Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. M., jo atstovei advokatei Valdai Grigonytei,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui Aleksejui Bugajui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM bei kitiems kreditoriams, iki 2021 m. rugsėjo 23 d. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Priverstinis mokestinės nepriemokos ir kitų kreditorių skolų išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2020 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu bendrovės vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM teises.

O. M. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma jau nuo 2020-09-11, kadangi vien antstolių išieškomos sumos buvo pakankamos Bendrovės nemokumo būsenai konstatuoti. Visą laiką buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, O. M., kaip Bendrovės vadovui, vėliausiai nuo 2020 m. sausio 1 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks.

Bendrovei bankroto byla iškelta 2021 m. rugsėjo 23 d.

O. M. Bendrovės vadovu dirbo nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki 2021 m. spalio 14 d., taigi bendrovė buvo nemoki jam einant vadovo pareigas, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė.

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iš Bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas. Bendra antstolių išieškoma suma yra 118.473,37 eurai.

VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu buvo registruota transporto priemonė VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas viešajame eisme uždraustas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2020 metus. Bendrovė iš viso deklaravo turto už 1017818 eurų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1405530 eurų.

Kaip jau minėta, Bendrovei bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI prie FM pareiškimą, tai įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. M. kaltę pripažino, gailisi ir paaiškino, kad bendrovė buvo transporto įmonė, kuri specializavosi krovinių vežimu iš Ispanijos į Baltijos šalis ir atvirkščiai. Pagrindiniai sunkumai prasidėjo 2020 metų balandžio mėnesį, kai dėl pandemijos daugelis Ispanijos klientų sustabdė savo veiklą ir nebepriėmė vežamų jiems krovinių, o kuro tiekėjai atšaukė kredito limitus ir apreikalavo už kurą mokėti iš anksto, dėl to sutriko atsiskaitymai kitiems klientams, atlyginimų mokėjimas, trūko apyvartinių lėšų ir tokiu būdu susidarė skolos. Situacija sudėtingėjo, 2020 m. rugsėjo mėn. antstoliai užblokavo įmonės sąskaitas bankuose, dėl to įmonės veikla tapo nebeįmanoma. Per nustatytą laiką nespėjo paruošti visų reikiamų dokumentų bankroto procedūrai, be to buvo dar ieškoma išeičių veiklai tęsti. Nuo 2020 m. gruodžio mėn. veikla nebuvo vykdoma, 2021 m. gegužės mėn. vėl pradėjo siųsti registruotus laiškus iš naujo klientams pagal bankroto procedūros reikalavimus, o vėliau sužinojo, kad buvęs įmonės darbuotojas taip pat ruošia pareiškimą teismui dėl bendrovės bankroto ir neatsiskaitymo su juo, dėl to, kad nedubliuotų bankroto procedūrų, savo pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, teismui neteikė. Pripažįsta, kad laiku neiškėlė bankroto bylos, tačiau prašo sušvelninti jam skirtiną nuobaudą, atsižvelgti į šeimos sunkią materialinę padėtį – jo sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, nes prižiūri savo neįgalią mamą, o jis pats gauna tik minimalų 522 eurų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: bendrovės balansas (b. l. 6), juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 7-8), VĮ „Registrų centras“ UAB (duomenys neskelbtini)balansas (b. l. 9, 10,11), VĮ „Regitra“ išrašas (b. l. 12-15), Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 16-19), balansas (b. l. 20), duomenys apie juridinį asmenį (b. l. 21, 22), balansas (b. l. 23, 24), VĮ Regitra duomenys (b. l. 26-29).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Byloje nustatyta, jog Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 68970,50 eurų.

Nustatyta, jog VMI prie FM kreipėsi į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo ir Kauno apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1412-638/2021 iškėlė Bendrovei bankroto bylą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Nagrinėjamu atveju O. M. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 23 d.

Tokiu būdu, administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2021 m. rugsėjo 23 d., kai įmonės kreditorius E. M. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais – antstolių informacinės sistemos duomenimis nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iš bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas, bendra antstolių išieškoma suma yra 118473,37 eurai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 1405530 eurų.

Byloje esantys bei ankščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog jau 2020 m. pradžiai Bendrovė yra nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje duomenų, kad iki 2021 m. rugsėjo mėn. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2021 m. rugsėjo mėn. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių realaus ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. M., kaip vadovas, nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas O. M. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas O. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiais savo veiksmais jis padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

O. M. nebaustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nustatyta viena O. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta O. M. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą.

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti paskirta bauda nuo 1400 eurų iki 3000 eurų.

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įvertina skirtinos nuobaudos individualizavimą.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Nėra abejonių, kad O. M. padarė administracinį nusižengimą, todėl skirtina nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti tokiam pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pažeisto straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda nelaikytina proporcinga padarytam pažeidimui, juo labiau, kad ir VMI prie FM atstovas posėdžio metu neprieštaravo, kad bauda pažeidėjui būtų sumažinta. Taip pat teismas atsižvelgė ir į O. M. šeiminę bei turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

O. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – 400 eurų (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti O. M., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. RNA-14601.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Baudos išdėstymo klausimą sprendžia VMI prie LR FM.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.