- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- 1-169-729/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10622-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis Norvegijoje, anksčiau teistas, paskutinį kartą 2018 m. spalio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2024 m. kovo 19 d., apie 23.30 val., Kalnininkų gatvėje, Trušelių k., Klaipėdos r., važiuodamas „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sėdėdamas jo priekinėje keleivio sėdynėje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė vairuotojui V. K. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairio antakio vidinio galo projekcijoje ir taip mušdamas nežymiai jį sužalojo.
jis, 2024 m. kovo 20 d., apie 21.30 val., Klipščių k., Klaipėdos r., važiuodamas „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sėdėdamas jo galinėje dešinės pusės keleivio sėdynėje, tyčia ne mažiau kaip penkis kartus ranka sudavė vairuotojui V. K. į galvą ir taip mušdamas sukėlė jam fizinį skausmą.
Dėl 2024 m. kovo 19 d. nusikalstamos veikos
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. kovo 19 d. buvo pas draugą K. D., vartojo alkoholinius gėrimus – alų; vėliau K. iškvietė taksi ir jis išvažiavo namo; buvo tamsu, vairuotojo neįsidėmėjo, bet turbūt tai buvo nukentėjusysis. Kai atvažiavo taksi, jis įsėdo į priekinę keleivio pusę, užsisegė diržą ir jie išvažiavo. Kadangi taksi vairuotojas pravažiavo įsukimą, jis staigiai paspaudė stabdžių pedalą, dėl ko jo (A. K.) piniginė nukrito po vairuotojo kojomis. Tiek jis, tiek taksi vairuotojas lenkėsi paimti piniginę ir jis atsitiesdamas netyčia vairuotojui savo pakaušiu stuktelėjo į kaktą; iš karto atsiprašė nukentėjusiojo, jis jokių pretenzijų neturėjo. Kai atvyko į vietą, už paslaugą susimokėjo ir išėjo namo. Tuo metu nors ir buvo vartojęs alkoholį, savo veiksmus suprato pilnai, jokio noro smurtauti neturėjo.
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2024 m. kovo 19 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ programėlės gavo iškvietimą į Radailius. Nuvažiavus nurodytu adresu išėjo kaltinamasis, kurio paklausė, gal yra kitas kelias, nes atvažiavo žvyrkeliu; jis parodė tiesesnį kelią. Važiuojant kaltinamasis pasakė, jog jis (V. K.) panašus į jo draugelį ir sudavė kumščiu į galvą – antakį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir sužalodamas; kitą dieną pasimatė paraudimas, o pareigūnė, nebūdama medikė, gerai jo neapžiūrėjo. Dėl tokio kaltinamojo veiksmo jis iškart sustojo; kadangi kaltinamasis jo atsiprašė, jie tęsė kelionę; nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo. Prisimena, jog kaltinamasis davė jam daugiau pinigų negu turėjo sumokėti už kelionę; programėlėje būna užfiksuota kelionės kaina, kur nuvežamas klientas, kur sustojama. Po užsakymo grįžo į stotį, kur „atsijungė“; gal sąmonės ir nebuvo praradęs, bet kažkas panašaus trumpam jį ištiko. Kadangi „atsijungė“, pamanė, kad gal kas su galva negerai, dėl to buvo nuvykęs Raudonojo Kryžiaus ligoninę, kur pasakė, kad gavo smūgį į galvą, todėl jam peršvietė galvą; medikai jam nurodė parašyti pareiškimą policijoje, ką jis ir padarė. Neatsimena, kad kaltinamasis būtų lenkęsis prie pedalų ir antakio sužalojimas įvyko tikrai ne taip, kaip jis pasakoja.
Iš 2024 m. kovo 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad V. K. pranešė, jog 2024 m. kovo 19 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) (vieta gali būti netiksli), jam dirbant „(duomenys neskelbtini)“ ir vežant nepažįstamą klientą, pastarasis vieną kartą kumščiu trenkė jam į galvą, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-13).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000162400) išrašo nustatyta, kad 2024 m. kovo 20 d., 07.06 val., Klaipėdos Respublikinės ligoninės gydytojas I. R. informavo, kad 2024 m. kovo 20 d., 06.03 val., kreipėsi V. K., kuriam nustatytas kaktos sumušimas. Aplinkybės: vakar, apie 23.30 val., Klaipėdoje dirbant taksi sumušė keleivis (1 t., b. l. 21).
