Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei vyriausiajai darbo inspektorei A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-07 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VDIP-74025258-16, kuriame nurodė, kad 2015-09-15 apie 09.52 val. R. B., būdamas UAB „Klaimeda“ direktorius, leido dirbti M. J., gim. (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, mokant sutartą 50,00 Eur per savaitę darbo užmokestį, lentpjūvėje, esančioje Dvaro g. 46, Priekulės II k., Priekulės sen., Klaipėdos r., nesudarius darbo sutarties, apie įdarbinimą nepranešus VSDF Klaipėdos rajono skyriui. Tokiu būdu R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnio 2, 3, 6 dalis ir 98 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovė teismo posėdžio prašė R. B. pripažinti padarius pažeidimą numatytą ATPK 41 (3) str. 1 d. ir skirti baudą sankcijos ribose. Nurodė, jog byloje pakankamai surinkta įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neužtikrino, kad būtų sudaryta darbo sutartis su pas jį dirbančiu M. J., su kuriuo buvo susitarta dėl darbo ir darbo užmokesčio, apie naują darbuotoją nebuvo pranešta F. P., jog prieš įvykio dieną policijos pareigūnai buvo nuvykę į įmonę ir rado dirbantį M. J., R. B. buvo perspėtas, tačiau kitą dieną, jis vėl leido M. J. dirbti nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³straipnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties, taip pat kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, jog darbdavys privalo pranešti VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą be paties R. B. rašytinio paaiškinimo ir prisipažinimo, įrodo byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, tai yra administracinio teisės pažeidimo ROIK: 16062161860, protokolas Nr. VDIP-7402528-16, nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0920-0398, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjo R. N. tarnybinis pranešimas, M. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog dėl darbo ir darbo užmokesčio tarėsi su vadovu R. B., dirba jau apie savaitę, į savaitę gauna 50 Eur, R. B. paaiškinimas, kuriame jis patvirtino, jog leido dirbti M. J., darbo sutarties su juo nebuvo sudaręs, VSDFV nepranešė, Sodros išrašas dėl draudžiamų asmenų, iš kurio matyti, jog 2016-09-01 M. J. UAB „Klaimeda“ įdarbintas nebuvo, vaizdo įrašo medžiaga, kurioje užfiksuota, jog darbo vietoje randamas M. J., kuris nurodo, jog jau savaitę dirba, gauna sutartą darbo užmokestį, darbo sutartis su juo nėra sudaryta, dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu R. B..

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog R. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.), nes R. B., būdamas įmonės UAB „Klaimeda“ vadovas susitarė su M. J. dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo atlygio už atliktą darbą, M. J. dirbo lentpjūvėje, esančioje Dvaro g. 46, Priekulės II k., Priekulės sen., Klaipėdos r., pakluso darbdavio R. B. nustatytai tvarkai, vykdė jo duotus nurodymus, gavo atlygį už atliktą darbą, R. B. nesudarė su M. J. darbo sutarties ir nepranešė VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią įstatymo nustatyta tvarka, todėl R. B. yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą (ATPK 30 str.). R. B. padarė tyčinį pažeidimą, pažeidėjas siekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau būtų baustas už administracinius teisės pažeidimus darbo srityje, nėra. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog R. B. pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. B. paskyrus ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² str.).

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16062161860, įmokos kodą 1001.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.