Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant atstovui advokatui Aivarui Alimui, administracinėn atsakomybėn traukiamam M. T. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. U. 2016-03-30, 15.20 val. Vilniaus g. 20, Vilniuje pasistatė automobilį „Fiat 500X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio. Pareigūnams paaiškinus, ką pilietis pažeidė, buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas už LR ATPK 124(1) str. 4 d. M. T. U. pareigūną pavadino "rasistu" ir "marozu". Sulaikymo metu M. T. U. atsisakė paklusti, vengė sulaikymo, muistėsi, stumdėsi, paprašius apsiraminti ir nesipriešinti, nes kitu atveju bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas "TASER", nereagavo.

M. T. U. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad kovo 30 d. po 15 val. kaip aptarnaujantis personalas su automobiliu „City Bee“ atvyko pasiimti keletą dėžių. Sustojo neilgam laikui ant šaligatvio. Pasistatė automobilį ir išlipo. Pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Buvo kažkas pasakyta, bet gatvė buvo triukšminga, jis skubėjo, todėl nesuprato reikalavimo. Šalia dar buvo automobilių. Jis nuėjo į barą pasiimti dėžių. Po poros minučių priėjo prie automobilio ir sutiko pareigūną, kuris pasakė, kad automobilis pastatytas neleistinoje vietoje. Jis sutiko su pareigūnu, tačiau kultūringai, nenaudodamas necenzūrinių žodžių pasakė, kad yra aptarnaujantis personalas, kad visi automobiliai čia statosi, paprašė atsižvelgti į šią situaciją. Pareigūnas pareikalavo dokumentų. Jis padavė pažymėjimą ir mašinos dokumentus. Pareigūnas nurodė, kad su jo nuomone nesutinka, nes automobilis yra lengvasis, „City Bee“, dėl ko negali būti traktuojamas kaip aptarnaujantis personalas. Jis pareigūnui pasakiau, kad dėl to nesutinka, bet sutiko, kad yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pareigūnas atsisėdo į automobilį, o jis sunešė likusias dėžes. Po to priėjęs prie pareigūno automobilio fotografavo ir filmavo. Nemano, kad darė kažką neteisėto ar provokuojančio. Jis paklausė, kiek laiko bus rašomas protokolas. Nė vieno necenzūrinio žodžio pokalbio metu nevartojo. Buvo pasakyta, kad protokolas bus surašytas vėliau. Jis nuėjo nuo automobilio. Pamatęs šalia atsiradusią stovėjimo vietą, perstatė automobilį. Po 20 minučių priėjo prie pareigūnų ir paklausė, ar protokolas bus greitu metu baigtas. Jis mandagiai klausė pareigūno, ar tikrai automobilis negali būti priskirtas prie aptarnaujančio, kuo skiriasi didesnis automobilis nuo mažesnio. Pavartojo tokius žodžius kaip „diskriminacija“. Paklausė, ar pareigūnas diskriminuoja automobilius. Kalba buvo tik apie automobilius. Po to paminėjo žodžius rasizmas, rasistas. Vėlgi turėdamas omenyje alegoriją, metaforą tarp dviejų automobilių. Galiausiai paklausė pareigūno, už kiek laiko bus surašytas protokolas. Pareigūnas pakeltu tonu agresyvokai pasakė, kad išrašinės, kiek norės, kad ir tris valandas. Tada jis pasakė „nekalbėkite kaip su marozu“. Po šitų žodžių pareigūnai be jokio perspėjimo atidarė duris. Jis kažkiek atsitraukė. Pareigūnai neišreiškus jokio reikalavimo ar prašymo laužė rankas, naudojo elektrošoką. Po kelių sekundžių jis klūpėjo, jį guldė ant grindinio. Jis šaukė „skauda“, „padėkite“. Reikalavimo sustoti, duoti rankas ar pan. nebuvo. Pasipriešinimo nebuvo.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad tą dieną važiuojant Vilniaus g., pastebėjo transporto priemonę „Fiat“ (City bee), stovinčią ant šaligatvio su užvestu varikliu. Per garsiakalbį buvo paprašyta vairuotojo patraukti automobilį. Vairuotojas tuo metu buvo išlipęs, pasižiūrėjo į jų pusę, pamatė tarnybinį transportą ir nuėjo. Jie dėl to buvo priversti sustoti. Jis išlipo ir stovėjo prie transporto priemonės, laukė, kol sugrįš vairuotojas. Šio nebuvo porą minučių. Jis nuėjo į patalpą, kur nuėjo pilietis. Jis pamatė pilietį už stiklinių durų, parodė, kad šis išeitų į lauką. Asmuo išėjo iš karto su pretenzijomis, kurios nebuvo malonios. Jis paprašė pateikti dokumentus. Asmuo pateikė dokumentus ir vėl išėjo. Matėsi, kad žmogus elgėsi nepagarbiai. Jis grįžo į automobilį ir rašė protokolą už tai, kad automobilis stovėjo ant šaligatvio. Tada žmogus priėjo su mobiliuoju telefonu, filmavo, klausinėjo, stengėsi provokuoti. Žmogui buvo išaiškinta, kiek užtruks protokolo surašymo procedūra. Tuomet šis grįžo į savo automobilį, sėdo ir perstatė automobilį į laisvą vietą. Priėjęs vėl bandė provokuoti, į ką nebuvo kreipiama dėmesio. Galiausiai žmogus jį negražiai išvadino, po ko jis atidarė langą, dar kartą paklausė, ką šis pasakė. Žmogus tai pakartojo. Tada buvo bandoma asmenį sulaikyti. Žmogus elgėsi neadekvačiai ir nenuspėjamai. Išlipant iš automobilio ir nespėjus pasakyti nė žodžio, žmogus pradėjo prieš veidą mosikuoti rankomis. Buvo sulaikytas. Sulaikymo metu priešinosi, vengė sulaikymo, dėl ko buvo panaudota specialioji priemonė - elektrošokas. Žmogus buvo pasodintas į transporto priemonę ir nuvežtas į komisariatą.

