Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (13 veikų), BK 300 straipsnio 1 dalį (7 veikos), taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 4 metams 10 mėnesių. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 48 MGL bauda bei Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 48 MGL (2 400 Eur) bauda;

2) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, pakeista 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė subendrina bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 9 mėnesiams ir 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi M. M. nustatyta nauja galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2023 m. balandžio 6 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo, 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 357-352 netaikyti M. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nors dabartinis nusikaltimas nėra sunkesnis už buvusius, tačiau nusikaltimas yra būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis menka, jis turėjo tik vieną oficialią darbovietę ir oficialiai dirbęs tik 4 dienas. Šiuo metu nedirba, nėra patvirtinęs galimybių įsidarbinti laisvėje. Nuteistasis turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, privalo išmokėti 36 171,08 Eur skolą, išieškota suma tik 473,63 Eur, tikimybė, jog jis turimą skolą sumokės, yra maža. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad laisvėje jis stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais ir pozityviose veiklose. Negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime, įsitraukė į nusikalstamas veikas. Apibendrinant galima teigti, jog vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, atsakomybės jausmo nesusiformavimas ir jį destabilizavusi aplinka, priklausomybė lošimams neskatino jo prosocialaus elgesio laisvėje ir ne visada laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tai sietina su jo nusikalstamo elgesio raiška. Negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai, priklausomybės azartiniams žaidimams galėtų apsunkti jo integraciją į visuomenę ir būti pakartotinio nusikalstamo elgesio prognostinis rodiklis. Nuteistajam būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Nors atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis demonstruoja pastangas įsitraukti į resocializacijos priemones, nukreiptas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą, tačiau laisvėje nesiekė spręsti problemos, susijusios su nesaikingu alkoholio vartojimu. Nuteistajam būdingos išskirtinės emocinės gerovės problemos. Jis geba pakankamai objektyviai įvertinti save bei savo galimybes, tačiau emocinės būklės gerovė šiuo metu užtikrinama medikamentais. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, pastebima, kad nuteistasis geba įvardinti problemines sritis, tačiau ne visas, taip pat suvokia ne visas savo elgesio pasekmes. Nuteistasis kartojo to paties pobūdžio nusikaltimus, nepasimokė iš ankstesnio patyrimo. Šiuo metu nuteistasis išreiškia norą būti visuomenės dalimi, tačiau praeityje negebėjo apriboti savo elgesio, keisti savo gyvenimo būdo, nepaisė galiojančių visuomenės normų, ir atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje priešinosi nustatytai tvarkai. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Bausmės atlikimo metu skatintas 7 kartus, drausmine tvarka baustas 2 kartus, nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nors yra apsauginiai veiksniai: artimųjų palaikymas, gyvenamos vietos po paleidimo turėjimas, sėkmingas elgesio korekcijos programų užbaigimas, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: turi mažą darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, smurto, prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis bausmę nuo 2023 m. balandžio 6 d. atlieka atviro tipo sąlygomis. Jis dalyvavo elgesio korekcijos užsiėmimuose, intervencinėse programose, atvirame Anoniminių alkoholių susitikime, lankė ir sėkmingai baigė Emocijų valdymo grupę, Įžanginės grupės užsiėmimus. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas 7 kartus. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistojo M. M. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi mažą darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, smurto, prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai), kuriuos bausmės atlikimo metu jis gali pakeisti. Nustatyti ir trys apsauginiai veiksniai – artimųjų palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas ir sėkmingas elgesio korekcijos programų užbaigimas, kurie, teismo vertinimu, neatsveria minėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nustatytų statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė ir smurtinio elgesio istorijos, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas). Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir išlikę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog laisvėje nuteistajam trūko atsakingumo ir nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose ir struktūrizuotoje aplinkoje jam taip pat ne visada pavyksta laikytis nustatytų taisyklių, remiantis turimais duomenimis, nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, atsakomybės jausmo nesusiformavimas ir jį destabilizavusi aptinka, priklausomybė lošimams) neskatino jo prosocialaus elgesio ne tik laisvėje, bet ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje (skirtos nuobaudos už drausminius pažeidimus), ir tai siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo integraciją į visuomenę gali apsunkinti negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai, priklausomybė azartiniams žaidimams. Emocinė nuteistojo gerovė šiuo metu užtikrinama medikamentais. Jis iki šiol neigia smurtinius nusikaltimus, nors pagal bylos duomenis anksčiau yra teistas už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įvardija ne visas savo elgesio problemas ir nesuvokia visų galimų savo elgesio pasekmių, iki šiol teigia, jog dėl jo nusikaltimo žmonės nenukentėjo, nukentėjo tik įmonės. Mąstyme dominuoja abstrakčiais teiginiais grįsti samprotavimai. Taigi akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nuostatų savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu pakankamai nepakeitė, jis pilnai nesuvokia savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog nuteistojo nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes yra aktualūs ir su jo nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai poreikiai. Vertinant nuteistojo nuostatas, nurodyta, jog nuostatų sritis gali būti reikšmingas veiksnys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai bei jos valdymui, stebima, jog praeityje nuteistasis negebėjo apriboti savo elgesio, keisti savo gyvenimo būdo, nepaisė galiojančių visuomenės normų, todėl ne tik įvykdė nusikalstamas veikas, bet ir jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę priešinosi nustatytai tvarkai, ją du kartus pažeisdamas. Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija nepagrįstai nurodė, jog jis piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau teismas mano, jog alkoholio vartojimo problemą būtiną įvertinti, kadangi nuteistasis padarė smurtinius nusikaltimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pagal turimus duomenis laisvėje nuteistajam buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Ir nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse programose, nukreiptose į alkoholio vartojimo problemos sprendimą, visgi ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka kriminogeniniu veiksniu. Šiame kontekste taip pat būtina pažymėti, jog dauguma iš nuteistajam nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tiesiogiai susiję su elgesio problemomis, tai rizikingas/pavojingas elgesys, impulsyvus elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, agresyvus ir kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, kuriuos nuteistasis, lankydamas Komisijos rekomenduotas nusikalstamo elgesio riziką mažinančias programas, gali pakeisti. Taigi, įvertinus nuteistojo M. M. elgesio, mąstymo ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas 7 kartus, tačiau jis buvo baustas drausmine tvarka 2 kartus, vieną kartą už padarytą pažeidimą nuobauda jam nebuvo paskirta, tai neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti ir, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima.

