Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-527-383-2013

Teisėja Laima Šablevičienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00325-2012-9

2013 m. lapkričio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Viktoro Preikšo ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiųjų atstovui advokatui Sigitui Šatraičiui, civilinio atsakovo atstovei advokatei Reginai Cibulskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės UAB „J.“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 38 (trisdešimt aštuonių) MGL, tai yra 4940 Lt (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties litų), bauda.

Iš civilinės atsakovės UAB „J.“, į. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), priteista 27000 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. A. K. naudai ir 22000 Lt (dvidešimt du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo D. L. naudai. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo palikta nenagrinėta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 30 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausantį automobilį DAF FA LF 45.250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta UAB „J.“ priklausanti priekaba Mueller Mitteltal, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 158 punktas), nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiavo iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į sankryžą, nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve prie sankryžos artėjančio automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo J. A. K., ir su juo susidūrė, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio VW Vento vairuotojui J. A. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei D. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Civilinė atsakovė UAB „J.“ skundžia Kėdainų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – sumažinti iš UAB „J.“ priteistinos neturtinės žalos atlyginimą D. L. iki 3000 Lt, o J. A. K. neturtinės žalos nepriteisti. Skunde apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog civilinis atsakovas UAB „J.“ neatlygino nė dalies nukentėjusiesiems padarytos žalos, nors tokią galimybę turėjo, ir į šį faktą atsižvelgė nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliantės teigimu, dokumentus, pagrindžiančius nukentėjusiųjų sveikatos būklę, civilinė atsakovė gavo likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, todėl neturėjo jokių galimybių juos įvertinti ir atlyginti neturtinę žalą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji būtų dėl patirtų sužalojimų praradę darbingumą. Nukentėjusieji neturi išlaikytinių, neturi nepatogumų buityje. Sprendžiant apie sveikatos sutrikdymo pasekmes ir jų įtaką tolimesniam gyvenimui, akivaizdu, kad jokių pasikeitimų profesinėje, visuomeninėje ar šeimyninėje srityje nukentėjusieji nepatyrė, byloje nėra įrodymų apie patirtų traumų padarinius tolimesniam jų gyvenimui. Nustatydamas traumos padarinius teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų paaiškinimais, neatsižvelgdamas į tai, kad jie prieštarauja byloje esantiems medicininiams dokumentams.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog, atsižvelgiant į tai, kad draudimo įmonė atlygino dalį neturtinės žalos – 4316 Lt, byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus laikytina, kad iš civilinės atsakovės priteista 22000 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė ir turėtų būti mažinama iki 3000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinės atsakovės UAB „J.“ atstovė ir nuteistojo gynėja skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nukentėjusiųjų atstovas ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Civilinės atsakovės UAB „J.“ apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš civilinės atsakovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo nukentėjusiajai D. L. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti, o nukentėjusiajam J. A. K. neturtinės žalos nepriteisti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, tarp kita ko, ir nustatant padarytos neturtinės žalos dydžio ribas.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiesiems J. A. K. bei D. L. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų mastą, sudėtingą gydymo eigą, patirtas operacijas, ilgą ir dar nesibaigusį reabilitacijos periodą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis J. A. K. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtos politraumos, lydimos trauminio šoko, II juosmeninio slankstelio lūžimo su nervų šaknelių pažeidimu, buvo realus pavojus jo gyvybei. J. A. K. atlikta kojos operacija, jis gydytas ligoninėje ir reabilitacijos sanatorijoje, kur jam buvo reikalinga kitų asmenų priežiūra. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam buvo atlikta dar viena operacija, kurios metu pašalinta metalo konstrukcija. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo V. J. veiksmais buvo sukelti padariniai, kuriuos nukentėjusysis J. A. K. jautė dar ilgai po įvykusio eismo įvykio ir tikėtina, kad jaučia iki šiol.

Nors nukentėjusiajai D. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (dėl kairio stipinkaulio lūžimo, atviro dešinės blauzdos išorinio ir vidinio kulkšnių lūžimo, šokikaulio išnirimo), jos gydymo eiga taip pat buvo labai sudėtinga, nukentėjusiajai atliktos trys operacijos, taikytas reabilitacinis gydymas, vėliau atlikta metalo konstrukcijų pašalinimo operacija. Nukentėjusioji, apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad po įvykio keturis mėnesius negalėjo vaikščioti, ją slaugė vyras, todėl tuo metu negalėjo dirbti, ji iki šiol jaučia skausmus bei įvairius nepatogumus, susijusius su patirtais sužalojimais.

Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusieji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ypatingas fizines kančias, kentė didelius skausmus, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia nepatogumus dėl sužaloto kūno. Eismo įvykio metu patirti sužalojimai turėjo esminės neigiamos reikšmės ne tik nukentėjusiųjų gyvenimo kokybei, bet ir darbinei veiklai – dėl sveikatos būklės nukentėjusieji nebegali užsiimti darbine veikla. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nusikaltimas padarytas neatsargiai, V. J. eismo įvykio metu buvo blaivus, po įvykio iškvietė greitąją medicininę pagalbą, jo vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog žalą privalo atlyginti V. J. darbdavys – UAB „J.“, kadangi nusikalstamą veiką V. J. padarė darbo metu eidamas savo darbines pareigas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis), įvertino civilinės atsakovės turtinę padėtį. Taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta ir į atsakovo turtinę padėtį – yra įmonė, jos valdomas turtas pakankamai yra didelis palyginus su priteistais civiliniais ieškiniais.

Teisėjų kolegija, atsiveldama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokio dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, nepažeidė nei BPK, nei Civilinio kodekso normų, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Civilinės atsakovės UAB „J.“ apeliacinį skundą atmesti.