Iš 2024 m. kovo 20 d. reikalavimo ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo nustatyta, kad 2024 m. kovo 19 d., 22.57 val., buvo gautas iškvietimas adresu: (duomenys neskelbtini). Taksi kvietė K., tel. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40-42, 43).
Iš 2024 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atlikus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės kontrolę nustatyta, kad šis numeris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentas, priskirtas K. D.. Siekiant nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį bei kitas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, buvo gautos K. D. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinės su celėmis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. imtinai. Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad 2024 m. kovo 19 d. 23.15 val. K. D. naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) gauna įeinantį skambutį nuo tel. r. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusysis V. K.), pokalbio trukmė 62 s. Ryšio metu K. D. naudojamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) veikė mobilaus ryšio retransliacijos bokštų veikimo zonoje, adresu Pušyno g. 20, Radailių k., Klaipėdos r. (1 t., b. l. 124-127).
Iš 2024 m. rugpjūčio 26 – 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. įvykio vietoje paaiškino, kad 2024 m. kovo 19 d. dirbdamas taksi vairuotoju iš „(duomenys neskelbtini)“ centro gavo iškvietimą ir apie 23.30 val. atvyko su bendrovei priklausančiu automobiliu „Mersedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Iš namo išėjo vyras, ikiteisminiame tyrime žinomas kaip A. K., kuris atsisėdo į automobilio priekinę keleivio vietą ir nurodė jį nuvežti adresu: (duomenys neskelbtini). Jiems išvažiavus į Radailių pagrindinį kelią, ne daugiau kaip po 2 minučių, važiuojant link Klaipėdos miesto A. K. vieną kartą ranka jam trenkė į kaktą. Tikslaus adreso ir vietos, kurioje tuo metu jie buvo, V. K. nurodyti negalėjo, teigdamas, kad neįsidėmėjo, be to, tuo metu buvo tamsus paros metas. Su kuria ranka, delnu ar kumščiu jam trenkė - nurodė, kad neprisimena. Panaudojant medžiaginį manekeną, V. K. ranka parodė ir paaiškino, kaip A. K. vieną kartą jam ranka trenkė į kaktą. Po smūgio jis su automobiliu sustojo šalikelėje (tikslios vietos negalėjo nurodyti, nes neatsimena), norėdamas apie įvykį pranešti policijai, bet A. K. nusiramino, jo atsiprašė ir elgėsi normaliai, todėl tęsė kelionę ir jį nuvežė nurodytu adresu Klaipėdos mieste (1 t., b. l. 53-56, 57-61).
Iš 2024 m. kovo 20 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėtas V. K., sužalojimų nefiksuota (1 t., b. l. 77-82).?
