligoninės veiklai vykdyti.
Pareiškėjas teigia, kad ligoninėje nėra įrengta patalpa rūkymui. Pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. rūkyti draudžiama visose sveikatos priežiūros įstaigose, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo gydymas perpildytose kamerose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, jo trukmė pakankamai ilga (193). Vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus. Palatų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis ir iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, palatoje praleisdavo 23 val. per parą. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus, todėl laikytinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą ir prašo taikyti senatį reikalavimams iki 2011 m. lapkričio 21 d. Šis ligoninės argumentas yra pagrįstas (CK 1.127 str. 1 d.), todėl pareiškėjui priteistina neturtinė žala už gydymą perpildytose kamerose (167 paras) laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. (už 3 metus).
Taigi pareiškėjo laikymas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose neabejotinai sukėlė pareiškėjui rimtą fizinį diskomfortą ir psichologinę kančią. Todėl įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur (1 726,40 Lt). Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur (1 726,40 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. G. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur (1 726,40 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.