Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

- 2012 m. birželio 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - 28 MGL (3640 Lt) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

2012 m. balandžio 22 d., apie 12.00 val., Reikjaviko g. namo Nr. 2 kieme, Klaipėdos mieste, prieš tai telefonu susitarus dėl automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo, kaltinamasis T. A. susitiko su automobilio savininke nukentėjusiąja S. J., iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilį nesumokės, susitarė su nukentėjusiąja S. J. dėl automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 6500 Lt, iš šios sumos sumokėjo nukentėjusiajai 300 Lt, ir surašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo už automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. balandžio 30 d. per du kartus sumokėti nukentėjusiajai likusią 6200 Lt sumą, pinigus pervedant į nukentėjusiosios S. J. sąskaitą Nr. 937300010008190032, esančią banke „Swedbankas“. Tokiu būdu, kaltinamasis T. A. įtikino nukentėjusiąją iš karto tą pačią dieną perduoti jam automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. CND, jo raktelius ir registracijos dokumentus, tačiau pinigų už automobilį per nurodytą terminą nesumokėjo, nuo S. J. pasislėpė, ir tokiu būdu nukentėjusiajai S. J. padarė 6200 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis T. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis įsigijo automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiosios S. J. išsimokėtinai. Norėjo grąžinti pinigus už automobilį, nepasibaigus pinigų grąžinimo terminui, bet jam nepavyko. Kadangi buvo skolingas kitiems asmenims, įsigytąjį automobilį pardavė asmeniui vardu „Zigmas“, o už automobilį gautus pinigus atidavė kitiems kreditoriams, todėl savininkei pinigų už automobilį neatidavė. Tikslo sukčiauti jis neturėjo, tiesiog nespėjo nukentėjusiajai grąžinti pinigų, nes pastaroji kreipėsi į policiją, nesulaukusi sutarto pinigų grąžinimo termino. Sutinka, kad yra skolingas nukentėjusiajai. Jai yra sumokėjęs tik 300 Lt, tačiau likusią skolą S. J. ketino atiduoti. Į nukentėjusiosios skambučius neatsiliepė, nes buvo suimtas, o iki tol jis jai rašęs, pažadėjęs grąžinti skolą, prašęs, kad ši šiek tiek palauktų. Paprastojo vekselio pavyzdį rado internete, pats jį ir atsispausdino. Teigia, kad tokiu pat būdu yra pirkęs ne vieną automobilį. Paprastąjį vekselį nukentėjusiajai surašė dėl to, kad ją nuraminti, rašydamas minėtą dokumentą, žinojo, kad skolos grąžinti iki vekselyje numatyto termino nukentėjusiajai nespės. Pinigus ketino grąžinti išpjovęs mišką. Pirmą įmoką už automobilį turėjo sumokėti per kelias dienas po automobilio įsigijimo. Pinigus ketino sumokėti per trumpą laiką, tikėjosi jų gauti, išpjovus mišką, nes jis verčiasi miško kirtimu bei jo produkcijos pardavimu. Oficialių duomenų, kurių pagrindu galėtų įrodyti, kad kerta mišką, jis pateikti teismui neturi galimybių. Teigia, kad pirko automobilį „Peugeot“ iš nukentėjusiosios tikslingai, norėdamas jį parduoti ir tokiu būdu grąžinti ankstesnes skolas, žinodamas, kad savininkei sutartų 6200 Lt nesumokės iki 2012 m. balandžio 30 d., bet tikslo apgauti nukentėjusiąją jis neturėjęs. Žalos iki šiol nėra atlyginęs, tačiau skolą galėtų grąžinti nukentėjusiajai per keturis mėnesius. Pripažįsta, kad automobilį pirko iš nukentėjusiosios turint tikslą jį parduoti, bet nukentėjusiajai jis pasakęs, kad automobilį perka savo reikmėms.

Nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2012 m. kovo mėn., norėdama parduoti savo automobilį „Peugeot“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) internete, skelbimų portale „Autogidas“ patalpino skelbimą apie tai, kad minėtąjį automobilį parduodanti už 6000 Lt. Į skelbimą atsiliepė kaltinamasis, su ja susisiekė SMS žinute, kurioje paklausė, ar būtų galima iš jos nusipirkti automobilį išsimokėtinai, siūlė susitikti ir susitarti dėl parduodamo automobilio. Jis atvyko pas ją į namus, kieme apžiūrėjo mašiną ir paklausė, ar ji turinti vekselį. Atsakiusi jam, kad neturinti. Tada kaltinamasis išvažiavo atsivežti vekselio. Po poros valandų grįžęs su vekseliu, jis pats pasisiūlė jai už mašiną sumokėti 6500 Lt, nors ji prašiusi tik 6000 Lt. Didesnę sumą pinigų kaltinamasis pasiūlė už tai, jog ji sutinkanti parduoti automobilį išsimokėtinai. Kai kaltinamasis atsivežė vekselį, jį surašė, davė pradinę 300 Lt įmoką, nes, kaip teigė kaltinamasis, jis daugiau pinigų neturįs, ir iš karto jos paprašė automobilio. Bendravimas su kaltinamuoju ir automobilio perdavimas vyko sekmadienį, o jau pirmadienį ji supratusi, kad yra apgauta. 2012 m. balandžio 30 d., ji turėjusi gauti pusę pažadėtos sumos, tačiau kaltinamasis į jos nurodytą sąskaitą pinigų nepervedė. Skambino kaltinamajam, bet šis į jos skambučius neatsakė. Vėliau gavo kaltinamojo SMS žinutę, kad jis pats paskambins, bet taip žinių iš jo ir nesulaukė. Tada parašė jam, jog kreipsis į policiją, į ką šis atrašė, kad nejuokautų, tada ji kreipėsi į policiją, ir sužinojo, kad kaltinamasis yra paieškomų asmenų sąraše. Nepamena, ar kaltinamasis minėjęs, kuo verčiasi, bet kai susitiko, jis jai pažadėjo savaitės bėgyje sumokėti visus pinigus, nes kaip jis teigė, jam kažkas turi pervesti pinigų, kas konkrečiai ji neklausė. Ji suprato, kad kaltinamasis ją apgavo ir pinigų negrąžins. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji patyrė turtinės žalos, todėl savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo 6200 Lt turtinės žalos.

S. J. protokolu - pareiškimu nustatyta, kad 2012 m. balandžio 22 d., apie 13 val., Klaipėdoje, prie Reikjaviko g. 2 namo, susitarė su jai nepažįstamu asmeniu T. A., kad pastarajam parduosianti savo automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abu sutarė, kad T. A. surašys paprastąjį vekselį 6500 Lt sumai, ir po keletos dienų perves pinigus jai į jos nurodytą sąskaitą. Automobilį minėtam asmeniui perdavė tą pačią dieną. T. A. turėjo pervesti į jos sąskaitą sutartą sumą, tačiau pinigų iki šiol jis negrąžino, slapstosi, jai padaryta 6500 Lt žala. ( b. l. 1).

VĮ „Regitra“ išrašu nustatyta, kad automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra S. J. (b. l. 5).

Daiktų, dokumentų pateikimo bei daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios S. J. tyrimui pateiktas paprastasis vekselis (b. l. 8, 10).

Paprastuoju vekseliu nustatyta, kad 2012 m. balandžio 22 d. T. A. įsipareigoja S. J. iki 2012 m. balandžio 30 d. sumokėti 6500 Lt. Vekselį pasirašė T. A. ir S. J.. (b. l. 9).

Banko „Swedbank“ sąskaitos išrašu nustatyta, kad nuo 2012 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. į nukentėjusiosios S. J. sąskaitą nebuvo pervesta 6200 Lt suma. (b. l. 17).