Iš ambulatorinio apsilankymo aprašo kopijos nustatytas, kad V. K. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje apžiūrėtas 2024 m. kovo 20 d. 06.03 val., jam diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas (1 t., b. l. 95).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 275/2024 (03) nustatyta, kad V. K. padaryta poodinė kraujosruva kairio antakio vidinio galo projekcijoje. Sužalojimas padarytas ne mažiau vienu trauminiu kontaktiniu smūginiu poveikiu kietu buku daiktu ar įrankiu, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 98).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia mušimu arba kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra pakankamai įrodyta. Nors pats kaltinamasis pripažino tik faktą, jog turėjo fizinį sąlytį su nukentėjusiuoju, tačiau įrodinėjo, kad tai nebuvo siekis tyčia panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taigi – kad jis nepadarė jam inkriminuoto tyčinio nusikaltimo, jo nurodytos šio sąlyčio aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais ir menkai įtikimos. Nukentėjusysis nurodė visai kitas šio įvykio aplinkybes, nekeliančias abejonių ir patvirtintas kitais bylos įrodymais – kreipimosi netrukus po sužalojimo į medicinos įstaigą informacija, pranešimu apie šį įvykį policijai, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, medicinos specialisto išvada ir kt. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais, logiškais ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tokiais pat prisiekusio sakyti tiesą ir informuoto apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą nukentėjusiojo parodymais ir teikti prioritetą už savo parodymų teisingumą neatsakančio, akivaizdžiai baudžiamosios atsakomybės išvengti siekiančio ir už panašią nusikalstamą veiką teisto kaltinamojo parodymais. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusysis galėjo apkalbėti kaltinamąjį, apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davęs neobjektyvius parodymus, o smulkūs ir kaltinimui nereikšmingi nesutapimai tarp kelis kartus jo duotų parodymų ir kitų bylos duomenų, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtą stresą dėl šio įvykio, sveikatos būklės pablogėjimą, privertusį skubiai kreiptis į medicinos įstaigą, galiausiai – laiko tarpų tarp tyrimo veiksmų atlikimo, individualių žmogaus gebėjimų detaliai viską atsiminti ir pareigūnų, tyrusių šį pranešimą, kompetencijos bei darbo metodų, nesudaro teismui pagrindo abejoti šia įrodymų visuma ir tuo pagrindu išteisinti kaltinamąjį.
Dėl 2024 m. kovo 20 d. nusikalstamos veikos
Kaltinamasis A. K. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 2024 m. kovo 20 d. jam paskambinęs K. D. pasiūlė nuvažiuoti į miestą; jis sutiko, netrukus K. atvažiavo pas jį tuo pačiu taksi, kuriuo jis (A. K.) vakar grįžo namo. Jis įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo iki „Rimi“ parduotuvės, nusipirko cigarečių ir nuvažiavo prie prekybos centro „Bigas“. Važiuojant taksi vairuotojas jam, pasakė, kad parašė pareiškimą jo atžvilgiu už tai, kad jis jam vakar trenkė. Kadangi jis sėdėjo automobilio gale per vidurį, paėmė už sėdynių atlošų/atkaltės, tačiau vairuotojo nelietė ir jo nemušė; galėjo tik liestis vairuotojo galva į atlošus. Šį epizodą galėjo matyti K., tačiau jis buvo labai girtas. Jo nuomone, taksi vairuotojas siekia užsidirbti pinigų provokuodamas žmones ir išsigalvodamas nebūtas istorijas. Po įvykio advokatas bandė su nukentėjusiu aiškintis situaciją; jis pats norėjo dar kartą atsiprašyti, jei buvo kas ne taip. Advokatas siūlė nukentėjusiam adekvatų žalos atlyginimą, bet jis nesutiko.