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad dirbant su R. pamatė šaligatvyje stovintį „Fiat“ (C. B.). Vairuotojas buvo vietoje. Jie įspėjo per garsiakalbį, kad vairuotojas patrauktų automobilį. Asmuo nereagavo. Tik pažiūrėjo į juos, Mantė policijos mašiną. Jie privažiavo prie pat, įspėjo garsu signalu. Asmuo tik dar kartą į juos pažiūrėjo ir nuėjo į kavinę. Kolega išėjo į lauką ir laukė, kol ateis vairuotojas. Bendrauti pilietis nenorėjo, bandė nusisukti, nueiti. Kolega grįžo su dokumentais, pradėjo rašyti protokolą dėl to, kad automobilis stovėjo ant šaligatvio. Po kažkiek laiko pilietis atėjo ir aiškino, kad per ilgai rašomas protokolas, pavadino juos rasistais. Po to patraukė automobilį. Tada priėjo dar kartą, bendravo nemandagiai, pastoviai provokavo, trukdė rašyti protokolą, kolegą pavadino „marozu“. Kolega dar kartą paklausė, kaip asmuo pasakė. Pilietis pasakė kolegai, kad šis pučia akis kaip „marozas“. Tai buvo įžeidimas, pilietis buvo sulaikytas. Vyresnysis buvo R. S., kuris nusprendė sulaikyti asmenį. Po tiek įžeidimų buvo akivaizdu, kad asmenį reikia sulaikyti. Šis elgėsi agresyviai. R. rašė protokolą, po to įžeidimo pažiūrėjo į mane, uždarė kompiuterį ir buvo aišku, kad pilietis bus sulaikytas. Pilietis buvo agresyvus, tas matėsi iš jo rankų mostų, bendravimo, kalbėjo agresyviai. Jis trukdė rašyti protokolą. R. išlipant pilietis atšoko nuo automobilio durų ir iškėlė rankas. Išlipęs jis apėjo automobilį ir Mantė, kaip pilietis mosikavo rankomis, stumdėsi, bandė visais įmanomais veiksmais vengti sulaikymo. Po to asmuo buvo paguldytas ant žemės, kad būtų lengviau kontroliuoti. Šį ant žemės paguldė S. su B.. Jis atėjo padėti. Pilietis bandė visais veiksmais atkreipti aplinkinių dėmesį, rėkė, į visas įmanomas komandas nereagavo. Komandos buvo pasakytos kelis kartus. Buvo pasakyta nesipriešinti, duoti rankas, apsiraminti, buvo įspėtas, kad bus panaudotas elektrošokas. Pilietis nereagavo, todėl jis tris kartus naudojo elektrošoką kol pilietis įvykdė teisėtą pareigūnų reikalavimą. Viskas vyko apie minutę.

