Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos (rūpybos) įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos (rūpybos) įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat per 5 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog M. J. pagrįstai nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, nuosprendžio motyvus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį. Byloje neabejotinai nustatyta, kad M. J., būdamas pilnametis asmuo, lytiškai santykiavo su jaunesne nei šešiolikos metų amžiaus A. N., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

5. Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad anksčiau nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Taigi objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro pilnamečio asmens lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu 16 metų asmeniu jam sutinkant. Veikos subjektu gali būti tik pilnametis asmuo. Ši veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia – kai pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus. Taip pat yra nustatytos papildomos būtinos patraukimui baudžiamojon atsakomybėn sąlygos – šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog M. J. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, analizavo ir ištyrė tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios A. N., tiek nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą – mamos – liudytojos R. R. bei liudytojų V. N. (A. N. močiutės), A. R. (A. N. mamos sugyventinio), N. R. ((duomenys neskelbtini) socialine darbuotojos) parodymus, 2022 m. sausio 18 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G164/2022(01), teismo medicinos ekspertės R. G. paaiškinimus, 2022 m. kovo 15 d. daiktų apžiūros protokolą, kuriuo buvo apžiūrėtas M. J. priklausančio mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, jame esančios nuotraukos, žinutės, 2022 m. sausio 26 d. ir 2022 m. gegužės 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus bei jų priedus – 2022 m. sausio 26 d. ir 2022 m. gegužės 19 d. pokalbių suvestines. Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą.

7. Vertindama nukentėjusiosios A. N. parodymų patikimumą viso proceso metu, teisėjų kolegija juos laiko patikimais, nes ji, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuosekliai teigė, jog ji su M. J. draugauja, jie yra pora, M. J. yra 18 metų, jie pažįstami apie 7–8 mėnesius, sutaria gerai, abu viskuo dalijasi, jis jai padeda paruošti pamokas, visai jos draugai žino apie jų draugystę, su juo lytinių santykių neturi, tik pasibučiuoja, o šiuo atveju pati norėjo, kad jis ją liestų visur, ir jis paėmė jai už krūtinės, už užpakalio, už lytinių organų, bet lietė tik per rūbus, nuogo jos kūno nelietė. Byloje nėra duomenų, kad duoti tokius parodymus nukentėjusioji buvo verčiama prieš savo valią.

8. A. N. mama liudytoja R. R. tyrėjams parodė ir apylinkės teismo posėdyje patvirtino anksčiau duotus parodymus, jog ji žinojo, kad jos 13 m. amžiaus dukra bendrauja su 18 m. amžiaus M.; jiems santykių pradžioje pasakė, kad duoda sutikimą bendrauti, bet kartu perspėjo, kad jokių lytinių santykių tarp jų nebūtų, nes A. dar mažametė. Liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdyje patikrinti parodymai dera su sugyventinės R. R. parodymais, jog ji ne kartą perspėjo M., kad jokių lytinių santykių su A. negali būti, nes A. dar per jauna tokiems dalykams. Be to, šis liudytojas parodė, kad ir pats M. yra sakęs, kad jis turėtų susirasti merginą pagal savo metus, tačiau M. į tai tik pasakė, kad nieko čia tokio, kad jis su tokia jauna A. draugauja. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G164/2022(01) nurodyta, jog A. N. apžiūros metu rastas senas, visiškai sugijęs, daugiau nei 3 sav. senumo plyšimas mergystės plėvėje. Teismo medicinos ekspertė R. G. paaiškino, jog šiuo atveju negalima atmesti galimybės, kad A. N. mergystės pagrindo plyšimas galėjo būti padarytas pirštu ar kitu kietu, buku daiktu (ne vien vyro varpa), nebūtinai viršijančiu mergystės angos spindį.

