Kauno apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. G. , a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 10 klasių, nedirba, nesimoko, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 140 str. 2 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. G. 2006 m. liepos mėnesį laikotarpyje nuo 3 dienos iki 12 dienos, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pušyne, esančiame prie A. Z. sodybos (duomenys neskelbtini), prieš mažamečio V. S., gimusio (duomenys neskelbtini) valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, bei grasindamas pavartoti fizinį smurtą , numovė kelnes ir tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su V. S. , t.y. V. S. seksualiai prievartavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2006m. liepos mėnesį, laikotarpyje nuo 3 dienos iki 12 dienos, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pušyne, esančiame prie A. Z. sodybos (duomenys neskelbtini), prieš mažamečio V. S. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, grasindamas panaudoti fizinį smurtą- prievarta paguldė ant pilvo V. S. ir su juo tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, t.y. mažametį V. S. seksualiai prievartavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2006 m. liepos mėnesį, laikotarpyje nuo 3 dienos iki 12 dienos, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pušyne, esančiame prie A. Z. sodybos, (duomenys neskelbtini), prieš mažamečio V. S. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su V. S. t.y. V. S. seksualiai prievartavo.

Tęsdamas nusikalstamą vieką, jis 2006 m. liepos mėnesį, laikotarpyje nuo 3 iki 12 dienos, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pušyne, esančiame prie A. Z. sodybos (duomenys neskelbtini), prieš mažamečio V. S. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, tekino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su V. S. , t.y. V. S. seksualiai prievartavo.

Tęsdamas nusikalstamą vieką jis 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), prieš mažamečio V. S. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, panaudodamas psichinį smurtą ir grasindamas V. S. paskandinti, su juo tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, t.y. V. S. seksualiai prievartavo. Tokiu būdu, J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.

Be to, jis 2007 m., rugpjūčio-rugsėjo mėn., tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, globos namuose, prieš mažamečio D. K. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su D. K. , t.y. D. K. seksualiai prievartavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2007 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, globos namuose-(duomenys neskelbtini), prieš mažamečio D. K. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t.y. privertė D. K. ranka dirginti jo lytinį organą-varpą ir tokiu būdu D. K. seksualiai prievartavo. Tokiu būdu, J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.

Be to, jis 2007 m gruodžio 14 d. apie 13-14 val., globos namuose kambaryje, prievarta nusivedęs už stovinčio minkštų baldų komplekto, prieš mažamečio D. S. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, kėsinosi savo lytinę aistrą tenkinti analiniu būdu su D. S. , tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes globos namų kambario duris atidarė ir įėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tokiu būdu, J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 150 str. 4 d.

Be to, jis, 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušdamas, t.y. suduodamas su diržu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių mažamečiui D. K. , gim. (duomenys neskelbtini), per rankas, sukėlė mažamečiui D. K. fizinį skausmą. Tokiu būdu, J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Be to, jis, 2008 m. vasario 12 d. apie 19 val. 30 min. globos namuose, kambaryje, po stalu, prieš mažamečio A. P. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, numovęs jam kelnes, kėsinosi savo lytinę aistrą tenkinti analiniu būdu su A. P., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi į kambarį užėjo šeimynos auklėtoja N. I. . Tokiu būdu, J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 150 str. 4 d.

Be to, jis 2008 m vasarą, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, globos namuose, prieš mažamečio D. S. , gimusio (duomenys neskelbtini) valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu D. S. , oraliniu būdu ir tokiu būdu D. S. seksualiai prievartavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2008 m, vasarą, tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, globos namuose, prieš mažamečio D. S. , gimusio (duomenys neskelbtini) valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, tekino savo lytinę aistrą su mažamečiu D. S. kitokio fizinio sąlyčio būdu, t.y. ranka lietė nukentėjusiojo D. S. lytinį organą ir tokiu būdu D. S. seksualiai prievartavo. Tokiu būdu, J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.

Be to, jis 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, globos namuose, mušdamas, tai yra suduodamas su ranka mažamečiui D. S. , gim., (duomenys neskelbtini) vieną smūgį per galvą, vieną smūgį per dešinės kojos šlaunį, bei keletą kartų per drabužius su adata pabadė į krūtinės ir kojų sritis, sukėlė mažamečiui D. S. fizinį skausmą. Tokiu būdu, J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Be to, jis 2008 metais tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, globos namuose, prieš mažamečio A. P. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu A. P. analiniu būdu, ir tokiu būdu A. P. seksualiai prievartavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2008 metais tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, globos namuose, prieš mažamečio A. P. , gimusio (duomenys neskelbtini)valią, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio nukentėjusiojo būkle, tekino savo lytinę aistrą su mažamečiu A. P. oraliniu būdu, ir tokiu būdu A. P. seksualiai prievartavo. Tokiu būdu, J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.