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad patruliuojant pamatė automobilį, stovintį ant pėsčiųjų tako. Per garsiakalbį automobilio savininkui buvo pasakyta patraukti automobilį. Šis pažiūrėjo į juos ir ignoruodamas tai nuėjo. Kolega išlipo iš automobilio ir palaukė, kol pažeidėjas ateis. Pabendravus pradėjo rašyti protokolą. Po to pareigūnai buvo įžeisti. Juos išvadino „marozais“. Išlipant jiems iš automobilio pilietis buvo atstatęs rankas, galimai buvo nusiteikęs priešintis. Už orumo įžeidimą jie norėjo šį sulaikyti. Norėjo išaiškinti, kad šis bus sulaikytas, bet asmuo pradėjo trauktis. Norėjo sakyti, kad nusiramintų, kad yra sulaikomas. Jis ir kiti sakė, kad šis bus sulaikytas. Pasakė nesipriešinti. Pilietis nepakluso, muistėsi, buvo rankas atstatęs, dėl to buvo panaudotas elektrošokas. Išlipus iš automobilio asmuo muistėsi atstumdamas rankomis R. S..

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad išgirdo triukšmą lauke. Pro langą pamatė sustojusį policijos automobilį. Išėjus į kiemą pamatė ant grindinio gulintį surakintomis rankomis M.. Paklausė policijos pareigūnų, ką šis padarė. Vienas pareigūnų pasakė, kad M. juos įžeidė, pavadino „marozais“. To ji nematė. Po kokių dviejų dienų kalbėjo su M.. Šis paaiškino, kad atvažiavo su automobiliu išsikrauti prekių. Kadangi nebuvo galimybės įvažiuoti į kiemą, automobilį pasistatė prie baro. Važiavo policija, sustojo ir pasakė, kad M. pažeidė Kelių eismo taisykles. M. pasakė, kad tuoj išsikrauna prekes ir galima rašyti protokolą. Kaip ji suprato, policininkai pradėjo rašyti protokolą, M. priėjo ir paklausė, ar dar ilgai bus rašomas protokolas ir pasakė, kad „ką aš čia stovėsiu kaip koks marozas“, o policininkai Matyt suprato atvirkščiai.

Liudytoja V. G. teisme parodė, kad konflikto pradžios nematė. Išgirdo triukšmą už lango. Kolegos, kurie sėdėjo kitame kabinete, girdėjo žmogaus trenksmą į langą, ir sakė, kad pro langą Mantė ant žemės gulintį žmogų. Ji su kolege išbėgo į lauką ir pamatė su antrankiais M., gulintį ant šaligatvio, pusiau ant gatvės. Policininkai minėjo, kad juos pavadino „marozais“, tačiau M. tuo metu sakė, kad nevadino jų „marozais“.