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2024 m. kovo 20 d. per programėlę gavo užsakymą, nuvažiavo nurodytu adresu. Nuvažiavus į nurodytą vietą, kaltinamojo draugas įsėdo į automobilio priekinę keleivio vietą ir nurodė, kad reikia nuvažiuoti pasiimti jo draugą; nuvažiavus į vietą ten laukė kaltinamasis, tačiau jo draugas jį (V. K.) nuramino, jog viskas bus gerai ir kaltinamasis įlipo į automobilį, atsisėdo į galą; nukentėjusysis iškart pradėjo jaustis nesaugiai. Iš pradžių jie nuvažiavo iki „Rimi“ parduotuvės, kur kaltinamasis su draugu nuėjo ir prabuvo apie 15 min., po to važiavo link Klaipėdos. Netoli „Jozitos“ degalinės kaltinamasis paklausė nukentėjusiojo, iš kur jis yra kilęs; jam atsakius, kad neatsakys į šį klausimą, kaltinamasis jam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Tada V. K. iššoko iš automobilio, kaltinamojo draugas liepė kaltinamajam apsiraminti; po to įsėdęs atgal į automobilį kaltinamąjį ir jo draugą nuvežė į pietinę miesto dalį, o pats nuvyko į policiją, kur jam pasakė vykti į ligoninę. Nuvykus į ligoninę jį apžiūrėjo, tačiau nieko nenustatė, nes buvo suduota į plaukų sritį ir nieko nesimatė. Po to jam buvo duotas siuntimas nuvykti pas teismo medicinos ekspertą, bet tik po savaitės, sakė, kad yra ilga eilė. V. K. neigia pats provokavęs, kalbinęs ar kitaip užkabinęs kaltinamąjį, nurodė, kad važiuodamas su keleiviais dažniausiai tyli, jei malonūs žmonės – pabendrauja. Po įvykio su juo buvo susisiekęs kaltinamojo advokatas, siūlė už kelis šimtus eurų (iki tūkstančio) pasirašyti, kad jis neturi pretenzijų, tačiau jo tai netenkino. Apie pareiškimą policijai automobilyje nieko nekalbėjo, nes galvojo, kad jeigu tai paminės, gali būti ir blogiau. Civilinį ieškinį palaiko visiškai, patirtą neturtinę žalą vertina 4 000 Eur, nes jam du kartus kaltinamojo smurtiniais veiksmais buvo sukelti nemalonūs išgyvenimai, truputį buvo sutrikusi darbinė veikla, dabar po truputį atsigauna. Medikamentų nuo skausmo nereikėjo, tačiau reikėtų psichologinės pagalbos, o ji nepigiai kainuoja, panaudotų tam priteistas lėšas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. parodė, kad pavasario pradžioje gavo tirti V. K. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad jį sumušė klientas. Bendraujant su nukentėjusiuoju, jis nurodė, kad jis du vakarus iš eilės vežė kaltinamąjį, kuris abu kartus pavartojo prieš jį smurtą. Nurodė, kad antrą kartą vežant asmenis, nuvežė iš Radailių į Klipščius apsipirkti, todėl iš ten buvo paimta vaizdo medžiaga ir taip buvo nustatytas kaltinamasis. Su kaltinamuoju gyvai G. B. nurodė nebendravęs, telefonu bendravęs tik su D., kuris nurodė, kad pirmąjį vakarą jis taksi kvietė savo draugui R., kurio nei pavardės, nei adreso nežino, bet jis važiavo į Klaipėdą. Antrą kartą taip pat buvo su R. ir iš Radailių važiavo į Klaipėdą ir buvo sustoję prie „Rimi“ parduotuvės; kelionės metu šis jo draugas sukonfliktavo su taksistu ir smūgiavo taksistui į galvą. D. juos išskyrė, atsiprašė, paskui taksistas nuvežė juos į Klaipėdą. Visas nurodytas aplinkybes G. B. tvirtina surašęs į tarnybinį pranešimą. Jame gali būti tam tikrų netikslumų, nes su nukentėjusiuoju galėjo kalbėti tyrimo pradžioje, o su D. bendravo vėliau; gal kai peržiūrėjo vaizdo įrašus, kai buvo išklotinės, nustačius asmenį, tik tada parašė tarnybinį pranešimą, kaip atsiminė asmenų paaiškinimus. Garso įrašų su nukentėjusiuoju nedarė, kalbėjosi tik siekdamas išsiaiškinti esmines aplinkybes, ar yra dėl ko pradėti ikiteisminį tyrimą, kviesti asmenį į apklausą. Nukentėjęs klausimus suprato, kalbėjo adekvačiai.