Be to, jis 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) globos namuose, mušdamas, tai yra suduodamas su ranka, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių mažamečiui A. P. , gim. 1997-07-07 į nugarą, sukėlė mažamečiui A. P. fizinį skausmą. Tokiu būdu, J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Dėl mažamečio V. S. seksualinio prievartavimo

Kaltinamasis J. G. parodė, kad pats V. S. jį pakvietė į pušyną rinkti žemuogių. Berenkant žemuoges, jis seksualiai susijaudino. Nukentėjusiajam negrasino. Kaltinamasis numovė nukentėjusiajam kelnes, jis iš pradžių nesutiko, po to nesipriešino, pats atsigulė ant pievos, tuomet J. G. įvedė savo varpą jam į išeinamąją angą. V. S. neverkė. Kitą kartą jis vėl jį pasikvietė į pušyną, V. S. sutiko, kaltinamasis jam negrasino. Kai rinko žemuoges, pasakė V. S. , kad santykiaus. Varpą į išeinamąją angą įkišo du kartus. Po antro karto pažadėjo jam duoti meškerę. Kaltinamasis už nukentėjusįjį ir aukštesnis, ir stambesnis. Kitą kartą J. G. buvo nuėjęs parūkyti keliuku netoli tos pačios sodybos, kai atėjo V. S. pats ir klausė, ar eis žemuogių rinkti. Kaltinamasis atsakė, kad eis, tik vėliau. Nuėjus rinkti žemuogių, jis paklausė V. S. , ar jis dar sutiktų santykiauti. Jis sutiko, pats kelnes nusimovė, kaltinamasis vieną kartą įkišo varpą į išeinamąją angą, sperma neištekėjo. Meškerės V. S. nedavė. Prašė, kad niekam nesakytų, jis pažadėjo nesakyti. Paskutinio karto kaltinamasis neatsimena, buvo išgėręs 2 litrus alaus. Buvo apsvaigęs, aplinkybių nepamena. Kiek kartų kišo varpą V. S. , neatsimena. Su V. S. oraliniu būdu jis nesantykiavo, bet tai galėjo būti. Kai jis paėmė varpą į burną, sperma neišsiliejo. Į burną kišo du kartus, V. S. nesipriešino. Kitas kartas buvo Marijampolės mieste prie tvenkinio Vasaros g., kai su V. S. jis buvo nuėjęs žvejoti. Nuėjo apie pietus. Jam negrasino, kad paskandins. Iš pradžių jis atsisakė, po to kaltinamasis jam atidavė meškerę ir sutiko santykiauti. Varpą į išeinamąją angą įkišo du kartus, jis gulėjo ant pilvo. Po santykių pasakė, kad niekam nesakytų, jei pasakys, tada paskandins. Tuomet suprato, kad V. S. jo bijo.

J. G. apklaustas Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis 2006 m. liepos mėnesį kartu su kitais globos namų auklėtiniais, tame tarpe, ir V. S. 10 dienų atostogavo stovykloje, esančioje Palangos mieste. Žinojo, kad V. S. tuo metu buvo apie 12 metų. J. G. tuo metu buvo 15 metų. Būdamas šioje stovykloje, vieną dieną J. G. nuėjęs prie krūmų rūkė. Prie jo priėjo V. S. , kuris pasikvietė eiti uogauti į greta stovyklos esantį pušyną ir jie abu nuėjo uogauti. Uogaujant V. S. jo paprašė pasimylėti, paaiškino, kaip tai padaryti, t.y. nurodė, jog J. G. turi savo lytinį organą - varpą įkišti V. S. į išeinamą angą. Tačiau J. G. nesutiko ir grįžo į stovyklą, palikdamas V. S. pušyne. Sekančią dieną, J. G. po pusryčių rūkant prie krūmų, vėl prie jo priėjo V. S. , kuris kvietė eiti į pušyną uogauti. Jis sutiko ir abu nuėjo uogauti. Jis eidamas surūkė cigaretę ir renkant uogas V. S. pasakė, kad „dabar pasimylėsim", ir jis tada sutiko. V. S. nusimovė kelnes ir kelnaites, atsigulė ant žolės. Tuomet J. G. nusimovė savo kelnes ir lytinį organą - varpą įkišo V. S. , gulinčiam ant pilvo, į išeinamą angą. Daugiau jis su V. S. uogauti pušyne nebuvo, ir daugiau V. S. seksualiai nei analiniu, nei oraliniu būdu neprievartavo (2 t., b. l. 33-34)

Apklaustas dėl mažamečio V. S. seksualinio prievartavimo 2006 metais, grįžus iš stovyklos Palangoje, rugpjūčio mėnesį Marijampolės m. prie tvenkinio, esančio netoli vandentiekio, Vasaros gatvėje J. G. kaltę neigia nurodydamas, jog nusikaltimo nepadarė, t.y. seksualiai analiniu būdu V. S. neprievartavo. Parodė, kad po atostogų 2006 m. iš Palangos stovyklos visi sugrįžo į globos namus ir toliau juose gyveno. J. V. S. matydavo vaikštantį Vaikų globos namuose, tačiau su juo nebendravo, nekalbėjo. Tik pamena, kad tai buvo 2006 m. vasaros atostogų pabaiga ir jį einantį J. B. aikšte, Marijampolės mieste pasivijo V. S. , kuris nešėsi kibirą ir meškerę. Pasakė, kad eina žvejoti už garažų į tvenkinį. Taip jie abu atėjo iki Geležinkelio stoties ir jis V. S. pasakė, kad eina į kitą pusę, o V. S. jo prašė palydėti iki to tvenkinio, tačiau J. G. atsakė, kad nelydės ir taip abu išsiskyrė ( 1 t., b. l. 91, 2 t. 49-50; 3 t. b. l. 16-17, 65-66).