Liudytoja V. D. teisme parodė, kad tą dieną sėdėjo savo darbo vietoje, buvau kabinete viena. Bekalbant telefonu išgirdo didelį triukšmą gatvėje. Triukšmas tęsėsi keletą minučių. Priėjusi prie lango pamatė ant žemės guldomą žmogų, kurį du policininkai bando sulaikyti. Tuo metu triukšmas tęsėsi. Išėjusi pamatė, kad ant žemės yra pažįstamas M.. Jai atrodo, kad buvo du policininkai, moteris ir vyras. Ji girdėjo, bet nematė, kas trenkėsi į metalinį lango atitvarą.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio R. S. tarnybinio pranešimo Mantyti, kad kovo 30 dieną Vilniuje, Vilniaus g. apie 15:15 val. pastebėjo automobilį FIAT 500X, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo M. T. U., kuris sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra leidžiančio kelio ženklo, tuo pažeisdamas KET 150.5 punkto 124(1) str. 4d. M. T. U. buvo perspėtas, kad patrauktų savo automobilį nuo šaligatvio, bet pilietis ignoruodamas įėjo į Vilniaus g. 20 namą. Vyr. patruliui grižo į tarnybinį transportą pradėjo rašyti ATP protokolą už KET 150.5 punkto pažeidimą. M. T. U. buvo paprašyta atsisėsti į savo automobilį kol bus surašytas protokolas. M. T. U. stovėjo prie tarnybinio transporto ir klausinėjo visokių klausimų bei trukdė vyr. patruliui R. S. surašinėti protokolą ir išvadino ji kelis kartus „rasistu" į ką R. S. neatkreipė dėmesio tam, kad neeskaluoti situacijos uždarė langą. M. T. U. atsisėdo į savo automobilį ir perstatė į šalia buvusi pravažiavimą iš bromo, priėjus eilinį kartą su įjungtu filmavimo režimu savo telefone paklausė R. S. kiek dar laiko jam bus surašomas protokolas, minėtam piliečiui buvo atsakyta, kad dar apie 10 min. ir protokolas bus surašytas. M. T. U. toliau klausinėjo visokius klausimus trukdydamas R. S., bei toliau stengėsi R. S. išprovokuoti konfliktui. Vyr. patruliui uždarant automobilio langą pil. M. T. U. pasakė R. S. „marozas", R. S. atidarius langą ir paklausus piliečio kaip jį pavadino, M. T. U. atsakė „MAROZAS". R. S. padėjus kompiuterį ant panelės ir išlipus iš tarnybinio automobilio norint sulaikyti pilietį už pareigūno vardo įžeidimą, M. T. U. pradėjo mosikuoti rankomis R. S. prieš veidą, bandė šalintis nuo R. S., pilietis visais įmanomais būdais vengė sulaikymo, todėl buvo panaudota jėga ir pilietis buvo paguldytas ant žemės, paprašius apsiraminti ir nesipriešinti policijos pareigūnams priešingu atveju bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas „TASER", M. T. U. toliau tęsė neteisėtą veiklą ir bandė išvengti sulaikymo (b. l. 4-5).

Analogiškos aplinkybės nurodytos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio D. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 6-7).

Iš prietaiso TASER panaudojimo pagrindo ataskaitos matyti, kad D. M. 2013-03-30 d. apie 15.30 val. panaudojo prietaisą prieš M. T. U. (b. l. 8).