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. D. parodė, kad A. K. yra jo pažįstamas, o V. K. atpažįsta kaip juos vežusį taksi vairuotoją. Atsimena, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmąjį vakarą taksi iškvietė A., jis išvažiavo namo. Antrą dieną susiskambino su kitais draugais, išsikvietė taksi. Važiuojant taksisto paprašė užsukti paimti dar vieną draugą – A.; vairuotojas neprieštaravo dėl A. vežimo. Taksistas apie pirminį įvykį jam asmeniškai nieko nesakė, o A. ar sakė – K. D. nepamena, nes buvo apsvaigęs. Neatsimena, kad buvo išlipę iš taksi; atsimena, kad taksistas pradėjo važiuoti kita kryptimi, todėl jis taksisto paklausė kur jis važiuoja, o A. pakomentavo, kad taksistas nepažįsta Klaipėdos; taksistas kažką atsakė grubiai. Tada taksistas įvažiavo į plentą, K. D. snausdamas pajuto, kaip sumanevravo automobilis, o A. su taksistu garsiai susiginčijo dėl kelionės ne tuo keliu; pakėlęs galvą nuo telefono pasakė, kad užteks pyktis. Jam pasirodė, kad taksi vairuotojas specialiai važiavo klaidinga kryptimi, nes paskui, kai sukritikavo jį dėl važiavimo, jis apsisuko. Važiuojant automobilyje smurto iš A. pusės prieš taksistą nematė, o ir vairuotojas nieko nesakė, kad jam sukeltas fizinis skausmas, tačiau tuo metu buvo stipriai apsvaigęs ir visko tiksliai neprisimena. Taksistas juos atvežė į Pietinę gatvę, jie išlipo, susimokėjo, jis dar atsiprašė taksisto, jeigu kas buvo ne taip. Ar prieš „Jozitos“ degalinę buvo sustoję, neatsimena. Po kiek laiko su juo susisiekė policijos pareigūnas. Kadangi jis buvo užsienyje, parodymus davė telefonu; nurodė, kad važiavo su taksi ir R. porą kartų sudavė taksi vairuotojui į galvą; R. yra kitas žmogus nei A.. Po to tyrėja parodė vaizdo įrašą ir ten buvo A., tik tada policijoje suprato, kad byla yra apie A., o ne apie R..
Iš 2024 m. balandžio 25 d. V. K. pareiškimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 19 d., apie 23.30 val., jis buvo sumuštas nepažįstamo vyriškio Trušelių k., Klaipėdos r., kurį vežė į Klaipėdą „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Dėl šio įvykio kreipėsi į Klaipėdos m. policijos komisariatą. Kitą dieną, t. y. 2024 m. kovo 20 d., apie 21.30 val., jis vėl vežė tą patį nepažįstamą vyriškį Klipščių k., Klaipėdos r., į Klaipėdos m., kai jis jam sėdėdamas galinėje keleivio sėdynėje ne mažiau kaip penkis kartus ranka sudavė į galvos sritį. Prašo dėl 2024 m. kovo 20 d. įvykio, kurio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 27 ).
Iš 2024 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti UAB „Rimi Lietuva“ pateikti parduotuvės „Rimi“, esančios adresu Žaliakelio g. 1, Slengiai, Klaipėdos r., vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2024 m. kovo 20 d., 21.38.02 val., į prekybos centro „Rimi Lietuva“, adresu Slengių k., Klaipėdos r., automobilių stovėjimo aikštelę prie pat pagrindinio įėjimo privažiuoja taksi automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Iš automobilio galinės dešinės pusės keleivio sėdynės išlipa vyriškis, nustatyta, kad tai A. K.; iš priekinės dešinės pusės keleivio sėdynės išlipa kitas vyriškis, nustatyta, kad tai K. D.. Abu vyriškiai įėję į prekybos centrą kalbina nepažįstamą moterį po ko nueina į šalia esančią parduotuvę-barą „Alynas“ (1 t., b. l. 37-39).
Iš 2024 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities VPK prašymo dėl informacijos pateikimo apie 2024 m. kovo 20 d. iškvietimą ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo nustatyta, jog įmonės serveris yra mažos apimties, todėl minimos datos duomenų nebeturi (1 t., b. l. 44-48).