Nukentėjusysis nepilnametis V. S. apklaustas Marijampolės rajono apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis gyvendamas globos namuose kartu su kitais globos namų auklėtiniais 2006 metais buvo išvykęs vasaros atostogų metu į stovyklą, esančią Palangoje. Tuo metu jam buvo 12 metų. Šioje stovykloje buvo ir J. G. , kuris buvo už jį vyresnis. Parodė, kad būdamas stovykloje jis vienas nuėjo į pušyną, kuris buvo tik per keliuką nuo stovyklos, pasirinkti uogų. Tačiau jį einantį į miškelį pamatė J. G. ir atėjo paskui jį į mišką. J. G. jam paliepė su juo pasimylėti. Kadangi V. S. buvo mažesnis ir bijojo J. G. , kad nemuštų, todėl nesipriešino. V. S. norėjo pabėgti nuo J. G. , tačiau iš baimės stovėjo ir negalėjo bėgti. Bijojo, nes suprato, kad J. G. gali jį sumušti. Tuomet 2006 metų liepos mėnesį būnant stovykloje Palangoje J. G. jį seksualiai prievartavo tris kartus, t.y. numaudavo kelnes ir prievarta įkišdavo savo lytinį organą į V. S. išeinamąją angą. V. S. parodė, jog J. G. meluoja sakydamas, kad pats V. S. prašė su juo santykiauti analiniu būdu. Jis visaip vengdavo J. G. , bet pastarasis jį sekdavo, o radęs vieną priversdavo gultis ant pilvo, numaudavo kelnes ir seksualiai prievartaudavo. Po tokio lytinio akto J. G. liepdavo niekam nesakyti. V. S. bijojo vyresnio už jį J. G. ir tylėjo, apie tai niekam nepasakojo.

V. S. parodė, kad 2006 m. grįžus iš Palangos stovyklos, vasaros atostogų pabaigoje, jis ėjo žvejoti. Tai pamatęs atėjo prie jo J. G. . Viskas įvyko prie miesto vandentiekio esančio tvenkinio, Vasaros g., Marijampolės m. J. G. vėl liepė jam mautis kelnes. V. S. atsakė, kad nesimaus, nes J. G. jam vėl darys tą patį. Tuomet J. G. pradėjo jam grasinti, kad jeigu kelnių nenusimaus, tai V. S. paskandins tvenkinyje. V. S. išsigando, patikėjo, jog J. G. tikrai gali jį paskandinti tvenkinyje ir bijodamas kelnes nusimovė. J. G. liepė jam gultis ant pilvo, ir įkišęs savo lytinį organą į jo išeinamą angą, atliko lytinį aktą. V. S. parodė, jog šiuo metu jis bijo J. G. , nenori jo matyti, o jeigu atsitiktinai jį susitinka, tai stengiasi nuo jo pabėgti, kad daugiau neprievartautų (t. 1, b. l. 60-63, t. 2, b. l. 43-44).

2009-01-13 VTST prie SAM Kauno II teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad V. S. buvo vieną kartą seksualiai prievartaujamas ir oraliniu būdu, (t. l, b. l. 76, 119) tačiau J. G. tai neigia. Psichiatrinės ekspertizės nustatyta, jog V. S. konstatuotas -Hiperkinezinis sutrikimas ir į pateiktus klausimus atsakyta, jog atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas įvykio aplinkybes, V. S. , gali gebėti duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme; jis sugeba objektyviai vertinti bei perteikti jo atžvilgiu atliktų galimai nusikalstamų veiksmų turinį ir ribotai prasmę; dėl seksualinio prievartavimo neįvyko psichinės veiklos sutrikimas; kadangi V. S. konstatuojamas Hiperkinezinis sutrikimas, pakaltinamumo klausimas nesprendžiamas, nes tyrimo objektas nukentėjusysis ( 1 t., b. l. 111-112).

Dėl mažamečio D. K. seksualinio prievartavimo oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu

J. G. parodė, kad mažametį D. K. kaltinamasis pakvietė į vaikų globos namų miegamąjį kambarį, davė jam mašinytę. Kambaryje buvo 3 lovos, nieko nebuvo daugiau. Nukentėjusysis atėjo, tuomet kaltinamasis jam pasakė imti varpą į burną. D. K. sutiko. Įkišo vieną kartą, sperma neišsiliejo. Kitas kartas vėl buvo tame pačiame kambaryje. Žinojo, kad jis mažametis. Išsitraukė savo varpą ir liepė jam tampyti. Nežino, kiek tęsėsi tampymas, tačiau sperma neišbėgo. Malonumo nepajuto. Dėl ko sudavė diržu D. K. , jis nepamena. D. K. apsiverkė, tačiau sužalojimų J. G. nematė. Diržas buvo su sagtim.

