Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2010-08-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo pritaikius LR BK 38 straipsnį, ir iškelta baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2011 m. birželio 22 d. apie 19 val. Mažeikių mieste, prie Draugystės g.6 namo, panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas vieną smūgį į nosies sritį R. V., kas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, iš R. V. liemenės kišenės pagrobė svetimą - R. V. priklausantį 355 litų vertės turtą: 50 litų vertės piniginę, kurioje buvo 25 litų vertės AB DNB Nord banko kortelė, 10 litų vertės prekybos centro „Maxima“ nuolaidų kortelė, 270 litų grynųjų pinigų;

V. K. apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2010 m. kovo 7 d. apie 18 val. prie Mažeikių politechnikos mokyklos bendrabučio, esančio Mažeikių m. Ventos g.12, nepilnamečio A. D. paprašęs mobilaus ryšio telefono parašyti SMS žinutę, ir pastarajam davus savo mobilųjį telefoną „Nokia 7110 supernova“, parašęs SMS žinutę, išėmęs iš telefono išankstinio mokėjimo kortelę „Ežys“ ir grąžinęs ją A. D., paties mobiliojo telefono negrąžino ir iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamasis V. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs iš dalies parodė, kad kaltinime nurodytu laiku Mažeikių m. prie Draugystės g.6 namo gėrė alų su T. ir T. B. bei R. Jis su R. dėl kažko susiginčiję bei šiam ėmus jam grasinti savo pusbroliu, jis supykęs ir trenkęs R. į nosį, po ko šis nugriuvo ir iš jo dėvimos kelininko liemenės kišenės iškrito piniginė, kurią jis pasiėmė ir nuėjo namo Beeidamas jis patikrino piniginės turinį, išėmęs R. asmens tapatybės kortelę ir apie 200 Lt pinigų: šimto ir penkiasdešimties litų kupiūromis bei apie penkiasdešimt litų metalinėmis monetomis, piniginę su joje likusiomis kortelėmis pakeliui kažkur numetė. Asmens tapatybės kortelę per D. vėliau grąžino nukentėjusiajam. Pinigus išleidęs savo reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. dalinio kaltės pripažinimo bei parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo R. V. parodymais, jog 2011 m. birželio 22 d. buvo gavęs 300 Lt avansą, todėl vakare po darbo Mažeikių m. prie Draugystės g.6 namo kartu su bendradarbiu bei kitais nepažįstamais vyriškiais gėrė alų. Po kurio laiko visiems išsiskirsčius jis likęs vienas, staiga kaltinamasis iš šono trenkė smūgį į nosį ir iš darbinės liemenės kairiosios kišenės ėmė traukti piniginę. Jis su kieme buvusiais vaikais bandęs vytis, tačiau kaltinamasis pabėgo. Piniginė buvo odinė, rudos spalvos, atsegama, po to atverčiama. Joje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, banko DNB Nord kortelė, išankstinio papildymo „Ežys“ dvi kortelės, prekybos centro „Maxima“ nuolaidų kortelė, kurios vertė 10 litų, du lapeliai su užrašytomis bankų DNB Nord ir Swedbanko sąskaitomis, 270 litų grynaisiais pinigais: viena kupiūra buvo 200 litų, o iš šimto litų kupiūros buvo pirkęs alaus, todėl turėję likti apie 70 Lt. Iš viso pagrobta turto už 355 litus. Po kurio laiko jam paskambinęs vaikinas, kuris sakęs, kad nori jam atiduoti dokumentus. Į sutartą vietą atėjo du vaikinai, iš kurių vienas jam atidavė jo asmens tapatybės kortelę. Sakę, kad V. jiems davė penkis litus, kad šie jam perduotų tą kortelę;

- liudytojo T. B. parodymais, jog 2011 m. birželio mėnesį prie Draugystės g.6 namo su R., K. bei broliu T. gėrė alų. Po kurio laiko jis su broliu išėję namo. Kitą dieną R. jam sakęs, kad jiems išsiskirsčius V. K. jam sudavė ir paėmė piniginę;

- liudytojo D. M. parodymais, jog 2011 m. liepos mėnesį kartu su D. K. sutikę pažįstamą V. K., kuris paprašė nunešti vienam vyriškiui asmens tapatybės kortelę, už tai pažadėjęs duoti penkis litus. V. davė to vyriškio telefono numerį ir liepė pasiskambinus išsiaiškinti, kur tam vyriškiui nunešti kortelę. Jis iš savo telefono paskambinęs duotu numeriu tam vyriškiui ir susitarę susitikti prie „Ąžuolo“ vaistinės Žemaitijos g. Mažeikiuose, kur jam ir perdavė minėtą kortelę;

- liudytojos M. B. parodymais, jog 2011 m. birželio mėnesį mačiusi savo sugyventinį V. K. prie Draugystės g.6 namo su T., T. ir nepažįstamu vyriškiu geriant alų. Vėliau iš Tado sužinojusi, kad tą vakarą nepažįstamas vyriškis susimušė su V., ir iš to vyriškio dingo kažkokie daiktai;

