Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06082-21 medžiagą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „Agoma“ sandėlininku-krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. V. 2021 m. vasario 26 d. apie 19.00 val. kieme, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia mušė šeimos narį – tėvą J. V., suduodamas jam smūgį ranka į veidą, taip nukentėjusiajam J. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 m. vasario 26 d. buvo savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. iš kaimo grįžo neblaivus jo tėvas J. V., rankoje laikydamas pagalį. Kaltinamasis per kambario langą pamatė, kad tėvas pagalį metė į šunį, todėl supyko ir išėjo į lauką, dėl tokio tėvo poelgio sukonfliktavo su tėvu prie namo lauko durų, priėjo prie tėvo ir rankomis pastūmė jį į krūtinę. Atbulas krisdamas tėvas sulaužė tvorą ir nukrito ant žemės, paskui atsistojo. Tada E. V. dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį tėvui į veidą, po smūgio tėvas dar kartą nukrito ant žemės nugara. Matė, kad tėvui iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Atsistojęs tėvas pasiėmė šluotą, kuria norėjo apgadinti kaltinamojo automobilį, tačiau jis šluotą atėmė. Jokio fizinio smurto prieš tėvą daugiau nenaudojo. Supranta, kad galėjo tėvui sukelti fizinį skausmą (b. l. 72-75).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo E. V. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. V. nurodė, jog 2021 m. vasario 26 d. apie 19.00 val. sodybos (duomenys neskelbtini) kieme jį sumušė sūnus E. V., suduodamas dešiniu kumščiu vieną smūgį į veidą, į apatinę lūpą. Smūgio metu jautė fizinį skausmą, bėgo kraujas iš apatinės lūpos. Apklaustas liudytoju J. V. parodė, kad 2021 m. vasario 26 d. apie 19.00 val. neblaivus grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo žmona ir pilnamečiu sūnumi. Prie namo durų suriko ant auginamo šuns. Tai išgirdęs, sūnus E. V. išėjo iš namo į kiemą ir, nieko nesakęs, sudavė dešiniu kumščiu vieną smūgį į veidą, į apatinę lūpą. Smūgio metu jautė fizinį skausmą, nuvirto ant žemės, griūdamas sulaužė tvoros skersinį. Po smūgio jautė fizinį skausmą, bėgo kraujas iš apatinės lūpos. Sudavęs smūgį sūnus išvyko į Alytų. Tuo metu, kai sūnus sudavė, jie kieme buvo tik dviese. Smūgio metu jam nebuvo išmušti dantys, nes jų nė vieno neturi, nešioja dantų protezus. Medikų pagalbos atsisakė pats, nes manė, jog tokia pagalba yra nereikalinga. Taip pat protokole užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ Nr. ARJK 0094, patikros sertifikato Nr. 1395811, J. V. buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas (b. l. 1-3).

J. V. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad 2021 m. vasario 26 d. jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo būti, kad sūnus jį pastūmė, tačiau dėl girtumo jis nepamena. Kai sūnus kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, iškart pajautė fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, jokių sužalojimų ant jo kūno nesimato, jokių vaistų nuo skausmo nevartojo, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 21-23).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur medinis tvoros viršutinis sutvirtinamasis skersinis prie įėjimo medinių vartelių yra sulaužytas (b. l. 32-38).

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. V. asmeninio konflikto metu tyčia sudavė savo tėvui smūgį ranka į veidą, tuo nukentėjusiajam J. V. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis E. V. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. E. V. neteistas, tačiau 2018 m. liepos 30 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 82), buvo baustas administracine tvarka, visas jam paskirtas baudas sumokėjęs, nusikaltimo padarymo dieną visos jam skirtos administracinės nuobaudos negaliojo (b. l. 85-87, 88), dirba (b. l. 84). Kaltinamasis neįrašytas VšĮ Alytaus rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (b. l. 95). E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Arešto trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, sukeltas pasekmes, nesant nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, skirtina mažesnė nei jos dydžio vidurkis pagal BK 49 straipsnį. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 92). Kaltinamojo E. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo kaltinamajam atidėti bausmės vykdymą 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešiems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei prokurorės prašomus įpareigojimus, kurie padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama E. V. pradėjus vykdyti bausmę (b. l. 60-62).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį areštu 24 (dvidešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę E. V. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti areštą 16 (šešiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, bausmės vykdymą E. V. atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paskirti jam šias pareigas: per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą ir per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. V.