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje sukčiavimo nusikaltimo padarinys – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtu yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Kaltinamasis T. A. fakto, iš nukentėjusiosios paėmus jai priklausantį turtą - automobilį, neginčydamas, nurodo tyčios apgaule užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį turtą neturėjęs. Teigia, kad prižadant nukentėjusiajai J. J. sumokėti už automobilį nesumokėtus 6200 Lt iš 6500 Lt, jo veiksmuose nebuvo apgaulės, nes jis ruošėsi šiuos pinigus sumokėti vėliau ir nesiekė apgaule įgyti svetimo turto. Per vekselyje nurodytą terminą, jis nukentėjusiajai negalėjo grąžinti pinigų dėl objektyvių priežasčių – didelių skolų kitiems kreditoriams. Tokie kaltinamojo paaiškinimai teismo vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, imant domėn, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu keletą kartų keitė, tai pripažįstanat kaltę padarius nusikalstamą veiką, tai ją neigiant, bet logiškai parodymų keitimo priežasties paaiškinant.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, apie kaltininko veikos subjektyviąją pusę sprendžiama ne tik pagal jo paties parodymus, bet ir pagal jo veikos objektyviuosius požymius. Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu konstatuotos veikos aplinkybės suponuoja vienintelę objektyvią ir pagrįstą išvadą - kaltinamojo veikoje buvo visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos - sukčiavimo požymiai. Remiantis nukentėjusiosios ir paties T. A. parodymais nustatyta, kad, kaltinamasis, ruošdamasis pirkti automobilį, vienok, kaip pats teigia, realiai pinigų tam neturėdamas, atvyko į sutartą vietą susitikti su nukentėjusiąja, apžiūrėjo parduodamą automobilį, nuvažiavo pasiimti vekselio, o grįžęs pats pasisiūlė sumokėti nukentėjusiajai didesnę kainą už automobilį, nei prašė pati nukentėjusioji. Po ko, kaltinamasis sumokėjo nukentėjusiajai 300 Lt, o dėl likusios sumos surašė vekselį, nurodydamas, kad likusią sumą sumokės iki 2012 m. balandžio 30 d. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis patvirtino, kad paprastąjį vekselį nukentėjusiajai surašė, norėdamas ją nuraminti, nors jau rašydamas minėtą dokumentą, tiksliai žinojo, kad skolos grąžinti iki vekselyje numatyto termino nukentėjusiajai nespės. Bylos medžiaga nustatyta, kad tą pačią dieną, t.y. 2012 m. balandžio 22 d., kaltinamasis iš nukentėjusiosios pasiėmė automobilį, raktelius bei automobilio registracijos dokumentus, tačiau neparodė nei mažiausių pastangų nukentėjusiajai pinigų sumokėti nei iki vekselyje nurodytos datos, nei po nukentėjusiosios jam parašytos SMS žinutės apie savo ketinimus kreiptis į policiją, nei 2012 m. gegužės 2 d., kuomet nukentėjusioji kreipėsi į policiją, pranešdama apie prieš ją įvykdytą nusikalstamą veiką (b. l. 1), nei tolimesnio jau baudžiamojo proceso metu. Nors kaltinamasis teigia nesumokėjęs pinigų dėl savo sunkios finansinės padėties, nes turėjęs daug kreditorių, kurie jo reikalavo grąžinti skolas, tačiau visi kaltinamojo veiksmai byloja, jog kaltinamasis iš esmės net tokio tikslo neturėjęs. Be to, akivaizdu, kad nukentėjusiajai minėta sąlyga nebuvo nei žinoma, nei su ja aptarta. Kaltinamasis prisipažino, kad iš nukentėjusiosios automobilį pirko turint tikslą jį parduoti, ir gauti pinigų, tačiau nukentėjusiajai jis pasakęs, kad automobilį perka savo reikmėms. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad turtas įgytas nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojant apgaulę. Visų išdėstytų aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina sąmoningą kaltinamojo elgesį veikti apgaule ir suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis, pasinaudodamas nukentėjusiosios patiklumu ir jai pažadėdamas sumokėti likusią 6200 Lt sumą, iš anksto žinodamas, jog sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, nei neketindamas vykdyti šios prievolės, apgavo nukentėjusiąją, taip užvaldydamas jai priklausantį automobilį. Suklaidindamas nukentėjusiąją, kaltinamasis suvokė nukentėjusiajai padarysiantis turtinę žalą ir tokių padarinių siekė, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Konstatuotina, jog kaltinamojo tyčia buvus akivaizdi, maža to, kryptinga ir tikslingai nukreipta turint konkrečiai apibrėžtą tikslą - apgaule, tai yra sukčiaujant, įgyti svetimą turtą. Kadangi turtas buvęs perduotas, konstatuotina, jog apgaulė, kaip matyti, buvęs esminis faktorius perduodant turtą.