- 2011 m. birželio 28 d. R. V. protokolu - pareiškimu dėl plėšimo (b.1.5);

- 2011 m. birželio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvada Nr.G 171/11(13), kurioje konstatuota, jog R. V. kūne sužalojimo žymių nėra (b. l. 11);

- 2011 m. liepos 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, jog R. V. atpažino V. K., kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgį į nosį ir iš kišenės ištraukė piniginę su asmeniniais daiktais (b. l. 20-21);

- 2011 m. liepos 15 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog R. V. pateikė asmens tapatybės kortelę Nr.10838025, kuri, padarius jos kopiją, grąžinta nukentėjusiajam R. V. (b. l. 22-23).

Pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (LAT senato 2005-06-23 nutarimo Nr.52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių - psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. K. panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiojo R. V., turtą. Nukentėjusysis R. V. atpažino pagal nuotrauką kaltinamąjį V. K., kaip asmenį, sudavusį jam smūgį į nosį ir ištraukusį iš kišenės piniginę, o liudytojas D. M. patvirtino, jog V. K. prašymu perdavė nukentėjusiajam iš jo pagrobtą asmens tapatybės kortelę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį siekiant užvaldyti svetimą turtą, taigi jo veika atitinka plėšimo nusikaltimo sudėtį. Kaltinamojo V. K. teiginius, jog smurtą naudojęs supykęs dėl nukentėjusiojo grasinimų, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, kurią atmeta, nes ją paneigia kiti byloje surinkti jau minėti įrodymai.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – panaudojant fizinį smurtą pagrobus svetimą turtą ir todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamajam V. K. inkriminuotas neturinčių vertės daiktų: materialinės vertės neturinčių dviejų išankstinio papildymo SIM kortelių „Ežys“, materialinės vertės neturinčių dviejų lapelių, ant kurių buvo užrašyti bankų sąskaitų numeriai, materialinės vertės neturinčios fotonuotraukos pagrobimas iš kaltinimo šalintinas, kadangi turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius - tai turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai. Tuo tarpu kaltinime inkriminuotų minėtų daiktų pagrobimas turto vertei, kartu ir veikos kvalifikavimui bei bausmės dydžiui pagal BK 180 straipsnį neturi įtakos, todėl jų išvardijimas yra perteklinis. Taip pat jam iš kaltinimo šalintinas R. V. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės pagrobimas, kadangi dokumentai nėra vagystės dalykas ir jų pagrobimas kvalifikuojamas pagal kitų BK skyrių straipsnius (nes tokiomis veikomis kėsinamasi į kitas baudžiamosios teisės saugomas teisines vertybes), ir jie yra įvardijami atskirai aprašant tuose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

Be to, iš kaltinimo kaltinamajam V. K. šalintinas inkriminuotas požymis atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis, nes jo esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veikos atskirai nekvalifikuojamos. Pažymėtina, jog galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu teismų praktikoje pripažįstami atskiri veiksmai, pavyzdžiui, įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, kurios durys užremiamos kokiu sunkiu daiktu, dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio laikymas, užmigdymas naudojant medikamentus ar narkotines medžiagas, netgi apgaulės panaudojimas bei kiti atvejai.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (apysunkis nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi statymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis (BK 54, 56 straipsniai).

Pažymėtina, jog V. K., būdamas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), 2011 m. birželio 22 d., t. y. per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl V. K. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Todėl už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskirta bausmė pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą apėmimo būdu subendrintina su bausme, paskirta už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nusikaltimų rūšiai ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta veika - baudžiamųjų nusižengimų rūšiai).

Viena iš imperatyvių bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, kuris nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams (BK 75 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog V. K. yra teisiamas už apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, jis turi nuolatinį darbą, teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, jog bausmės paskirtis (tikslai) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus – atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 54, 56 ir 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai).

Išaiškintina nuteistajam V. K., kad jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių neįvykdys įpareigojimų arba pažeidinės viešąją tvarką, girtaus ar padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę (BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Nukentėjusiojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 355,00 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, jog tokio dydžio žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis su žalos dydžiu sutiko (BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. V. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr.10838025, ikiteisminio tyrimo metu grąžinta nukentėjusiajam (b.1.22), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina jos savininkui R. V. (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant:

per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam R. V. nusikaltimu padarytą 355,00 Lt dydžio turtinę žalą;

vienerius metus šešis mėnesius be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kaltinamajam V. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo.

Išaiškinti nuteistajam V. K., kad jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių neįvykdys įpareigojimų arba pažeidinės viešąją tvarką, girtaus ar padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam R. V. 355,00 Lt (trys šimtai penkiasdešimt penki litai) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr.10838025, ikiteisminio tyrimo metu grąžintą nukentėjusiajam, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jos savininkui R. V.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.