Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei N. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2019-10-28 sudarė darbų sąmatą bendrai 1438 Eur sumai, detalizuodamas konkrečius darbus, jų kiekius, kainas bei nurodydamas, jog jis atliko darbus, o atsakovė juos užsakė (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistema neformuoja bylos). Sąmata atsakovei buvo išsiųsta 2019-11-13. Iš 2019-11-22 atsakovės atsakymo matyti, jog ją ir ieškovą siejo glaudūs tarpusavio santykiai, nes šalys nuo 2018 m. birželio mėnesio gyveno kartu, vedė bendrą ūkį; 2018 m. gruodžio mėn. atsakovė įsigijo butą, kuriame kartu šalys apsigyveno. Pasak atsakovės, ieškovas pats pasiūlė atlikti remonto darbus bute, tačiau niekada neminėjo, jog daro tai už pinigus. Taip pat atsakyme atsakovė paaiškino, jog ji priregistravo ieškovą savo bute ir šalys vedė bendrą ūkį; tačiau vėliau tarp šalių prasidėjo konfliktai ir šalys išsiskyrė. Reaguodamas į atsakovės atsakymą, ieškovo atstovas 2019-11-27 elektroniniame laiške nurodė, jog kreipsis į teismą.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ne dėl atliktų darbų kiekių ir kainos, bet dėl paties susitarimo (dėl rangos santykių) kaip tokio fakto. Pasak ieškovo, šalys sudarė žodinę rangos sutartį; tuo tarpu atsakovė, teigė, jog šalys nebuvo sulygę dėl rangos darbų; pasak atsakovės, šalis siejo artimi santykiai, jos vedė bendrą ūkį, atsakovas savo valia remontavo atsakovei priklausantį butą.

Taigi nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti ar šalis siejo sutartiniai santykiai, o būtent – rangos. CK 6.644 str. 1 d. nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, jog CK 1.71 ir 1.72 straipsniai bei CK nuostatos, reglamentuojančios rangos santykius, nenustato privalomos rašytinės rangos sutarties formos.

Atsakovės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, jog šalys siejo glaudūs santykiai, jos kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, dalinosi darbais ir išlaidomis; be to, šalys turėjo ketinimų gyventi ateityje, dėl ko atsakovė priregistravo jai nuosavybės teise priklausančiame bute ieškovą. Teismas netikėti atsakovės paaiškinimais neturi pagrindo, nes jos paaiškinimai buvo nuoseklūs, prieštaravimų juose teismas nenustatė. Be to, atsakovės paaiškinimus apie tai, jog šalis siejo artimi santykiai ir draugystė, jos vedė bendrą ūkį – patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent: 1) VĮ Registrų centro 2019-11-20 gyventojo registro pažyma apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, iš kurios matyti, jog ieškovo gyvenamoji vieta nuo 2019-04-09 deklaruota pas atsakovę, jai nuosavybės teise priklausančiame bute; 2) byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog šalys 2019-01-15 buvo Egipte, taip pat Naujųjų Metų nuotrauka; 3) 2019-10-24 Vilniaus apskrities VPK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio turinio nustatyta, jog ieškovui davus parodymus dėl aplinkybių, pastarasis patvirtino, jog „atsakovei negrasino, tačiau neneigė, kad bandė bendrauti su ja, kadangi ją myli ir nenori pyktis bei nori su N. Z. susitaikyti“. Taigi, išanalizavus ir įvertinus tiek atsakovės paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog šalys vedė bendrą ūkį, kartu gyveno atsakovei priklausančiame bute, atliko ūkio ir remonto darbus, savo lėšomis ir jėgomis bandė įsirengti būstą. Jau vien ta aplinkybė, kad atsakovė deklaravo ieškovo gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame bute, neabejotinai patvirtina, jog šalis siejo artimi santykiai. Pažymėtina, jog ieškovas, įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 str.).

Pabrėžtina, jog teismas, pripažindamas, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisniai santykiai, turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo kaip tokio faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010). Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teismui pripažinti, jog atsakovė buvo išreiškusi valią dėl rangos sutarties; pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas vienašališkai sudarė 2019-10-28 sąmatą dėl atliktų darbų, nėra pakankama teismui konstatuoti, jog šalis siejo rangos santykiai. Juolab, kad byloje esantys duomenys liudija, jog remontas atsakovės bute buvo atliekamas nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. balandžio pabaigos; tuo tarpu sąmata sudaryta tik 2019-10-28, t. y. tuomet, kai šalys susipyko: atsakovė 2019-10-13 kreipėsi su pareiškimu dėl grasinimų, tai patvirtina 2019-10-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ta aplinkybė, jog ieškovo atstovas ginčijo faktą, kad šalys vedė bendrą ūkį, savaime nepaneigia byloje konstatuotų aplinkybių apie artimus šalių santykius.

Be to, sprendžiant, ar buvo sudaryta tarp šalių žodinė sutartis, teismas atsižvelgia į civilinėje teisėje galiojantį sutarties laisvės principą. Konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. Vadinasi ieškovui teigiant, jog buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kilo pareiga įrodyti šalių susitarimo dėl atsakovei priklausančio buto remonto darbų faktą. Kadangi pastarasis neįrodė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos santykiai, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, jog ieškovas ir atsakovė buvo pasiekę susitarimą dėl darbų, nurodytų 2019-10-28 sąmatoje (CPK 178 str.). Nors ieškovo atstovas prašė teismo skirti ekspertizę darbų vertei nustatyti, teismas šį prašymą atmetė, kadangi jis nėra susijęs su bylos dalyku. Pažymėtina, jog atsakovė neginčijo atliktų darbų vertės, ji ginčijo tik susitarimo dėl rangos teisinių santykių faktą.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, objektyviai pagrindžiančių ieškovo reikalavimą – sumokėti 1438 Eur už atliktus darbus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės priverstinio prievolės vykdymo CK 6.644 str. 1 d. pagrindu.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei priteistinos jos patirtos atstovavimo išlaidos, t. y. 275 Eur (CPK 98 str. 1 d.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, tai yra protingos ir pagrįstos išlaidos, jos neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio patvirtintų išlaidų.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo R. M. ieškinį atsakovei N. Z. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. M., a. k.: (duomenys neskelbtini) atsakovės N. Z., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.