Iš 2024 m. rugpjūčio 26 – 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. įvykio vietoje paaiškino, kad 2024 m. kovo 20 d., jam dirbant taksi vairuotoju, iš „(duomenys neskelbtini)“ centro gavo iškvietimą ir apie 21.30 val. atvyko bendrovei priklausančiu automobiliu „Mersedes Benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Iš namo išėjo nepažįstamas vyras ir atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Vyro nurodymu jie turėjo važiuoti paimti jo draugo, kuris buvo netoliese, Radailių k. Minėtas vyras jam rodė kelią, kur jis turi važiuoti. Privažiavus kažkokį namą, esantį Radailių k., kurio V. K. taip pat negalėjo nurodyti, iš jo išėjo tas pats vyras, ikiteisminiame tyrime žinomas kaip A. K., kuris dieną prieš tai, t. y. 2024 m. kovo 19 d., V. K. sumušė. V. K. ranka parodė ir paaiškino, kad A. K. įlipo į automobilį ir atsisėdo į galinę keleivio vietą jam iš dešinės pusės. Abu vyrus jų pageidavimu nuvežė į „Rimi“ parduotuvę, esančią adresu: Žaliakelio g. 1, Slengių k., Klaipėdos r. Abu vyrai nuėjo į parduotuvę ir po kelių minučių grįžę atsisėdo į tas pačias sėdėjimo vietas bei paprašė nuvežti juos į Klaipėdos miestą. Nuo parduotuvės „Rimi“ jiems važiuojant Palangos plentu Klaipėdos miesto kryptimi, ties degaline „Jozita“, A. K., sėdėdamas automobilio gale dešinėje keleivio vietoje, ne mažiau kaip 5 kartus stipriai sudavė V. K. į galvos, t. y. pakaušio sritį. Kuria ranka, taip pat kumščiu ar delnu, V. K. nurodyti negalėjo. Panaudojant medžiaginį manekeną V. K. parodė kur jam A. K. sudavė ir paaiškino, kad po suduotų smūgių jis sustojo šalikelėje ir išlipęs iš automobilio ketino skambinti policijai, tačiau priekyje sėdėjęs nepažįstamas vyras prašė jo niekam neskambinti ir paprašė juos abu nuvežti į Pietinės g. 6, Klaipėdos m., kur jis juos ir nuvežė (1 t. b. l. 62-72).
Iš 2024 m. gegužės 17 d. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ pranešimo dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad pacientui V. K. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Priėmimo skubios pagalbos skyriuje 2024 m. kovo 20 d. Nustatyta diagnozė: S00.00 Galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 86).
Iš 2024 m. kovo 20 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos nustatyta, kad V. K. Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ apžiūrėtas 2024 m. kovo 20 d., 23.07 val., nurodė, kad dirba taksi vairuotoju, šiandien sumušė klientas, smūgiavo kumščiais į galvą. Teigia vakar buvo sumuštas to paties asmens. Išorinių sužalojimų nestebima. Diagnozė S00.00 Galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas (1 t., b. l. 93).
Iš 2024 m. liepos 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atlikus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės kontrolę nustatyta, kad šis numeris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonentas, priskirtas K. D.. Siekiant nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį bei kitas ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes, buvo gautos K. D. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini)įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinės su celėmis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. imtinai. Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad 2024 m. kovo 20 d. 21.16 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (V. K.) atliktas skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (K. D.), kurio trukmė 131 s. 2024 m. kovo 20 d. 21.24 iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (K. D.) atliktas neatsakytas skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (V. K.). 2024 m. kovo 20 d. 21.25 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (V. K.) atliktas skambutis į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (K. D.), kurio trukmė 8 s. 2024 m. kovo 20 d. nuo 21.39 val. iki 2024 m. kovo 21 d. 00.30 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (K. D.) veikė Klaipėdos m. Reikjaviko g., 2 įrengto mobiliojo ryšio retransliacijos bokšto veikimo zonoje. Taip pat išklotinėje matyti, kad 2024 m. kovo 20 d. po paskutinio V. K. skambučio K. D., pastarajam skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (A. K.) 21.26 val. (39 s.), 21.31 val. (64 s.) ir 21.35 val. (neatsakytas skambutis) (1 t., b. l. 124-127).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. padarė ir šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – tyčia ne mažiau kaip penkis kartus ranka sudavęs vairuotojui V. K. į galvą, sukėlė jam fizinį skausmą. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai nepripažino, teismas jo pateiktą versiją vertina kaip gynybinę, sugalvotą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir nepaneigiančią nukentėjusiojo parodymų apie šį įvykį, pateiktų policijai ir medikams iškart po jo ir iš esmės tapačių viso ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo bei teisminio šios bylos nagrinėjimo metu. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų apkalbėjęs kaltinamąjį, byloje nėra ir toks V. K., įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tikslas nenustatytas. Tai, kad jis iškart po šio įvykio kreipėsi į medikus ir policiją, vykdė visus jų nurodymus dėl apsilankymo pas ekspertą ir tyrimo veiksmų atlikimo, rodo nukentėjusiojo nuoseklumą ir patikimumą. Vaizdo ir garso įrašai, esantys byloje, patvirtina, kad nukentėjusysis šio įvykio metu tikrai vežė kaltinamąjį ir K. D. iš Radailių k. į Klaipėdos m. ir buvo sustoję prie „Rimi“ parduotuvės. Liudytojo K. D. