Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2014-12-01 · Byla Nr. A2.6.-958-750/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
A2.6.-958-750/2014
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00928-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Pažeidėjas
Ž. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-958-750/2014(Proceso Nr. 4-43-3-00928-2014-0).Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 52.3. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 1 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Eglei Ignotaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Ž. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d., 130 str. 1d., kuriame nurodyta, kad jis 2014 m. birželio 23 d., 22 val. 45 min., Šilutės r. sav., kelio Šilutė – Rūgailiai – Povilai 7,23-me kilometre, vairuodamas automobilį „Nissan Patfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti, dėl ko partrenkė staiga į važiuojamąją dalį išbėgusią stirną. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir nugaišo stirna. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Ž. S. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 9, 33, 133, 231.1, 232, 234 p. reikalavimus.

Ž. S. savo kaltę pripažįsta iš dalies. Sutinka, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau nepripažįsta pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad 2014-06-23 vakare, vairuodamas visureigį „Nissan Patfinder“ apie 60 km/h greičiu važiavo link Ventės. Važiuojant išgirdo, kad kažkas prie dešiniojo rato sudunksėjo. Tuo momentu jokio susidūrimo nepastebėjo, tik išgirdo garsą, todėl tik pagalvojo kas tai galėjo būti. Dar pavažiavus apie 300-400 m jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paklausė ar jis nieko nepartrenkė. Pareigūnams atsakė, kad jis kažką juto. Tada su pareigūnais grįžo atgal ir pamatė ant kelio kairėje pusėje gulintį stirniuką, apžiūrėję ant visureigio priekinio bamperio dešinėje pastebėjo įbrėžimą. Nei jis, nei kartu važiavę trys draugai susidūrimo nepastebėjo, nematė. Jo vairuoto visureigio kėbulas yra aukštas. Kai sustabdytas viską apžiūrėjo, tada pareigūnams pripažino, kad tai jis galėjo stirną partrenkti.

Liudytoja G. A. parodė, kad įvykio metu važiuojant Ž. S. vairuojamu visureigiu link Ventės išgirdo trenksmą į priekinį dešinįjį ratą, tačiau niekas iš kartu važiavusiųjų nesuprato kas tai buvo. Tuo metu buvo prietema, automobilyje garsiai grojo muzika, važiavo nedideliu apie 60 km/h greičiu. Dar truputį pavažiavo, nes buvo posūkis ir žiūrėjo kur galėtų pristoti. Tada juos aplenkė ir sustabdė policijos pareigūnai, ir pasakė, kad vairuotojas Ž. S. partrenkė stirną. Pavažiavę atgal pamatė ant kelio nedidelę stirną. Kaip iššoko stirna jie nematė, nes ji iššoko iš griovio, toje pusėje yra miškas ir labai aukštos žolės.

Liudytoja I. D. parodė, kad įvykio metu važiuojant Ž. S. vairuojamu dideliu visureigiu „Nissan“ link Ventės ir išgirdo trenksmą lyg būtų koks pagalys ar duobė. Jie pradėjo diskutuoti kas tai galėjo būti. Po trenksmo Ž. S. pasakė, kad tikriausiai į kokią duobę įvažiavo. Po to juos aplenkė ir sustabdė policijos pareigūnai, kurie paklausė Ž. S. ar jis partrenkė stirną. Jie kartu su vairuotoju apžiūrinėjo automobilį. Grįžus atgal pamatė kitoje kelio važiuojamosios dalies pusėje gulinčią stirną.

Liudytojas T. J., dirbantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Šilutės rajono PK) pareigūnu, parodė, kad įvykio dieną prieš temstant, važiavo keliu link Kintų ir pamatė kelio kairėje pusėje gulinčią nutrenktą stirną. Priekyje važiavo du automobiliai, todėl juos prisivijo ir maždaug už 1 km sustabdė. Visureigio vairuotojas Ž. S. sutiko, kad jis galėjo nutrenkti, apžiūrėję jo visureigio bamperyje rado įstrigusių šerių. Mano, kad vairuotojas turėjo pajusti, kai nutrenkė stirną. Jo džipas buvo masyvus ir tvirtas, apgadinimai ant jo priekinio bamperio buvo minimalūs. Nuo susidūrimo stirna galėjo būti numesta į kitą eismo juostą. Kuomet sustabdė Ž. S., jis iš karto sakė, kad kažkas buvo, bet jis teigė, kad nieko nepagalvojo, galvojo, kad nieko tokio nebuvo.

Liudytojas D. M., dirbantis Šilutės rajono PK pareigūnu, parodė, kad įvykio metu važiuojant tarnybiniu automobiliu pastebėjo pristojusius automobilius, kurie pradėjo važiuoti toliau. Pareigūnai privažiavę pamatė ant kelio nutrenktą stirną, todėl prisiviję sustabdė džipą. Jo vairuotojas pripažino, kad nutrenkė stirną. Ž. S. nuo pareigūnų nebėgo, važiavo normaliu greičiu. Ant džipo priekinio bamperio rado kraujo žymę ir žvėrelio kailio plaukų.

Liudytojas L. J., dirbantis Šilutės rajono PK pareigūnu, parodė, kad įvykio dieną gavo budėtojo nurodymą nuvykti į įvykio vietą, kur sustabdytas iš eismo įvykio vietos pasišalinęs automobilis, partrenkęs stirną. Jis apklausė Ž. S., tačiau jo paaiškinimo tiksliai neatsimena. Ž. S. sakė, kad nematė, jog kažkas atsitrenkė ar išbėgo, todėl nuvažiavo.

Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 8) ir fotolentelėje (b. l. 6–7) užfiksuoti objektai: transporto priemonė „Nissan Patfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant 6,5 m pločio kelio važiuojamosios dalies gulinti stirna, kelio šonuose esantys po 3 m pločio ir 1,6 m gylio grioviai. Patikrinus girtumo matuokliu nustatyta, kad vairuojas Ž. S. buvo blaivus (b. l. 10).

Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (231.4. p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (232. p.), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (234. p.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2013-06-13 Nr. VIII-2043 redakcija) 2 str. 11 d., eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas susijęs, užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai KET numatyta pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2179/2009). Ž. S. veika formaliai atitinka eismo įvykio sąvoką, tačiau, kaip pirmiau minėta, pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra. Nagrinėjamu atveju Ž. S. inkriminuota tai, kad dėl jo veiksmų apgadintas automobilis ir nugaišo stirna, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal Kelių eismo taisyklių 234 p. nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (LVAT nutartys bylose Nr. N444-2508/2009, Nr. N261-3550/2010). 2014-06-23 eismo įvykio vietos schemoje apie transporto priemonės apgadinimus nurodyta, kad apgadintas automobilio „Nissan Patfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinysis kampas (b. l. 8). Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu visureigiui „Nissan Patfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įbrėžtas priekinis dešinės pusės bamperis (b. l. 9). Nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadinta Ž. S. motinos N. S. transporto priemonė, kurią jis valdė teisėtai. Taigi, įvykio metu buvo apgadintas tik Ž. S. vairuojamas automobilis, kurį jis teisėtai valdė, todėl Ž. S. nekilo pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį pagal KET 234 p. Nenustačius, kad pažeidėjas turėjo pareigą pranešti apie įvykį policijai, t.y. nenustačius, kad būtų padaryti KET pažeidimai, Ž. S. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos negali būti pripažintas neteisėtu.

Be to, pagal ATPK 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). LAT bei LVAT praktikoje išaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-802-579/2012). Taigi, kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Ž. S. vairuoto visureigio „Nissan Patfinder“ kėbulas yra aukštas ir tvirtas, o partrenktos stirnos dydis ir svoris nenustatyti. Aplinkybę, kad Ž. S., vairuodamas transporto priemonę, galėjo partrenkti staiga į kelią išbėgusią stirną, neneigia ir pats Ž. S., ir kartu su juo važiavę liudytojai. Vertinant teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, o būtent - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. S. paaiškinimus, liudytojų G. A. ir I. D. parodymus apie tai, kad jie, važiuodami prietemoje visureigiu nepastebėjo ir galėjo partrenkti iš pakelės griovio į kelią išbėgusią stirną, tačiau tik pajuto trenksmo garsą, todėl pagalvojo, kad tai buvo kelio nelygumas ar kažkoks kitas daiktas, liudytojų policijos pareigūnų T. J., D. M., L. J. parodymus apie tai, kad Ž. S. iš įvykio vietos nuvažiavo nedideliu greičiu, nebėgo, o sustabdytas kaltės neginčijo ir sakė tiksliai nesupratęs kas tai buvo, - nėra pagrindo abejoti tuo, kad transporto priemonę vairavęs Ž. S. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir nugaišo stirna (b. l. 3), policijos pareigūno T. J. 2014-06-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kelio Šilutė – Rugaliai – Povilai 8-me kilometre pastebėjo ant kelio važiuojamosios dalies gulinčią stirną (b. l. 5), o policijos pareigūno L. J. 2014-06-23 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ant važiuojamosios dalies gulėjo negyva stirna, po įvykio įforminimo ji perduota Saugų medžiotojų būrelio medžiotojui V. R., kuris dėl stirnos žalos pasakyti negalėjo (b. l. 12). Byloje jokių duomenų apie tai, kad dėl nutrenktos stirnos padaryta žala ir koks jos dydis, nėra. Taigi, byloje nesurinkta įrodymu, kad kam nors, išskyrus eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę „Nissan Patfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų padaryta žala. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (LVAT 2008-01-17 nutartis byloje Nr. N575-55/2008). Šiai Institucijai taip pat kyla pareiga užfiksuoti ir surinkti visus bylai reikšmingus įrodymus. Duomenų, kad eismo įvykio metu padarytą žalą gamtai, įvykį tyrusi Institucija nepateikė, taip pat nėra duomenų, kad stirnos partrenkimas užfiksuotas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūroje ir pretenzijų dėl galimai gamtai padarytos žalos nepareikšta. Remiantis aptartomis aplinkybėmis darytina išvada, kad protokolą surašęs Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) nenustatė žalos dydžio, o, surinktų įrodymų visuma neleidžia kategoriškai teigti, kad Ž. S. pasitraukė tyčia, suvokdamas sukėlęs eismo įvykį. Byloje nesant duomenų, kad eismo įvykis nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), negali būti sprendžiamas klausimas ir patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio sukėlimo pagal ATPK 127 str. 2 d.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. S. tyčia ar dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykį, ar sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, žinodamas, kad elgiasi neteisėtai ir tikėdamasis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą.

Išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, jog Ž. S. veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų įvykio ir sudėties, todėl administracinės bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. l p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.2 p.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną Ž. S. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. l d. numatytų pažeidimų nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zimantienė