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio (b. l. 15), iš UAB „SNS“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 43), gautas iš nenustatyto asmens (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad M. T. U. savo veiksmais atliko neteisėtas veikas ir yra kaltas dėl to, kad įžeidė policijos pareigūnus pažemindamas policijos pareigūno vardą bei dėl to, kad policijos pareigūnams pasipriešino. M. T. U. savo kaltę neigė teigdamas, kad su pareigūnais kalbėjo apie automobilių diskriminaciją, prašė nekalbėti su juo kaip su „marozu“, pareigūnams nesipriešino. Tokius M. T. U. parodymus paneigia visuma kitų byloje surinktų duomenų, o būtent tarpusavyje atitinkantys liudytojų parodymai, filmuota vaizdo medžiaga.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad rašė M. T. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šio vairuojamas automobilis stovėjo ant šaligatvio. M. T. U. stengėsi jį provokuoti, negražiai išvadino, ką pakartojo atidarius langą. Išlipant iš automobilio M. T. U. prieš veidą mosikavo rankomis, sulaikymo metu priešinosi, vengė sulaikymo. Liudytojas D. M. teisme parodė, kad jo kolegai rašant protokolą dėl to, kad automobilis stovėjo ant šaligatvio, atėjęs M. T. U. pavadino juos rasistais, bendravo nemandagiai, provokavo, kolegą pavadino „marozu“, kas buvo įžeidimas. Nusprendus sulaikyti asmenį, išlipant iš automobilio M. T. U. atšoko ir iškėlė rankas, mosikavo rankomis, stumdėsi, bandė vengti sulaikymo. Liudytojas M. B. teisme parodė, kad pareigūnai buvo įžeisti, juos išvadino „marozais“. Išlipant jiems iš automobilio pilietis buvo atstatęs rankas, buvo nusiteikęs priešintis. M. T. U. nepakluso, muistėsi, buvo rankas atstatęs, dėl to buvo panaudotas elektrošokas. Išlipus iš automobilio M. T. U. atstūmė rankomis R. S.. Liudytojos R. M., V. G. ir V. D. teisme patvirtino girdėjusios triukšmą gatvėje, po ko lauke matė gulintį ir antrankiais surakintą M.. Iš vaizdo įrašo, daryto policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, matyti ir girdisi, kaip M. T. U. vartoja frazes „jūs rasistas?“, „marozas“, „pučiat akis kaip marozas“, lauke sulaikant M. T. U. girdisi policijos pareigūnų frazės „rankas“, „rankas duodam“, „rankas duokit“, „gulam ant žemės“.

Tokiu būdu vertinant tarpusavyje atitinkančius duomenys teismas nustatė, kad M. T. U. pavadino savo tarnybines pareigas teisėtai vykdantį policijos pareigūną R. S. „marozu“, prieš tai pareigūno atžvilgiu vartojo įžeidžiančią frazę „rasistas“. Kilusi konfliktinė situacija dėl automobilio pastatymo ant šaligatvio, kurią M. T. U. ir policijos pareigūnai vertino skirtingai, rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimų akivaizdžiai kėlė nepasitenkinimą pažeidėjui M. T. U.. Šį nepasitenkinimą M. T. U. išreiškė susierzinimu ir nepagarbių frazių vartojimu, nors bendraudamas su pareigūnais tokioje situacijoje turėjo pareigą ir galimybę vartoti standartinės oficialios bendrinės kalbos sąvokas ir stilių. To M. T. U. akivaizdžiai nepadarė, pasirinko neformalią kalbą, žargono leksiką ir pavartojo iš pradžių neigiamo turinio frazę „rasistas“, vėliau barbarizmą „marozas“. Ši frazė savo turiniu reiškia „piktybiškas asmuo, ieškantis problemų ten kur jų nėra ar bent nebuvo prieš jam atsirandant (http://www.barbarizmai.lt), menkinančia prasme ši frazė reiškia „kvailys, mulkis, nevisprotis, bukaprotis, netikėlis, nevykėlis, nevėkšla, žioplys, taip pat ir policininkas menk.“ (http://www.zodynas.lt/jaunimo-zodynas/M/marozas). Žodynuose galima rasti ir kitų šios sąvokos reikšmių. Visgi šiuo atveju svarbu ne tai, kokią prasmę ir ką omenyje turėjo šią sąvoką pasakydamas ir ja pareigūną pavadindamas M. T. U., bet tai kokį šios frazės turinį lemia jos vartojimas. Cituotos frazės reikšmės iš viešai prieinamų šaltinių, internetinių žodynų akivaizdžiai patvirtina niekinamą ir menkinantį šios sąvokos pobūdį, o įvykio situacija ir M. T. U. atlikti veiksmai, užduodami klausimai, diskusijos su pareigūnu ir akivaizdžiai išreikštas nepasitenkinimas dėl per ilgai rašomo protokolo, sąvokos pakartojimas pareigūnui - neabejotinai patvirtina tai, kad M. T. U. tai darė tyčia, siekdamas ir norėdamas įžeisti pareigūnus. Tokia M. T. U. veika dėl policijos pareigūnų įžeidimo atitinka pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048) 21 straipsnis, kuris bendrai apibrėžia pareigūnų įgaliojimus, numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Minėto policijos įstatymo 22 straipsnis numato pareigūnų teisę atliekant jiems nustatytas funkcijas įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą, protokolams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (22 str. 1 d. 2 p.), taip pat policijos įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą (22 str. 1 d. 4 p.). Prievarta gali ir turi būti panaudota tik esant įstatymo trečiame skirsnyje numatytoms sąlygoms (26 straipsnis) ir pagrindui (-ams) (27 straipsnis). Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta „Policijos patrulių veiklos instrukcija“ numato, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją ir sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigą asmenį, įtariamą padarius teisės pažeidimą, policijos patruliai turi teisę naudoti prievartą ar specialiąsias policijos priemones (53 p.). Pareigūnai turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti jį padariusį asmenį ir kitais atvejais; prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma (52 p.).

