Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia 2018 m. lapkričio 22 d., pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d. yra 1 metai 1 mėnuo 11 dienų.

3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą.

4. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo taikymas nėra prašymas atleisti jį nuo bausmės atlikimo, tai siekis tęsti bausmės atlikimą kitomis sąlygomis, būti mažesne našta valstybei ir visuomenei, greičiau integruotis į visuomenę, tampant jos pilnateisiu nariu, gerbiančiu įstatymus ir besistengiančiu jų nepažeidinėti. Skundo autorius pažymi, jog yra dirbantis, vykdantis visas socialinės reabilitacijos priemones. Teigia, kad vienas iš jo norų yra noras pradėti dirbti, siekiant kuo greičiau padengti priteistą ieškinį. Būdamas laisvėje bėdų dėl gyvenamosios vietos ar darbinės veiklos neturėtų. Be to, nurodo, jog supranta pasekmes dėl lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymo. Nuteistojo nuomone intensyvi priežiūra yra papildomas saugiklis nuo bet kokių neteisėtų veiksmų.

4.2. Skunde nuteistasis nurodė, jog teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl Lygtinio paleidimo“, kuriose rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo.

4.3. Skunde pažymėjo, jog pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Skunde nuteistasis P. S. nurodė, jog yra atlikęs reikiamą bausmės dalį. Nuteistasis pažymi, jog BVK nenurodoma, kokia turi būti neatlikta bausmės dalis, dėl to toks teismo motyvas negali būti naudojamas kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, kaip tai numato BVK 157 straipsnio 4 punktas, tačiau teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Nuteistojo teigimu, nesuprantama teismo pozicija – abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, be to turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką. Teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia jos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia ir, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkciją.

4.4. Skundo autorius nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalį negalima bausti žmogaus du kartus už tą patį nusikaltimą. Taigi, nėra galima lygtinio paleidimo netaikymą motyvuoti nusikaltimo sunkumu dėl ko asmuo yra baudžiamas antrą kartą, kai jam netaikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo nuomone, esant visoms įstatymo numatytoms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, jo netaikymas yra prilyginamas baudimui antrą kartą.

4.5. Nuteistasis pažymi, jog teismo nutartis yra vienkartinio taikymo (ad hoc) individualiu teisės aktu, todėl teismo sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentai turi būti racionalūs – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų nutarčiai pagrįsti; nutarime negali būti nutylėjimų, nenurodytų aplinkybių, visa tai yra išdėstyta Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime. Dėl tos pačios priežasties teismo sprendimui yra taikytini ir reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje. Teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje P. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą „asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals“, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu ir laikytinas BK 154, 155 straipsniuose numatyta veika. Akivaizdu, kad teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Pagal šias rekomendacijas lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Akivaizdu, kad teismas laikėsi kardinaliai priešingos pozicijos – neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Skundo autoriaus nuomone skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, o argumentavimo trūkumas yra pakankama priežastis skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

5. Atsiliepimų į nuteistojo P. S. skundą negauta.

6. Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad P. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad skundo autoriaus P. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės – 43 balai, pažymėtina, kad nuteistojo elgesio rizika nuo ankstesnio vertinimo, kurio metu buvo nustatytas 59 balų elgesio rizikos rezultatas sumažėjo 17 balų. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai – netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių; ankstesni režimo pažeidimai (lygtinio paleidimo metu padarė naujus nusikaltimus). Be to, abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinami P. S. gyvenimo stilius bei draugai, mąstymas ir elgesys, lėšų tvarkymas ir pajamos. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nepakanka.

10. Įvertinus P. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirbo, tačiau dėl užsakymų trūkumo buvo atleistas, bet nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuteistasis įsidarbino ūkio būrio valytoju (b. l. 48), dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, galimo lygtinio paleidimo metu būtų priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėklų kaliko pareigose (b. l. 11), skatintas 2 kartus, paskutinį kartą paskatintas 2019 m. spalio 21 d. (b. l. 20), bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę P. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, jei ji priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo elgesio pokyčius, kas ir buvo padaryta skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

11. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat vadovaujasi BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai vertino P. S. padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, ankstesnius teistumus, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia skundo autoriaus elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, ypač įvertinant tai, kad ankstesni teisės pažeidimai vis dar pripažįstami kaip nuteistojo riziką nusikalsti didinantis veiksnys. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Juo labiau, jog sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje kaip savo didžiausią problemą išskiria ne tam tikras savo asmenines savybes, galimai turinčias įtakos jo nusikalstamumui, bet aplinkybei, jog šiuo metu jis yra pataisos namuose, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, Socialinio tyrimo išvadoje iš esmės pateiktos vien tik iš nuteistojo žodžių, galimai yra sąlygotos ne sąžiningo P. S. korekcijos proceso, bet noro kuo greičiau išeiti į laisvę.

12. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos „Dėl lygtinio paleidimo“ ir Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo analizė. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo P. S. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Pažymėtina ir tai, kad iš 2019 m. rugsėjo 12 d. Komisijos protokolo matyti, kad Komisijos narių nuomonė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam P. S. nebuvo vieninga. Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai: iš 6 Komisijos narių 1 narys balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Tai rodo, kad ne visi Komisijos nariai buvo įsitikinę pakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus P. S. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bendra taisyklė, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.