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, neginčytinai konstatuota, jog kaltinamasis T. A., susitikęs su automobilio savininke S. J., iš anksto žinodamas, kad pinigų už automobilį nesumokės, susitarė su nukentėjusiąją dėl automobilio pirkimo už 6500 Lt, iš šios sumos davęs nukentėjusiajai 300 Lt, ir surašęs paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo už automobilį iki 2012 m. balandžio 30 d. per du kartus sumokėti likusią 6200 Lt sumą, pinigus pervedant į S. J. sąskaitą, ir tokiu būdu įtikinęs nukentėjusiąją iš karto tą pačią dieną perduoti jam automobilį, jo raktelius ir registracijos dokumentus, pinigų už automobilį per nurodytą terminą nesumokėjo. Tokiu būdu, kaltinamasis T. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai S. J. priklausantį turtą, kurio vertė 6200 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios S. J. civilinis ieškinys dėl 6200 Lt turtinės žalos atlyginimo yra logiškas, pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, nes dėl kaltinamojo nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio veika, nukreipta prieš vieną pagrindinių konstitucinių asmens teisių – asmens teisę į nuosavybę. Nusikalstama veika padaryta siekiant išimtinai savanaudiškų tikslų – gauti svetimą turtą. Kaltinamasis teistas, ir teistas už analogišką nusikalstamą veiką, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, jo atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas. Švenčionėlių seniūnijos charakterizuojamas itin neigiamai. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu ir nurodė, kad užsidirba pjaudamas mišką bei parduodamas miško produkciją, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Be to, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, ir net nesistengė to daryti, tokiu savo elgesiu nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Imant domėn, kad kaltinamasis padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, ir tai, kad kaltinamajam už analogiškos veikos padarymą teismo baudžiamuoju įsakymu yra paskirta bauda, kurios jis nėra sumokėjęs, įvertinus kaltinamojo asmenybę, manytina, jog bausmės tikslai T. A. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam arešto bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas artimas įstatyme numatytos bausmės vidurkiui. Arešto bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirta kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 45).

T. A. naują nusikaltimą padarė prieš priimant 2012 m. birželio 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė – bauda, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2012 m. birželio 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Baudžiamosios bylos medžaga taip pat nustatyta, kad 2012 m. gegužės 3 d., 19 val., kaltinamasis T. A. buvo laikinai sulaikytas. 2012 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi T. A. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dešimčiai dienų. 2012 m. gegužės 14 d. suimtas kaltinamasis paleistas į laisvę. Esant šioms aplinkybėms, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam T. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (b. l. 24, 35, 39-40, 43).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. birželio 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius T. A. paskirti - areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 28 MGL (3640 Lt) dydžio baudą.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Į arešto bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. gegužės 4 d., ir suėmime nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. gegužės 14 d. išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. A. sulaikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. A. sulaikymo dienos.

S. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš T. A. priteisti S. J. naudai - 6200 Lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.