Vienas iš sėkmingos probacijos veiksnių yra teigiama darbinė motyvacija bei finansinis stabilumas. Šiuo atveju nuteistojo kriminogeniniu veiksniu pripažinta maža darbo patirtis, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis oficialiai dirbęs tik 4 dienas. Nuteistasis yra neįgalus, bausmės atlikimo metu nedirba, gauna šalpos neįgalumo pensiją. Jis turi labai didelius finansinius įsipareigojimus – 36 171,08 Eur, atlyginęs tik nedidelę jų dalį – 473,63 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis dėl ilgalaikių finansinių įsipareigojimų jaučia nuolatinę finansinę įtampą. Jo turimi įsiskolinimai reikalauja finansinių lėšų paskirstymo įgūdžių ir pastovaus pajamų šaltinio, kitu atveju, jeigu ši sritis nebus valdoma, tai gali apsunkinti tolesnį integracijos į visuomenę procesą. Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad turimos skolos ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai yra nuteistojo kriminogeniniai veiksniai.

Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, jo ankstesnis teistumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis M. M. teistas dvylika kartų, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, jam būdingas nusikaltimų modelis ir kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas yra jo kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė (bausmės pabaiga 2026 m. spalio 19 d.). Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis M. M. šiuo metu dar neatitinka.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į problemų sprendimą, elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo M. M. skundas dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-352 panaikinimo atmetamas.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis prašė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymą, 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka; proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. M. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.