Minėtos teisės normų nuostatos akivaizdžiai patvirtina ir rodo, kad policijos pareigūnai turėjo teisę protokolo surašymui kaip asmenį, įtariamą padarius teisės pažeidimą dėl pareigūnų garbės ir orumo pažeidimo, M. T. U. sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą. Tokiu atveju, esant įstatymo numatytoms sąlygoms ir pagrindams, pareigūnai turėjo teisė panaudoti prievartą ir specialiąsias priemones. Pareigūnų fizinės prievartos ir elektros šoko prietaiso „TASER“ panaudojimo aplinkybės ir atitikimas teisės normų reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes dėl neteisėtos veikos atlikimo šioje byloje kaltinimas pareikštas ne policijos pareigūnams, bet M. T. U.. Tuo tarpu policijos pareigūnų veiksmai turi būti ir buvo vertinami nagrinėjant M. T. U. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo policijos pareigūnams už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar jų įgaliojimų viršijimo, taip pat sprendžiant klausimą dėl tinkamo pareigūnų įgaliojimų įgyvendinimo vykdant jiems pavestas funkcijas, dėl galimos policijos pareigūnų drausminės atsakomybės nustačius padarytus teisės normų reikalavimų pažeidimus. Šiuo gi atveju reikšminga tai, kad nustačius atsiradusį teisinį pagrindą policijos pareigūnams veikti ir sulaikyti M. T. U., šis neturėjo teisės priešintis pareigūnams ir nepaklusti jų reikalavimams leistis būti sulaikomam.

Iš jau minėtų pareigūnų parodymų, kuriuos atitinka rašytiniai tarnybiniai pranešimai, nustatė, kad M. T. U. pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio mosikavo rankomis, stumdėsi, atsisakė paklusti, muistėsi ir vengė sulaikymo. Iš vaizdo įrašo girdisi ne vieną kartą pareigūnų išsakytos frazės ir tapatūs reikalavimai, kurių pakartojimas leidžia pagrįstai manyti, kad savo elgesiu šiems reikalavimams ir tuo pačiu pareigūnams M. T. U. priešinosi, net ir įvertinus jo paties išsakytas frazes. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertinant vaizdo medžiagą M. T. U. sulaikymas truko apie 85 sekundes, kai vieno asmens sulaikymą aktyviais veiksmais vykdė trys policijos pareigūnai. Tokiu būdu teismas iš minėtų tarpusavyje atitinkančių ir vienas kitą papildančių duomenų visumos nustatė ir patvirtina, kad M. T. U. tyčia aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, ko daryti neturėjo teisės, todėl tokia jo veika atitinka teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d. Toks kaltinimas buvo pareikštas pažeidėjui ir pasitvirtino teismui ištyrus įrodymus.