2009-01-13 VTST prie S AM Kauno II teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad tiriamojo D. K. psichinė būsena ekspertizės metu: tiriamasis kviečiamas pokalbiui ateina į kabinetą, palydimas Vaikų namų auklėtojos, sėdasi į nurodytą kėdę. Ramiai nenusėdi vienoje vietoje, ištisai juda, kruta, viską čiupinėja, drasko kėdės gobeleną. Prasmingam kontaktui sunkiai prieinamas, kalba garsiai, chaotiškai, blaškosi, sunkiai sukaupia dėmesį, rąžosi. Apie nagrinėjamą situaciją nieko nepasakoja, nurodo tik tiek, kad „J. mušė" arba „reikia J. atnešti diržą". Psichologinės ekspertizės metu D. K. iš pradžių nieko nepasakojo, sako, visai nepažįstąs J. G. , neigia su juo bendravęs. Tik vėliau kalbantis apie lyčių skirtumus, spalvinant intymias kūno zonas anagramoje, aiškinantis asmeninio saugumo supratimą, tiriamasis D. K. ima pasakoti „buvom su J. G. draugai, draugavome gražiai. Mušėmės, nes nebuvau geras, neklausiau jo. Liepė čiulpti pimpalą. Nečiulpiau, niekur nekišo, tik buvo išsiėmęs pimpalą. Kur tai vyko, atsakymai skirtingi, tai kambaryje, tai nurodo, kad lauke prie mašinos. D. K. nustatyta-seksualinė prievarta. Mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas. Lengvas protinis atsilikimas ir į pateiktus klausimus atsakyta, jog atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas įvykio aplinkybes, D. K. , gimęs 2002-03-16 negali duoti objektyvių parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme; jis nesugeba objektyviai vertinti bei perteikti jo atžvilgiu atliktų galimai nusikalstamų veiksmų prasmę ir turinį; dėl seksualinio prievartavimo neišsivystė psichinės veiklos sutrikimas; D. K. konstatuojama seksualinė prievarta; mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas; lengvas protinis atsilikimas. Pakaltinamumo klausimo nesprendžia, nes tyrimo objektas nukentėjusysis (1 t.; b. l. 126-127).

Nukentėjusysis mažametis D. K. , apklaustas Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant VĮ „Vaiko namas“ psichologei N. G. , parodė, kad J., kurio pavardės jis nežino, lietė jam per drabužius pimpalą, kad jis nenori sakyti apie J. lietimą. Kad jis užpyko ant J., kam jis taip darė, kad neleido jam žaisti. Apie J. niekam nepasakojo, ir nenori kalbėti. Aiškino, kad J. jį mušė su guminiu diržu per rankas. Psichologei parodžius nupieštus paveikslėlius, ir paklausus, kas čia, D. K. atsakė, kad nupiešti berniukai ir vienas nusisukęs. Dovydas piešia vietas, kurias lietė J., ir psichologei paklausus, pasako, kad lietė J. pimpalą, nugarą. J. lietė, o jis buvo su drabužiais, ir nenori pasakoti kaip lietė. Po pertraukos D. K. parodė, kad J. pimpalą matė jo kambaryje, kaip J. nusimovė kelnes, rodė pimpalą. Aiškino, kad buvo su kelnėmis, kai lietė užpakalį (t. 2, b. l. 113-117).

Dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti analiniu būdu mažametį nukentėjusį D. S. 2007-12-14, mažamečio D. S. seksualinio prievartavimo oraliniu būdu 2008 m. vasarą, seksualinio prievartavimo kitokio fizinio sąlyčio būdu bei dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui 2008 metais

J. G. parodė, kad mažametį D. S. jis norėjo seksualiai prievartauti, tame pačiame kambaryje globos namuose numovė jam kelnes, tačiau varpos įkišti nespėjo, nes kažkas užėjo į kambarį. 2008 m. vasarą D. S. jis pavadino į miegamąjį eiti, išsitraukė savo varpą ir liepė ją apžioti, laikė neilgai, apie minutę, niekas nematė. Kitą kartą miegamojo patalpose D. S. liepė nusimauti kelnes, kišo varpą jam į išeinamąją angą, ranka lietė jam organą, čiupinėjo kelias sekundes. Norėjo pasitenkinti, tačiau nepasitenkino. Organą lietė per drabužius ir ištrauktą. 2008 m. vasarą D. S. sudavė į galvą, pabadė šlaunį. Adata pabadė į krūtinės sritį. Niekas nematė. Kodėl taip darė, jis paaiškinti negali.

2008-03-13 VšĮ Marijampolės PSPC psichikos sveikatos skyriaus pažymoje Nr. 2-319 nurodyta, kad D. S. yra psichiatro įskaitoje, dgn. Vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu F 71.1 (1 t., b. l. 50 ).