9. Aptarti 6–8 punktuose ir apylinkės teismo posėdyje ištirti bei nuosprendyje išsamiau aprašyti faktiniai duomenys ir jų visuma leidžia įsitikinti tuo, kad tiek M. J., tenkindamas savo lytinę aistrą su A. N. kitokio fizinio sąlyčio būdu, tiek ši mažametė, sutikdama ir leisdama M. J. taip su ja elgtis, žinojo, jog tarp jų yra 5 metų amžiaus skirtumas. M. J. tuo metu buvo 18 m., taigi jis jau buvo pilnametis asmuo, o nukentėjusioji 13 metų, taigi jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo. Be to, M. J. žinojo, kad A. N. gyvena su mama, yra moksleivė, bei mamos yra ne kartą perspėtas neturėti jokių lytinių santykių su jos mažamete dukra. Kartu pažymėtina, jog M. J. apylinkės teismo posėdyje ir dabar neneigia atlikęs jam inkriminuotus veiksmus. Apylinkės teisme savo elgesį su A. jis vertino kaip blogą, neapgalvotą ir teisinosi tuo, jog kažkaip savaime taip gavosi, jog tokiais veiksmais bandė tenkinti savo lytinę aistrą su A., o ir ji tam neprieštaravo, jo neatstūmė. Tačiau šios bei apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, jog jis su A. N. draugauja nuo 2021 m. rugsėjo 21 d., jų draugystė peraugo į nuoširdžius jausmus, jiems malonu bendrauti, jie tiki vienas kitu, turi bendrus draugus, pomėgius, mato bendrą ateitį kartu, savaime nepateisina jo nusikalstamo elgesio prieš žymiai amžiumi jaunesnę, o kartu ir dvasinės bei fizinės brandos dar nepasiekusią A. Atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus M. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti ir neabejotinai pažeidė jaunesnės negu šešiolikos metų A. N. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Todėl kaip nepagrįstas vertinamas apelianto argumentas, jog jis neturėjo tikslo tenkinti savo lytinę aistrą su A. N..

10. Apeliantas teisingai nurodo, jog nuosprendyje nėra teismo motyvų dėl galimybės jam taikyti BK 151¹ straipsnio 6 dalyje nustatytą reguliavimą. Tačiau tai savaime nedaro neteisingo įrodymais pagrįsto ir teisėto nuosprendžio. Tokią apelianto gynybinę poziciją teisėjų kolegija vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes ji paneigta anksčiau nurodytų neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma. Akcentuodamas, jog teismas nepadarė išvados dėl apelianto ir A. N. amžiaus, fizinės brandos skirtumo, apeliantas pervertina jų draugystės faktą, lydimą bendrų pomėgių, draugų rato, ateities planų. Tokiais argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas bando sumenkinti ir užmaskuoti savo tyčinių neteisėtų veiksmų tikrąjį turinį, kuriuos atliko turėdamas tikslą patenkinti lytinę aistrą. Tai, kad nukentėjusioji A. N. suprato apie tokio pobūdžio lytinius santykius su gerokai už ją vyresniu apeliantu, patvirtina jos pačios parodymai bei jos rašytų žinučių M. J. turinys („Ten kur negalima tu nelendi“), jos ir M. J. pokalbis, kurio metu ji juokdamasi pasako jam, kad ji išsiaiškino, kur yra „cielka“, tai yra „Ten kur tu pirštą kišai“. Vis dėlto nuteistasis ir nukentėjusioji nebuvo nei bendraamžiai, nei bendramoksliai ir jų amžiaus, dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažįstami nedideliais. Todėl, net ir esant nustatytoms aplinkybėms (jie pakankamai ilgą laiką draugavo, pasibučiuodavo abipusiu sutarimu, nesant vertimo ar pasinaudojimo požymių), vertinti M. J. lytinius santykius su nukentėjusiąja kaip dviejų lygiaverčių partnerių santykius, neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės (BK 151¹ straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, 18 metų, t. y. suaugęs jaunas vyras, draugaudamas su vos 13 metų mergina, neabejotinai privalo suprasti, kad lytinės aistros tenkinimas su tokiu dar mažamečiu baudžiamojo įstatymo požiūriu asmeniu, skirtingai nei kiti seksualinio pobūdžio veiksmai, nukreipti į fizinį artumą (trumpi bučiniai, laikymasis už rankų ir pan.), užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Galiausiai teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kurias reikėtų bandyti pašalinti arba kurių negalima būtų pašalinti, dėl ko jas reikėtų vertinti apelianto naudai.

11. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad M. J. tikrai žinodamas, kad A. N. yra jaunesnė nei 16 metų amžiaus, rankomis glostė jos krūtinę, lytinius organus, kišo pirštus į jos makštį, taip tenkindamas savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su šia nepilnamete, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, pažeidė jaunesnės negu šešiolikos metų A. N. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Dėl bausmės

12. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

13. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

14. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam M. J. paskyrė teisingą bausmę. M. J. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, kuris vertinamas kaip pavojingas, nes pasikėsinta į nepilnamečio žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. M. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, dirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas pagrįstai nuteistajam parinko švelnesnę nei sankcijoje numatytą arešto ar laisvės atėmimo bausmę ir skyrė laisvės apribojimo bausmę ir kartu parinko įpareigojimą, nustatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Paskirta bausmė, kuri pagrįstai pritaikius BK 64¹ straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę, beje, taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, dar sumažėjo vienu trečdaliu. Taigi bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundas nepagrįstas. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.