Kita vertus, teismas išnagrinėjęs bylą neturi pagrindo pripažinti ir šalina iš pažeidimo sudėties M. T. U. inkriminuotus veiksmus jog šis „pareigūnams paprašius automobilį patraukti, atsisakė, ignoruodamas nuėjo į Vilniaus g. 20, pastatą. Pareigūnui priėjus prie minėto piliečio, jis pradėjo nepagarbiai kalbėtis“, kad „M. T. U. protokolo surašymo metu įjungęs filmavimo režimą provokavo pareigūnus uždavinėdamas visokius klausimus, norėdamas išprovokuoti konfliktą“, kad „policijos pareigūnams pareikalavus apsiraminti, jis į reikalavimus nereagavo“. M. T. U. palikdamas automobilį ant šaligatvio tęsė daromą pažeidimą, už kurį jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 124(1) str. 4 d., be to nurodė, kad nesuprato reikalavimo patraukti automobilį, kas nebuvo neginčijamai paneigta teismui ištyrus įrodymus, už šį pažeidimą pareigūnai M. T. U. nebaudė ir nesulaikinėjo, o vėliau automobilis buvo perstatytas į kitą vietą, kas įrodo asmens siekį daromą pažeidimą nutraukti. M. T. U. veiksmai dėl nepagarbios kalbos, tiek kiek jie nėra susiję su pareigūnų garbės ir orumo pažeidimu, yra prieštaraujantys dorovės ir moralės principams, bet ne teisės normų reikalavimams, kaip ir pažeidėjo elgesys filmuojant pareigūnus, uždavinėjant šiems klausimus. Tuo tarpu sulaikymo metu M. T. U. nereaguojant į policijos pareigūnų reikalavus apsiraminti, pažeidėjas neturėjo tyčios nevykdyti pareigūnų teisėtų reikalavimų, bet atliko veiksmus, atitinkančius jau teismo aptartus pasipriešinimo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius.

Teismas šalina iš pažeidimo sudėties nurodytą faktą, kad „pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus, piliečiui buvo uždėti antrankiai ir panaudotas elektros impulsinis prietaisas „TASER", nes tai kaip jau buvo minėta nėra M. T., bet pareigūnų veiksmai, kurių vykdymas ir atitikimas teisės normų reikalavimams šioje byloje nebuvo analizuojamas.

Išnagrinėjus bylą teismas nenustatė M. T. U. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas M. T. U. nuobaudas teismas atsižvelgia į jo padarytų teisės pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, pažeidimų turinį, motyvus, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę. M. T. U. pažeisdamas nustatytą valdymo tvarką padarė du tarpusavyje susijusius administracinius teisės pažeidimus, anksčiau jis baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir įvykio metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 12-13), kaltės nepripažino, jis nevedęs, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą ir ne vieno liudytojo parodymais teisme buvo charakterizuojamas teigiamai. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad M. T. U. pažeidimus padarė spontaniškai, netinkamai įvertinęs įvykio situaciją, dėl ko nelaikytinas piktybišku pažeidėju. Kartu teismas atsižvelgia ir mato pagrindą mažinti nuobaudos dydį M. T. U. už pasipriešinimą pareigūnams, įvertinus abejones dėl būtinumo policijos pareigūnams susiklosčiusioje situacijoje naudoti pažeidėjo atžvilgiu fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, į nustatytą asmeninį vyresniojo tuo metu pareigūno R. S. pasipiktinimą pažeidėjo asmenybe ir elgesiu, dėl įvykio sukeltas pasekmes. Tokiu būdu įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas M. T. U. už pažeidimus skiria sankcijose numatytas pinigines baudas, atitinkančias minėtus kriterijus, nuobaudos skyrimo pagrindus ir įstatymo reikalavimus (administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

M. T. U. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso:

- 187 str. 1 d. skirti 145 (vieno šimto keturiasdešimt penkių) eurų dydžio baudą;

- 187 str. 2 d. skirti 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinus M. T. U. skirti 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.