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jis ir pats pripažino, kad įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs, todėl ne viską gerai suprato ir prisimena; taip pat – kad jis yra kaltinamojo draugas, todėl, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš pradžių jis išvis neigė važiavęs V. K. vairuojamu taksi automobiliu su A. K., nurodydamas kažkokį išvis tame nedalyvavusį R., jo aptakūs ir nekonkretūs parodymai teismo vertinami kaip liudytojo siekimas nepakenkti draugui ir netgi padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visa tai įgalina teismą byloje surinktus duomenis vertinti kaip pakankamą ir vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, padarytos 2024 m. balandžio 20 d. V. K. atžvilgiu, padarymo.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. K. padarė du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus. Kaltinamasis anksčiau teistas, nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs, per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vienos paskirtos baudos nesumokėjęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas ir iš chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktai). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus, dirba, tačiau turi neišnykusių teistumų, nes iki šiol nėra sumokėjęs nuo 2009 metų jam už kitų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų baudų. Pažymėtina, kad net anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės A. K. nesulaikė nuo šiame nuosprendyje aptariamų tyčinių ir brutalių nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog toks jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles, kitų asmenų teises, ypač – į jų kūno neliečiamumą, gyvybę ir sveikatą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskyrus kaltinamajam A. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmes, jų dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam skiriamos arešto bausmės vykdymą teismas taip pat neįžvelgia; kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, neatsiprašė nukentėjusiojo būtent už tyčinius smurtinius savo veiksmus, neatlygino jam jokios dalies padarytos žalos, viso proceso metu kaltino patį nukentėjusįjį nebūtais dalykais, kaip jau minėta, iki šiol nėra įvykdęs penkiais nuosprendžiais jam teismo paskirtų bausmių ( nesumokėjęs baudų), todėl teismas neturi jokio pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 121,75 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 103-105). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 121,75 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. K. priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 73). Nukentėjusysis tokio dydžio savo patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjo jo emocinė ir psichologinė būsena, atsirado baimė dirbti, važiuoti į iškvietimus, dėl ko nukentėjo jo produktyvi darbo veikla. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai parodė, jog dėl įvykių jis norėtų lankytis pas psichologą, tačiau to negali padaryti, nes tai daug kainuoja.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.
Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusįjį (padarė jam poodinę kraujosruvą kairio antakio vidinio galo projekcijoje ir galvos paviršinį sužalojimą) ir sukėlė jam fizinį skausmą tyčiniais veiksmais.
Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl jų nukentėjusysis patyrė trumpalaikį fizinį skausmą. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam būtų nustatytos ilgalaikės sveikatos sutrikdymo pasekmės, dėl patirto sužalojimo jam būtų reikėję atlikti operaciją ar kitus sudėtingus, skausmingus ir ilgalaikius nepatogumus sukeliančius sveikatos atstatymo veiksmus. Taip pat teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog toliau vykdė savo darbinę veiklą, dėl nedarbingumo į gydymo įstaigas nesikreipė, vaistų nevartojo. Įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teismų suformuota praktika bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismas sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą šiuo atveju yra 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 19 d.), ir paskirti jam bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 20 d.), ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti kaltinamajam A. K. galutinę 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmę vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį nuosprendį, A. K. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).
Išaiškinti A. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių kalėjimą.
Nuteistasis arešto bausme dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nukentėjusiojo V. K. (V. K.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. K. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. K. 121,75 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir septyniasdešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.