- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- 2YT-2339-1003/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00260-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Pareiškėjas
- A. V., J. D.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. V., pareiškėjos J. D. atstovei advokatei Zojai Kastėnienei, nedalyvaujant pareiškėjai J. D., suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. D., A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjos J. D., A. V. palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos lygiomis dalimis po ½ dalį priėmė savo tėvo/ sutuoktinio V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. D. sutuoktinis ir pareiškėjos A. V. tėvas V. D.. Po jo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja J. D. ir V. D. įsigijo santuokos metu (duomenys neskelbtini), butas įregistruotas pareiškėjos vardu. Pareiškėjos po V. D. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai jį valdydamos, t. y. abi pareiškėjos liko gyventi bute, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, padarė kosmetinį remontą. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas turto paveldėjimo tikslu. Kitų asmenų, galinčių paveldėti aptariamą turtą, taip pat ginčo dėl paveldėjimo nėra.
2. Teismo posėdyje pareiškėjos J. D. atstovė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti visiškai bei patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiškėjos J. D. vardu. Po V. D. mirties paveldėjimo bylos neužvestos. Butas skolų neturi, mokesčiai mokami tvarkingai. Prašo tenkinti pareiškimą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja A. V. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė, kad po tėvo mirties ir toliau gyveno kartu su motina tėvų bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą, jį remontavo. Iš buto išsikraustė 2000 metais, kai sudarė santuoką. Prašo tenkinti pareiškimą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi jokių duomenų apie galimą V. D. palikimo perėjimą valstybei, todėl neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškimą, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (25-26 b. l.). Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. V. D. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. D. sutuoktinis ir pareiškėjos A. V. tėvas V. D. (4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. D. (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 8-4633 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Iš Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės Gintarės Šatienės 2017-11-02 liudijimo matyti, kad po V. D. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2017-11-02 Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure, nėra (11 b. l.). Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro Viktoro Žilinsko 2018-04-17 liudijimas patvirtina, kad po V. D. mirties paveldėjimo bylos nėra užvestos. Prie pareiškimo pridėti mokėjimo kvitai, sąskaitos ir pažyma (14-21 b. l.) patvirtina, kad yra apmokėta už butui teiktas paslaugas, įsiskolinimo už butui teikiamas paslaugas nėra.
7. Remiantis pareiškėjų pareiškimu, paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėjos iki pat V. D. mirties gyveno kartu su juo, o po V. D. mirties priėmė mirusiojo palikimą faktiškai jį valdydamos: liko gyventi bute, esančiame Tilžės g. 24-59, Šiauliuose, naudojosi palikėjo daiktais, remontavo butą, mokėjo privalomus mokesčius. L. Z. O. Š. patvirtino pareiškėjų išdėstytas aplinkybes dėl mirusiojo palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
8. 1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis numatė, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šie veiksmai privalo būti atlikti per 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str. 1 d.).
9. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964 m. CK 587 str. 1 d.).
10. Pareiškėjos J. D. ir A. V. nurodė, kad jos po sutuoktinio bei tėvo V. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamos faktiškai jį valdyti. 1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p. nustatė, kad pirma eile pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, taigi pareiškėjos yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą ir įgijo teisę paveldėti po V. D. mirties atsiradusį palikimą.
11. V. D. testamento nepaliko, dėl jo palikimo priėmimo į notarą laiku niekas nesikreipė, tačiau jo sutuoktinė J. D. ir duktė A. V. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes liko gyventi pareiškėjos J. D. ir V. D. santuokos metu įgytame bute, juo rūpinosi, atliko remontą, mokėjo privalomus mokėti mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjusios faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. J. D. ir A. V. atlikti veiksmai, pradedant faktiškai valdyti po V. D. mirties atsiradusiu palikimu ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 str. 2 d.).
12. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad J. D. ir A. V. po V. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamos jį valdyti. Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjos, mirus V. D., galės priimti jo palikimą, todėl pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjos priėmė mirusio V. D. palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą – nenustato paveldimo turto dalių, nedetalizuoja paveldimo turto, nes šias aplinkybes nustato paveldėjimo bylą pradėjęs notaras. Be to, kaip ir buvo minėta aukščiau, pareiškėjos neturi teisės priimti dalies palikimo. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinos palikimo dalys.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 293 str. 1 d. 9 p., 442 – 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamos turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.