- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1S-455-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01156-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. kovo 12 d. nutarimą, taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 300 straipsnio 1 dalį (penkios veikos). Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendis – nuteistasis išteisintas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 4, 9 dalimis, bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 300 straipsnio 1 dalį (penkios veikos) subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio taikymo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, skirta 3 m. 5 mėn. laisvės atėmimo. Taip pat pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalis dėl Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir šia nutartimi pakeistos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 3 m. 5 mėn. pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos 1 m. 7 mėn. bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, paskirta bausme, ir paskirta 6 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Komisijos 2019 m. kovo 12 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas spręsti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
6. Skunde nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, visai neatsižvelgė į jo socialinę reabilitaciją, resocializaciją pataisos įstaigoje, akivaizdžią ir įtikinančią nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, nesirėmė BVK 157 straipsnio 1 dalies ir BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesivadovavo teismų praktikoje vardijamais kriterijais. Taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį, kuria buvo ištaisytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir sumažinta subendrinta bausmė, kas taip pat turėjo įtakoti nuteistąjį charakterizuojančių duomenų vertinimą.
6.2. Nuteistojo nuomone, lygtinio paleidimo taikymo klausimas jo atžvilgiu buvo išnagrinėtas neobjektyviai ir tendencingai jo nenaudai, nes anksčiau sprendžiant šį klausimą, apylinkės teismas kaip vieną iš pagrindinių motyvų nurodė likusią neatliktą didelę laisvės atėmimo dalį, tačiau sumažinus bausmę, teismas šią aplinkybę visai ignoravo, ir pateikė kitą lygtinio paleidimo netaikymo motyvą, nurodydamas, kad lygtinis paleidimas yra taikomas kaip išimtis. Nuteistojo vertinimu, teismas veikė priešingai oficialiai konstitucinei doktrinai, todėl yra absoliutus pagrindas nutartį panaikinti. Mano, kad tai, jog jo lygtinio paleidimo taikymo klausimą penktą kartą išnagrinėjo tas pačios sudėties teismas, gali būti vertinama ir kaip subjektyvus teismo šališkumas.
6.3. R. S. nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir ankstesnius teistumus, taip nesilaikydamas teismų praktikos panašiose bylose. Pažymi, jog šių aplinkybių vertinimas kaip esminių, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę nėra galimas, jos gali būti vertintinos tiek, kiek atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam pagrindinis kriterijus yra jo elgesys pataisos įstaigoje. Pažymi, kad jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir probacijos laikotarpiu elgėsi nepriekaištingai, jokių pažeidimų nepadarė, todėl nėra aišku, kodėl teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Vienu iš pagrindinių motyvų netaikyti R. S. lygtinio paleidimo apylinkės teismas grindė teistumų skaičiumi, tačiau vien šios aplinkybės dar nesudaro pagrindo teigti, kad jis ir ateityje nesilaikysiu įstatymų ir nusikals, nes šios aplinkybės gali būti vertinamos tik dabartinio elgesio ir asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, kurios yra pakitusios ir teigiamos. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis jau buvo paleistas iš pataisos namų ir vėl padarė naujus nusikaltimus, taip siekiant nepagrįstai padidinti jo pavojingumą visuomenei, nors iš tiesų jam 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu buvo tik subendrintos bausmės už 2011 -2013 metais įvykdytą nusikaltimą, todėl ir panaikintas lygtinis paleidimas.
6.4. Skunde nurodoma, kad teismas visai neatsižvelgė į visumą pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių, tai - išsilavinimas; stiprūs socialiniai ryšiai su artimaisiais; žalingų įpročių neturėjimas; pakankami tarpasmeniniai įgūdžiai, įžvalga apie savo problemas ir pastangos jas spręsti, tinkami problemų sprendimo įgūdžiai bei prosocialūs ateities tikslai; neigiamas kriminalinio elgesio vertinimas, gebėjimas laikytis apribojimų ir motyvacija keisti nusikalstamą elgesį; tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje ir kt. Nuteistojo manymu, visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra minimaliai pavojingas visuomenei.