2009-01-20 VTST prie SAM Kauno II teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr.16 išvadoje nurodyta, kad psichinės-psichologinės ekspertizės metu D. S. kontaktui prieinamas, drąsus, aktyvus ir labai judrus. Apie patirtą seksualinę prievartą kalba nenoriai, jaudinasi, pradeda verkti. Apsiraminęs parodo rankos judesiu, kad lindo prie lytinių organų, kad liepė čiulpti lytinį organą, patvirtino ir prievartinius veiksmus į analinę angą. Psichologinės ekspertizės metu D. S. žmogaus piešinyje (anagramoje) parodo, kad J. kišo jam į „užpakalį" savo pimpalą, tai buvo 1 kartą. Dar 1 kartą liepė čiulpti jo pimpalą, pasakodamas demonstruoja su juo atliktus seksualinius judesius. Berniukas nesuprata su juo atliktų veiksmų turinio, tik žino, kad tai negražu ir nori, kad J. būtų nubaustas, ir tuo pačiu teiraujasi ar jo nenubaus. Įvertinus aukščiau išdėstytą, nustatyta-seksualinė prievarta. Mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas. Vidutinis protinis atsilikimas ir į pateiktus klausimus atsakyta sekančiai, jog atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas įvykio aplinkybes, D. S. , gimęs 1997-09-13, gali gebėti duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu tik apie išorinę įvykių pusę. Dalyvauti teisme ir duoti parodymus nerekomenduojama dėl tiriamojo nerimastingumo, dėmesio blaškumo, bendravimo problemų; jis nesugeba objektyviai vertinti bei perteikti jo atžvilgiu atliktų galimai nusikalstamų veiksmų prasmę ir turinį; dėl seksualinio prievartavimo neįvyko žymaus sveikatos sutrikdymo; ekspertizės metu stebėtas nerimastingumas, emocinis labilumas, vengimas kalbėti apie psichotraumuojantį įvykį, veiksmingumas. D. S. konstatuojama seksualinė prievarta. Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Vidutinis protinis atsilikimas. Pakaltinamumo klausimo nesprendžia, nes tyrimo objektas nukentėjusysis. (1 t, b. l. 119-120).

Nukentėjęs mažametis D. S. apklaustas Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos, dalyvaujant psichologei N. G. , atsakė į klausimus, kad dabar jam yra 12 metų, kad gyvena Marijampolėje, žino, kad J., yra jau didelis, jam 18 metų ir jis iš globos namų išėjo. D. S. pažymi ant paveiksliuko, kad J., jį lietė, gal buvo su rūbais, nežino, nenori suklysti. Gėda sakyti, ką J. jam darė. J. skriaudė ir pasiėmęs žalios spalvos pieštuką rodo, kur jį lietė J.. Nenori sakyti, su kuo dar lietė J.. Sako, kad J. lietė pimpalą. J. sakė „čiulpk". Jis bėgo, kai liepė čiulpti. Matė J. pimpalą didžiulį. Kai liepė čiulpti, buvo „Pasakos" kambaryje, tai buvo pernai. Nenori sakyti, nes dar kas nors išgirs. J. J. nečiulpė. J. J. galvą su rankom lenkė. Psichologei perduodant D. S. lėles, D. rodo ant lėlių, ką J. jam darė. J. stovėjo, o jis sėdėjo. J. jam liepė čiulpti pimpalą. Po pertraukos D. S. parodė, kad J. jį lietė vieną kartą ir vieną kartą liepė čiulpti. Nežino, ar kitiems vaikams liepė čiulpti. J. J. liepė čiulpti ir liesti su rankom (2 t, b. l. 109-112).

Dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti analiniu būdu mažametį nukentėjusį A. P. 2008 m. vasario 12 d. , dėl jo seksualinio prievartavimo analiniu ir oraliniu būdu 2008 metais, bei dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui A. P. 2008 metais

J. G. parodė, kad mažametį nukentėjusįjį A. P. jis prievartavo tame pačiame miegamajame kambaryje, jie dviese buvo su A. P. . Buvo pasistatę palapinę, numovė jam kelnes ir norėjo įkišti varpą jam į išeinamąją angą. Nespėjo, nes į kambarį įėjo auklėtoja N. I. , ji kažką pasakė, tuomet A. P. jis jėga kelnes numovė. Jis neverkė. Kaltinamasis rašė pasiaiškinimą. Kitas kartas taip pat buvo miegamojo kambaryje. Liepė A. P. nusimauti kelnes. Vieną kartą varpą įkišo jam į išeinamąją angą. A. P. neverkė. Kitą kartą A. P. buvo tualete, kaltinamasis liepė jam paimti varpą į burną. Įkišo, laikė neilgai, sperma neištekėjo. Jam negrasino. Už ką sudavė smūgius A. P. , neprisimena. Galėjo suduoti 3-4 smūgius. Sudavė kumščiu į nugarą, nukentėjusysis apsiverkė, po kažkurio laiko pasakė auklėtojai. J. G. šių berniukų nemėgo, jie buvo silpnesni už kitus, A. P. , D. K. , D. S. nelabai buvo išsivystę bendravime, žymiai jaunesni už kaltinamąjį. Dėl to, ką padarė, gailisi. Gyvena su seneliu K. G. . Palaiko ryšius su tėvu. Mamos nežino, nematė.

