Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eremita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eremita“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog pagal ABTĮ prasmę kriterijus, kuriuo remiantis atribojama administracinio teismo jurisdikcija nuo bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos, yra ne vien tik ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Šiaulių AVA, kaip viešasis asmuo, per savo institucijas vykdo ne tik tam tikras valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijas, bet ir dalyvauja ūkinėje komercinėje veikloje, t. y. tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kadangi civiliniams teisiniams santykiams nėra būdingas pavaldumo elementas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.36 str. 1 d.), institucijų dalyvavimas šiuose santykiuose nelaikomas viešuoju administravimu. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, atitinkamos institucijos atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini, kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius, taigi sudarantys pagrindą Šiaulių AVA įgyti subjektines civilines teises, prisiimti civilines pareigas bei jas įgyvendinti. Tuo tarpu bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose kaip šių santykių subjektais dalyvauja institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22, 25 str., ABTĮ 3, 15 str., 16 str. 1 d.). Nurodė, kad pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolą, kuriuo nutarta nepripažinti UAB „Eremita“ konkurso nugalėtoju, kaip neatitinkančio konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, UAB „Tamro vaistinė“ pretenziją pripažinti pagrįsta, anuliuoti 76,9 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpą, esančių V. Kudirkos 99, Šiauliuose (vaistinės veiklai), nuomos konkurso rezultatus ir pakartotinai skelbti patalpų nuomos konkursą iš naujo. Pabrėžė, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įgyvendino 1998 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsniu jam suteiktą nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisę (funkciją) ir veikė kaip nuosavybės teisės, t. y. civilinių teisinių santykių, subjektas. Sprendimu išreikšta turto savininko subjekto pozicija dėl turto nuomos santykių atsiradimo. Todėl ginčas yra kilęs iš civilinio teisinio santykio, t. y. jis susijęs su atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo teisės įgyvendinimu ir civilinės nuomos teisės į atsakovui nuosavybės teise priklausančias patalpas nustatymu. Pagal galiojančiuose įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėjo, jog, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) suformuotą praktiką (2004-07-22 nutartis byloje Nr. TK-2004-58; ).

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog skundžiamas aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje skundžiamas Šiaulių AVA protokolinis sprendimas, kuriuo anuliuoti negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso rezultatai ir nutarta nepripažinti pareiškėjo konkurso nugalėtoju.

Remiantis ABTĮ 21 straipsniu, bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali teisėjų kolegija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2010 m. spalio 1 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti, ar byla pagal pareiškėjo skundą teisminga administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. spalio 22 d. nutartimi konstatavo, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, jog valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę – komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartis byloje UAB „ Nuaras“ prieš Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją; 2008 m. liepos 29 d. nutartis byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ prieš Alytaus miesto savivaldybės tarybą; 2007 m. spalio 8 d. nutartis byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija prieš Utenos apskrities viršininko administraciją; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis byloje J. B. prieš Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, valstybės įmonę Registrų centrą).

Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija apskrities viršininko administracijos sprendimą, priimtą ne viešojo administravimo srityje, o veikiant civilinių teisinių santykių srityje. Pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su vykdomu negyvenamųjų patalpų nuomos konkursu, kurio tikslas – sudaryti civilinę patalpų nuomos sutartį. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo nagrinėjamu atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Taip pat pažymėta, jog, nustatant bylų rūšinį teismingumą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į įstatymuose įtvirtintas teismingumo taisykles. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 2 dalį, bylos administracinių teismų kompetencijai yra priskiriamos įstatymu. Įstatymai tokio pobūdžio civilinio ginčo, koks keliamas aptariamu atveju, administracinių teismų kompetencijai nepriskiria, o pagal Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teismingumo taisykles, toks ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis byloje UAB ,, VGC“ prieš Juozo Miltinio dramos teatrą).

Atsižvelgiant į nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, jog šiuo atveju ginčas tarp pareiškėjo ir Šiaulių AVA kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, aktualią teismų praktiką ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eremita“ atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.