Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nukentėjusiajai J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis individualiai, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilkijoje, Kauno rajone, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. atiduotas teismui kaltinant, kad jis 2010 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo tariamą teisę - iš J. K. gavęs apmokėjimą už atliktus rangos darbus, t. y. kapinių tvorelės pamatų išliejimą ir kapinių tvorelės apdailos plokščių sumontavimą Romainių kapinėse, Kaune, ir esant ginčui su J. K. dėl apmokėjimo ir atliktų darbų kokybės, savavališkai išmontavo kapinių tvorelės, esančios Romainių kapinėse, apdailos plokštes, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. 1500 litų turtinę žalą.

S. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 82-85, 105-106), savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009 m., tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti prieš Vėlines, tvarkant kapus Romainių kapinėse prie jo priėjo nukentėjusioji ir paprašė sutvarkyti jos vyro kapą. Į kapines buvo atvykęs automobiliu, iš kurio matėsi, kad jis verčiasi antkapių gamyba ir kitais kapų tvarkymo darbais. Jie sutarė, kad iki 2009-11-01 jis išardys jos vyro kapo betoninę tvorelę ir pamatus, paklos naujus pamatus ir sumontuos naują tvorelę iš akmens apdailos plokščių. Už atliktus darbus sutarė mokėti 2000 litų. Raštu sutarties nesudarė, sąlygas aptarė žodžiu. 2009-11-01 visi darbai buvo atlikti, nukentėjusioji paskambino ir už juos padėkojo. Po kiek laiko jie buvo susitikę kapuose, nukentėjusioji jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė, paprašė pratęsti atsiskaitymo laiką, sumokėjo tik 1000 Lt, raštiškai to neįformino. 2010 metais skambino nukentėjusiajai, buvo atvykęs, ji jam atidavė dar 400 Lt. Sąskaitos – faktūros neišrašė, nes ji nebuvo pilnai sumokėjusi. Jis bandė atgauti likusią sumą, skambino, ieškojo, suprato, kad nukentėjusioji jo vengia. Per jos brolį sužinojo, kad ji likusios sumos sumokėti nesiruošia. Kadangi tvorelė buvo pagaminta iš jo asmeninių medžiagų, nukentėjusioji už tai atsiskaitė nepilnai, jis ją išmontavo ir pasiėmė už tą nesumokėtą sumą. Nukentėjusiosios sumokėta 1400 litų suma atitiko atliktus darbus, o 600 Lt – tvorelės plokščių vertę. Nukentėjusioji pinigus jam grąžindavo dalimis, jis ja pasitikėjo. Be to, nukentėjusioji jo įmonę rekomendavo savo broliui. Darbai buvo atlikti tinkamai, laiku, nukentėjusioji jais buvo patenkinta.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-05-18 nutarimu (t. 1 , b. l. 41-45) nuspręsta medžiagą dėl administracinės atsakomybės taikymo S. S. pagal LR ATPK 173 (1) str. 1 d. -apskaitos taisyklių pažeidimas- perduoti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities VMI 2011-08-11 raštu Nr. (16.5-15)-K-10546 (t. 1, b. l. 58) informavo, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriuje 2011-06-21 buvo atliktas S. S. įmonės patikrinimas ir patikrinimo metu įmonės savininkui S. S. buvo surašyti administracinės teisės protokolai Nr. 002373 pagal ATPK 173/3 str. 1 d. 172/9 str. 1 d. ir Nr. 002374 pagal ATPK 41/3 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą ir kitas aplinkybes. Ypatingą reikšmę, sprendžiant dėl didelės žalos padarymo BK 294 str. 1 d. dispozicijos kontekste, turi savavališkų veiksmų, įgyvendinant tam tikrą teisę, motyvai, nes tokie veiksmai dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę didelės žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. LAT yra pabrėžęs, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritaria praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto dalyvį nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).

Pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis – administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Nagrinėjamos bylos esmė – skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas ir jo išraiška (ar padaryta didelė žala). Byloje nustatyta, kad tarp J. K. ir S. S. individualios įmonės atsirado civiliniai turtiniai santykiai, kadangi S. S. J. K. užsakymu atliko rangos darbus – išliejo tvorelės pamatą ir sumontavo tvorelę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad konfliktas tarp jų kilo dėl apmokėjimo už darbą ir atliktų darbų kokybės. Kaltinamojo teigimu nukentėjusioji liko nesumokėjusi už darbus 600 Lt, todėl jis nuardė kapo tvorelę, kuri buvo pagaminta iš jo asmeninių medžiagų ir taip kompensavo nesumokėtą sumą. Nukentėjusiosios teigimu už nekokybiškai atliktą darbą kaltinamasis prašė sumokėti daugiau, nei jie buvo sutarę, jai nesumokėjus papildomos prašomos sumos kaltinamasis tvorelę nuardė. Kaltinamosios teiginį, jog darbas buvo atliktas nekokybiškai, paneigia liudytojo J. I. parodymai, kuriam ji kaltinamąjį rekomendavo kaip gerą meistrą. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų akivaizdu, kad baudžiamasis procesas šioje byloje prasidėjo dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų sandūros. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų yra aišku, kad iš pradžių dėl atliktinų darbų abi šalys sutarė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima kategoriškai spręsti, per kiek laiko nukentėjusioji turėjo atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau jai ženkliai vėluojant atsiskaityti bei kaltinamajam sužinojus, kad ji net neketina sumokėti likusios sumos, kaltinamojo netenkino susiklosčiusi situacija ir jis ėmėsi atitinkamų veiksmų, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad kaltinamasis tikslingai veikė prieš nukentėjusiosios interesus, t. y. numatydamas atitinkamus neigiamus padarinius (didelę žalą nukentėjusiosios teisės ir teisėtiems interesams) ir tokių padarinių norėdamas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 str. 1 d. kyla tik išimtiniais atvejais, kai pagal byloje ištirtus įrodymus yra aišku, jog padarant nusikalstamą veiką yra sunaikinti ar pažeisti didelės vertės, svarbūs baudžiamojo įstatymo saugomi teisiniai gėriai, kai gali būti daroma išvada, kad nusikalstamos veikos padariniai yra sunkūs, kad padaryta žala yra didelė. Nors nukentėjusioji teigia patyrusi didelę moralinę žalą, vertina ją 3500 Lt suma, nurodo patyrusi dvasinius išgyvenimus dėl nuniokoto kapo, turtinę žalą vertina 1500 Lt, nes darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau objektyviai gali būti vertinama tik išmontuoto ir išvežto turto vertė – 600 Lt, juo labiau, kad kaltinamasis savo paaiškinime teismui pateikė atliktų darbų sąmatą. Nors kaltinamasis pats nebandė ginti savo tariamai pažeistų teisių civilinio proceso tvarka (nesikreipė dėl skolos išieškojimo), įgyvendino turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, veikdamas savavališkai, tačiau toks jo savavališkas teisės vykdymas nepadarė ženkliai didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tik padarius didelę žalą atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Prokuroro suformuluotame kaltinime, kaltinant S. S. pagal BK 294 str. 1 d., net nebuvo nurodyta, kokias CK nuostatas jis pažeidė, veikdamas savavališkai. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ir pati nukentėjusioji būtų bandžiusi apginti savo teises ir teisėtus interesus kitaip, o ne tik inicijuodama baudžiamąjį procesą. Nagrinėjamoje byloje kalbėti apie tokio pobūdžio išimtinę situaciją nėra pagrindo.

Aptartos aplinkybės nepatvirtina, kad S. S. veiksmuose buvo visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., sudėties požymiai, todėl jis išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

S. S. pagal BK 294 str. 1 d. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

J. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.