2009-01-20 VTST prie SAM Kauno II teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr.16 išvadoje nurodyta, kad su tiriamuoju A. P. bendravimas vyksta neverbaline kalba, pateikiamus klausimus supranta, atsakinėja linksėdamas galva ir rodydamas rankomis. Tiriamasis buvo Globos namuose seksualiai prievartaujamas J. G. , parodo savo pirštu, kaip J. jam kišo „pimpalą į užpakalį", teigia, kad neskaudėjo, rodo galvos mostu į šoną. Teigia, kad viskas vyko jo kambaryje, J. jam „liepė čiulpti pimpaliuką ir jį kišo į tiriamojo užpakalį", parodo gestais rankų pagalba. Komisija priėjo išvadą, kad A. P. nustatyta-seksualinė prievarta. Mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas. Lengvas protinis atsilikimas su žymiu kalbos neišsivystymu ir į pateiktus klausimus atsakyta, jog atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas įvykio aplinkybes, A. P. , gimęs 1997-07-07, gali gebėti duoti objektyvius parodymus tik apie išorinę įvykių pusę ikiteisminio tyrimo metu; dalyvauti teisme ir duoti parodymus A. P. per sunku dėl kalbos neišsivystymo, aukšto nerimastingumo, baimingumo, todėl nerekomenduojama; jis nesugeba objektyviai vertinti bei perteikti jo atžvilgiu atliktų galimai nusikalstamų veiksmų prasmę ir turinį; dėl seksualinio prievartavimo neišsivystė psichinės veiklos sutrikimas; A. P. nusikalstamos veikos metu konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su žymiu kalbos neišsivystymu. Šiuo metu A. P. konstatuota seksualinė prievarta. Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Lengvas protinis atsilikimas su žymiu kalbos neišsivystymu. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo ir neserga. A. P. suprato išorinę įvykių pusę, bet nesuprato moralinės įvykių prasmės, todėl nepatyrė psichologinės traumos. Jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas su žymiu kalbos sutrikimu, vėliau konstatuotas Mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas neturi tiesioginio ryšio su patirta seksualine prievarta, o atspindi bendrą vaiko emocijų ir elgesio ir intelekto sutrikimą, kurio priežastys yra įvairialypės. Pakaltinamumo klausimas nesprendžiamas, nes A. P. yra nukentėjusysis (1 t, b. l. 134-135).

Nukentėjusysis mažametis A. P. apklaustas Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos 2009-10-20, dalyvaujant psichologei, N. G. parodė, kad kalbėti nemoka, paprašytas parašo vardą A., parašo kad jam yra 12 metų, klausiant ar žino apie ką šiandien šnekėsim, purto galvą. Psichologei klausiant, ar buvo taip, kad J. skriaudė, mušė, lietė ar vertė ką nors daryti. A. su galva rodo, kad J. mušė, lietė. A. paprašytas parodyti ant popieriaus lapo kurias vietas mušė, purto galvą, tyli. Klausinėjant per kurias vietas mušė, A. purto galvą, klausinėjant ar mušė per nugarą, A. tyli. Klausiant, ar nenori sakyti kas buvo, A. purto galvą. Klausiant ar mušė per nugarą, ar su ranka, A. linkteli galva. Klausiant, ar vertė J. jį liesti, A. tyli. Klausiant, ar gali parašyti, A. purto galvą. Klausiant, ar matė J. pimpalą, A. tyli. Klausia, ar gėda sakyti, A. linkteli galvą. Klausiant, ar matė J. pimpalą, A. linksi galva. Klausiant parodyti ar parašyti, kiek kartų matęs J. pimpalą, A. rodo galva vieną kartą. Paklaustas, ar vieną kartą matė J. pimpalą, A. linksi galvą. Paklaustas, ar buvo jo kambaryje, A. linksi galvą (t. 2, b. l. 118-120).

Atstovė A. S. parodė, kad paties įvykio ji nematė. J. palaiko ryšius su seneliu ir tėvu. Palaikė ryšius su mama. Nukentėjusieji yra daug silpnesni už kitus vaikus. Neįgalūs, išskyrus V. S. . A. P. neseniai kalbėti pradėjo, sako vos po žodį. Visi vaikai pyksta ant viso pasaulio, kad jie ne namuose. Kreipėsi pagalbos į psichiatrus, kaip padėti J. G. . Jis buvo atskirtas nuo kitų vaikų, kai iškilo klausimas dėl šitų dalykų. Jam buvo skirta individuali priežiūra. Nukentėjusieji buvo arčiausiai ir silpniausi. Išskyrus V. S. . Nukentėjusiems nustatytas protinis atsilikimas. Apklausinėti globos namų darbuotojai negali, tai psichologų darbas. J. globos namuose nėra, vaikai dabar ramesni.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji dirba globos namuose socialine pedagoge. J. G. buvo jos auklėtinis. Vasarą vaikai buvo vežami į Palangą, į stovyklą. Buvo ir V. S. . Vaikai nesiskundė. Tai išaiškėjo po keleto metų. Vaikai buvo prižiūrimi. Į pušynėlį eidavo uogauti ir V. S. , ir J. G. , ir kiti vaikai. J. šiuos dalykus neigdavo. Su V. S. neteko šiuo klausimu kalbėti. Tai išaiškėjo atsitiktinai. J. G. turėjo draugę.