6.5. Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nepagrįstai rėmėsi 2014 metų duomenimis, akcentavo 2014 metais vienintelę jo gautą nuobaudą, nors pataisos namų administracija Socialinio tyrimo išvadoje nurodo bausmės pradžią nuo 2018 m. kovo 15 d. ir pagal šiuos duomenis, per bausmės atlikimo laiką jis nepadarė nei vieno nustatytos tvarkos reikalavimų pažeidimo ir nebuvo baustas drausmine nuobauda. Net ir neteisėtai įvertinęs šią nuobaudą, teismas visai neatsižvelgė į visas kitas nuteistąjį tik teigiamai apibūdinančias aplinkybes, kad nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja socialinėse programose, dirba, moka įmokas pagal vykdomuosius dokumentus, neįvertino, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo, kas leidžia teigti, kad jo elgesys pataisos įstaigoje vertintinas kaip nepriekaištingas. Nuteistasis įsitikinęs, kad Komisija vertindama jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, nenukrypo nuo teismų praktikos, priimdama nutarimą vadovavosi galiojančiais teisės aktais, o apylinkės teismo pateiktos aplinkybės yra klaidinančios ir subjektyviai šališkos, turint išankstinę nuostatą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. S., todėl akivaizdu, kad teismo išvada nepagrįsta ir deklaratyvi.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Nuteistasis R. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (daugiau kaip keturis penktadalius paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pakankama pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, R. S. nustatyta žema – 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
11. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali, o ne privalo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t.y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, teisėjų kolegija teigia, kad būtent tokį individualių aplinkybių įvertinimą sprendžiant kiekvieno nuteistojo lygtinio paleidimo galimumo klausimą apylinkės teismas įvardijo kaip šios priemonės taikymą kaip išimtį. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius, laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus bei jo mąstymo ypatumus. R. S. paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistas už 13 tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Teigia kaltę pripažįstantis, tačiau jo teigimas, kad nežinojęs, jog už tokią veiklą gali būti baudžiamas, vertintina kaip siekimas sumenkinti savo kaltę, nes anksčiau jis ne kartą teistas už tokio paties ir panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą. R. S. teigė, kad nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, jis neplanavo pasisavinti lėšų sau, kad lėšos buvo pasiskolintos su tikslu jas atiduoti. Toks nuteistojo požiūris rodo, jog savo atsakomybę už nusikalstamus veiksmus jis bando minimalizuoti, ir tai kelia abejonių dėl gebėjimo atpažinti nusikalstamą veiką skatinančius veiksnius ir išvengti tokių situacijų. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis apgalvodavo ne visas savo veiksmų pasekmes. Nenorą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus rodo ir pasyvus civilinių ieškinių dengimas. Iš pažymos apie vykdomuosius dokumentus matyti, kad R. S. privalo išmokėti 31 721,84 eurus, o 2019 m. kovo 5 dienai buvo išmokėta tik 102,31 euro. Nuo 2014 m. nuteistasis pataisos įstaigoje visą laiką dirbo, tad tikrai turėjo galimybę padengti ženklesnę finansinių prievolių dalį. Išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai artimas kriminogeninis veiksnys - ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis. Teismas, vertindamas 2014 metais nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą, įstatymų nuostatų nepažeidė. Nors bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2018 m. kovo 15 d., tačiau R. S. prieš jo lygtinį paleidimą taip pat atlikinėjo bausmę ir 2014 m. vieną kartą baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje teismas nurodė, kad R. S. bausmės pradžia yra nuo 2018 kovo 15 d., kas duoda pagrindo išvadai, kad ši aplinkybė teismo buvo vertina ne kaip bausmės atlikimo metu skirta nuobauda, o tik viena iš asmenį charakterizuojančių aplinkybių.
13. Nepagrįstas skundo teiginys, kad jo ankstesni teistumai ir padarytos nusikalstamos veikos buvo vertinamos kaip esminės aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, joms suteikiant išskirtinę reikšmę. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Apylinkės teismas ankstesnius R. S. teistumus ir padarytas nusikalstamas veikas vertino visų nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybių kontekste, neteikdamas joms prioritetinės reikšmės, todėl lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Sutiktina su skundo teiginiu, kad teismas nepagrįstai kaip E. S. charakterizuojančius duomenis nurodė tai, jog jis po lygtinio apleidimo vėl buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad po lygtinio paleidimo R. S. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o grąžintas į pataisos įstaigą, kaip minėta, dėl bausmių subendrinimo. Tačiau šiai faktinių duomenų neatitinkančiai aplinkybei apylinkės teismas nesuteikė išskirtinės reikšmės, ir ji nebuvo apylinkės teismo sprendimo esminiu argumentu, o vertina visų kitų nustatytų aplinkybių visumoje, todėl toks netikslumas procesinio sprendimo teisėtumo ir teisingumo neįtakojo.
14. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija, nutarusi nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausmei taikomus suvaržymus, kad nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai tikėtis, jog ateityje R. S. iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
15. Dėl skundo teiginių, jog skundžiamos nutarties argumentai prieštarauja anksčiau jo atžvilgiu dėl lygtinio paleidimo priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo galimybės, analizuoja ir vertina tuo metu jam pateiktus duomenis ir medžiagą. Akivaizdu, kad sprendžiant šį klausimą anksčiau, teismui buvo pateikti kiti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, ir juos teismas vertino tuo metu, todėl jie negalėjo būti vertinami analogiškai klausimą išsprendžiant skundžiama nutartimi.
16. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismo šališkumą gali rodyti tai, jog kelis kartus sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priėmė tos pačios sudėties teismas. Nušalinimo pagrindai baudžiamajame procese išdėstyti BPK 58 straipsnyje. Šios BPK nuostatos nereglamentuoja, kad to paties nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo pakartotinai negalėtų spręsti tas pats teisėjas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktos medžiagos duomenis ir priimto sprendimo motyvus, nemato pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo, buvo priimtas subjektyviai ar tendencingai vertinant pateiktą medžiagą, kas duotų pagrindo išvadai dėl teismo šališkumo.
17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį, kiekį, nuteistojo požiūrį į padarytas veikas, taip pat įvertino bausmės paskirtį ir jai keliamus tikslus, šio klausimo kontekste ir atliktos bei likusios atlikti bausmės dalių santykį. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.
18. Taigi konstatuoti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo R. S. skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.