Liudytoja R. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad jai sunku įvykius prisiminti, ji dalyvavo apklausiant V. S. . Iš apklausų suprato, kad buvo seksualiniai veiksmai (t. 2, b. l. 45-46). Vaidas šia tema kalbėti vengia.

Liudytoja N. I. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 145-146) ir parodė, kad 2006 m. važiavo į stovyklą Palangoje, nieko įtartina nepastebėjo. Tik gali pasakyti, kad stovykloje gyveno J. G. , V. S. , kiti vaikai. Apie įvykius sužinojo vėliau. Vaikų globos namuose ji pamatė J. ir A. P. , kuris traukėsi kelnes. Paklaustas, kas buvo, A. P. atsakė, kad J. lindo. O kaip ten buvo, ji nematė. Pasakė auklėtojai.

Liudytojas K. G. paaiškino, kad jis apie įvykius, susijusius su anūku, nežino, ta tema jie nešnekėjo. J. yra nepaklusnus, užsidaręs. Jis gyvena pas senelį, nesimoko, senelis jį išlaiko.

Teisme buvo pagarsinti liudytojos J. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad apie J. G. seksualinį priekabiavimą prie mažesnių vaikų ji sužinojo iš kitų auklėtojų, ir ta tema su J. ji kalbėjosi atvirai, jis yra sakęs, kad jeigu kas ir buvo, tai šiuo metu nevyksta. D. K. auklėtojai sakėsi, kad jeigu kas ir buvo, tai šiuo metu nevyksta. Liudytoja 2007 m. sugrįžusi iš atostogų sužinojo, kad J. G. seksualiai priekabiavo prie D., ir ji iš D. sužinojo, kad G. jam liepė čiulpti varpą. D. K. sakė, kad nečiulpė, po to sakė, kad čiulpė, tačiau ji daugiau vaiko neklausinėjo, žino tik tiek, kiek jis sakėsi pats. Po to liudytoja pasikalbėjo su globos namų socialine pedagoge ir sužinojo, kad J. yra tiriamas, kad situacija yra žinoma. Jokių incidentų su D. K. ir J. G. nebuvo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Motyvuojamoji dalis

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje prokuroras gindamas viešąjį interesą pareiškė civilinius ieškinius prašydamas priteisti iš kaltinamojo J. G. neturtinę žalą mažamečiams : D. K. – 15000 litų, A. P. – 10000 litų, V. S. 20000 litų, D. S. 20000 litų.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos.

Priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (žalą padaręs niekur nedirbantis jaunuolis ketina įsidarbinti ir pan.). Būtent tokia pozicija išsakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartyje.

CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kuri suteikia teismui galimybę sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgus į sunkią žalą padariusio asmens padėtį (pavyzdžiui, nustatytas žalos dydis sukeltų atsakovui ir jo šeimos nariams labai sunkių padarinių: šeima, kurioje yra nepilnamečių vaikų, prarastų būstą, pritrūktų būtiniausių maisto produktų ir pan.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, pavyzdžiui, nukentėjusiojo asmenines savybes (amžių, profesiją, elgesį ir pan.), jei šios aplinkybės yra reikšmingos bylai.

Teismų praktikoje taip pat yra naudojamasi tokiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, turintys įtakos teisingos kompensacijos parinkimui

Byloje nustatyta, kad J. G. padarė labai sunkius tyčinius nusikaltimus, t. y. seksualiai prievartavo mažamečius jų brandos ir vystymosi laikotarpiu, todėl pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką.

Nustatyta, kad J. G. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, gyvendamas vaikų globos namuose, jo ryšiai su artimaisiais, giminėmis silpni, jis nedirba, nesimoko, neturi jokių pajamų bei neaiški jo tolesnė integracija į visuomenę, galimybė dirbti ir turėti pajamų, turtinė žala nusikaltimais nepadaryta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti neturtinė žala nukentėjusiesiems sumažintina.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

LAT Senato nutarime Nr. 49 Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose pasakyta, jog jei as­muo per tam tik­rą lai­ko tar­pą ke­lis kar­tus ly­tiš­kai san­ty­kiau­ja ar­ba ke­lis kar­tus ten­ki­na ly­ti­nę aist­rą su tuo pa­čiu nu­ken­tė­ju­siuo­ju prieš jo va­lią esant vie­nin­gai ty­čiai, ke­li ly­ti­niai san­ty­kia­vi­mai ar­ba ke­li ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mo veiks­mai ver­ti­na­mi kaip vie­nas tęs­ti­nis nu­si­kal­ti­mas. Ta­čiau ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas vie­nu tęs­ti­niu nu­si­kal­ti­mu toks at­ve­jis, kai as­muo tu­rė­da­mas vie­nin­gą su­ma­ny­mą pa­da­ro BK 149 ir 150 straips­niuo­se nu­ma­ty­tas vei­kas, t. y. ly­tiš­kai san­ty­kiau­ja ir ten­ki­na ly­ti­nę aist­rą su nu­ken­tė­ju­siuo­ju (LAT Senato nutarimo Nr. 49 17 punktas).

BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros su mažamečiu tenkinimas fizinio sąlyčio būdu ( išskyrus vaginalinį aktą tarp vyro ir moters ) Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams.

Byloje nustatyta, kad J. G. nukentėjusiuosius seksualiai prievartavo analiniu, oraliniu būdu prieš nukentėjusiųjų valią, žinodamas, kad jie yra mažamečiai, nes nukentėjusieji neturėjo 14 metų amžiaus. Todėl kaltinamojo veika pagal BK 150 str. 4 d. kvalifikuota teisingai.

Veika pagal BK 22 str. 1 d. 150 str. 4 d. kvalifikuota teisingai, kadangi J. G. seksualinio prievartavimo veiksmų mažamečių atžvilgiu nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes baigti nusikalstamus veiksmus jam sutrukdė kiti asmenys.

Teisingai kvalifikuota kaltinamojo veika pagal BK 140 str. 2 d., nes jis suduodamas smūgius nukentėjusiesiems siekė sukelti jiems fizinį skausmą ir skausmą nukentėjusiesiems sukėlė. Nukentėjusieji buvo mažamečiai, nes neturėjo 14 metų amžiaus ir kaltininkas tai žinojo.

Inkriminuoti nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Seksualinio prievartavimo veiksmuose J. G. suvokė, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su mažamečiais nukentėjusiaisiais prieš jų valią, o veiksmus pagal BK 140 str. 2 d. atliko siekdamas sukelti fizinį skausmą mažamečiams.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 91 str. bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. G. , atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: J. G. administracine tvarka baustas(3 t, b. l. 7; 56-58), psichiatrijos ligoninėje gydėsi, į psichiatro įskaitą įrašyta diagnozė - Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas F92.8 (1 tomas, b.l. 139), Marijampolės apskrities Vaikų globos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, nurodant, kad jis probleminio elgesio, mėgstantis šlaistytis po miestą, vagiliauti, muša mažesniuosius vaikus, prie jų priekabiauja lytiškai, labai netvarkingas, nesilaiko duoto žodžio (3 tomas, b.l.4 ). Marijampolės profesinio rengimo centro charakteristikoje nurodyta, kad dėl pamokų nelankymo 2009-11-05 išbrauktas iš mokinių sąrašų ( 3 t. b.l.6 ).

2009 m. kovo 6-kovo 23 d, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte Nr.75U-II-16 konstatuota, jog J. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam diagnozuoto mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Objektyvių duomenų, kad J. G. buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra. Šiuo metu J. G. dėl jam diagnozuoto mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos būsenos jis gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime, gali dalyvauti teisme bei duoti parodymus. J. G. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t, b. l. 24-28).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad J. G. įvykdė devynias nusikalstamas veikas. Veikos pagal BK 150 str. 4 d. priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų, už kurių padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nors nusikalstamas veikas padarė nepilnametis, tačiau šioje byloje kitokios negu laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ar bausmės vykdymo atidėjimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Sąlygų, numatytų BK 54 str. 3 d., ir 62 str. nenustatyta. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei BK 91 str. nuostatas jam skirtinos bausmės artimos pusei minimalios bausmės numatytos baudžiamojo kodekso straipsniuose pagal kuriuos teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d., 22 str. 1 d. 150 str. 4 d., 140 str. 2 d. ir nuteisti :

pagal BK 150 str. 4 d. ( seksualinis prievartavimas mažamečio V. S. atžvilgiu - 5 epizodai ) nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

pagal BK 150 str. 4 d. ( seksualinis prievartavimas mažamečio D. K. atžvilgiu - 2 epizodai ) nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams.

pagal BK 22 str. 1 d. 150 str. 4 d. ( veika D. S. atžvilgiu ) nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

pagal BK 140 str. 2 d. ( veika D. K. atžvilgiu ) nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

pagal BK 22 str. 1 d. 150 str. 4 d. ( veika A. P. atžvilgiu ) nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

pagal BK 150 str. 4 d. ( seksualinis prievartavimas mažamečio D. S. atžvilgiu – 2 epizodai ) nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams.

pagal BK 140 str. 2 d. ( veika D. S. atžvilgiu ) nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

pagal BK 150 str. 4 d. ( seksualinis prievartavimas mažamečio A. P. atžvilgiu – 2 epizodai ) nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams.

pagal BK 140 str. 2 d. ( smūgių sudavimas A. P. ) nuteisti laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d.,4 d. bausmes už veikas pagal BK 150 str. 4 d. ir 22 str. 1 d. 150 str. 4 d. dalinai sudėti ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmes už veikas pagal BK 140 str. 2 d. apimant nubausti laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 6 d. taikant bausmių dalinį sudėjimą paskirti galutinę bausmę nuteisiant laisvės atėmimu trejiems ( 3 ) metams bausmę atliekant pataisos namuose.

D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) - 4000 ( keturis tūkstančius ) litų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Daiktinius įrodymus: 2009-10-20 laikmenas su mažamečių D. K. , D. S. ir A. P. apklausos vaizdo ir garso įrašais įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.