Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1221-485/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams S. P. ir M. P. , trečiajam asmeniui BUAB „Transforma“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškinio reikalavimus ir nusprendė priteisti iš atsakovų S. P. ir M. P. ieškovui AB SEB bankui 822 307,88 Lt paskolos dalį, 11 745,54 Lt palūkanas, 340 Lt baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 72,87 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12 345 Lt žyminį mokestį. Teismas sprendimą už akių priėmė dėl to, kad ieškinio ir jo priedų nuorašus CPK nustatyta tvarka 2009 m. kovo 3 d. įteikus atsakovui S. P. asmeniškai, atsakovai neįvykdė CPK 142 straipsnyje įtvirtintos pareigos ir nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

2009 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovai prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių ir ginčą išspręsti iš esmės. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškinyje minimas dokumentas, t.y. 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo priminimas atsakovams apie pareigą sumokėti skolą, jiems buvo įteiktas tinkamai. Todėl ieškinys neatitiko CPK 111 ir 135 straipsniuose keliamų reikalavimų. Teismas rėmėsi tik ieškovų informacija, kad sutartis buvo nutraukta. Nenutraukus kredito sutarties, skolos dydis būtų sumažėjęs. Teismas ignoravo faktą, kad į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu yra įtraukta UAB „Transforma“, už kurios prievolių tinkamą vykdymą ir laidavo atsakovai. Ši įmonė byloje turėjo būti įtraukta ne trečiuoju asmeniu, o atsakovu. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių reikalaujamos priteisti sumos dydžio paskaičiavimą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad skolininkės UAB „Transforma“ prievolių vykdymas bankui buvo užtikrintas hipoteka, o ieškovas yra kreipęsis į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo, kuris 2009 m. vasario 24 d. priėmė nutartį priverstinai parduoti iš varžytinių atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas priėmė sprendimą už akių neįsitikinęs, ar pranešimas bei ieškinys su priedais atsakovams buvo įteiktas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus sudaro dvi aplinkybių grupės: viena – susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindo, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus ir 288 straipsnio 4 dalį turi būti nurodytos abi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien tik teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, bylos Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių, nes to reikalauja konstituciniai teisinės valstybės ir teisingumo principai. Atsakovui per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius teismo sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, teismas privalėtų panaikinti tokį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 3 d. 2 p., 4 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog esminę ir lemiamą reikšmę turi atsakovų S. P. ir M. P. nurodytų aplinkybių dėl teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Nenustačius, jog atsakovų pateikti įrodymai galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui negalėtų turėti teisinės reikšmės atsakovų nurodytų priežasčių, dėl kurių jie per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, vertinimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB SEB bankas ieškinį atsakovams S. P. ir P. pareiškė 2008 m. balandžio 2 d. Laidavimo sutarties Nr. 200812 (toliau – Laidavimo sutarties) pagrindu, pagal kurią atsakovas S. P. įsipareigojo atsakyti AB SEB bankui visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Transforma“ nevykdytų savo sutartinių prievolių pagal 2001 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2050107070093-01 su pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartį). Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Ginčo Laidavimo sutartyje numatyta solidarioji laiduotojo ir kredito gavėjo atsakomybė ieškovui (Laidavimo sutarties 2.2 punktas). Pažymėtina, kad, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į solidarios prievolės prigimtį ir esmę, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog ieškovas, pareikšdamas reikalavimą laidotojams, turėjo įsitikinti, ar pagrindinis skolininkas yra pajėgus grąžinti skolą. Pažymėtina, jog, esant solidariai prievolei, kreditorius turi teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (LR CPK 5 str., LR CK 6.6 str. 4 d.). Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Kreditorius AB SEB bankas, turėdamas teisę reikalauti visos pagrindinio skolininko prievolės įvykdymo iš laidotojų, jų atžvilgiu pareikšdamas ieškinio reikalavimą, pagrįstai juos įtraukė į bylą atsakovais, o savo pagrindinį skolininką BUAB „Transforma“ – trečiuoju asmeniu, kadangi jo atžvilgiu nebuvo pareikšti materialiniai reikalavimai. Ieškovo naudojimasis įstatyme numatyta teise reikšti reikalavimą atsakovams kaip laiduotojams, teisėjų kolegijos nuomone, nevertintinas kaip kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo pažeidimas. Laiduotojas, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą (CK 6.83 str.).

Pagal Laidavimo sutarties 4.1 punkto nuostatą, bankas teisę reikalauti laiduotoją įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles pagal Kreditavimo sutartį įgyją tuo atveju, kai kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar bet kurios jo dalies, nesumoka palūkanų, netesybų bei kitų mokėjimų, numatytų Kreditavimo sutartyje, įskaitant ir Kredito sutarties nutraukimo atveju. Kreditorius, realizuodamas šią savo teisę, turi laikytis Laidavimo sutarties 4.1 punkte nustatytos tvarkos. Laiduotojo prievolė įvykdyti pagrindinio skolininko prievolę kreditoriui atsiranda nuo kreditoriaus rašytinio pranešimo gavimo dienos ir jis šią prievolę turi įvykdyti per tris dienas. Kadangi šalys laiduotojo prievolių atsiradimą siejo su pranešimo apie pagrindinio skolininko prievolių nevykdymą jam įteikimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog AB SEB bankas 2009 m. sausio 30 d. reikalavimu įvykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį Nr. 05.08.02-479 raštu pareikalavo S. P. įvykdyti UAB „Transforma“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį ir kad atsakovai jų neįvykdė, pagrįstai sprendė dėl ieškovo teisės reikalauti iš laiduotojų pagrindinio skolininko prievolių įvykdymo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog byloje nėra kreditavimo sutarties nutraukimą patvirtinančių įrodymų. Sutarties nutraukimo tvarką reglamentuoja CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos, pagal kurias, esant sutarties nutraukimo pagrindui, nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų. Byloje esantis AB SEB banko 2008 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. MK0800519, adresuotas pagrindiniam skolininkui UAB „Transforma“, patvirtina, kad ieškovas laikėsi įstatymuose ir Kreditavimo sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos (1 t., b.l. 70). Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarčiai, kuria UAB „Transforma“ iškelta bankroto byla, vadovaujantis ĮBĮ 16 straipsniu, pasibaigė bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai. Todėl ieškovas AB SEB bankas, įgijęs teisę reikalauti iš BUAB „Transforma“ visos skolos pagal Kreditavimo sutartį grąžinimo, turėjo teisę reikalauti, kad šią skolą grąžintų laiduotojas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų atskirojo skundu argumentus, susijusius su jų skolos ieškovui dydžiu, nes jie neturi teisinės reikšmės Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu nagrinėjamu atveju būtų galima daryti išvadą dėl skolos dydžio nepagrįstumo. Ieškovas AB SEB bankas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų S. P. ir M. P. 822 307,88 Lt negrąžintos paskolos dalį, 11 745,54 Lt palūkanų, 340 Lt baudą ir 72,87 Lt delspinigių. Skolos paskaičiavimui pagrįsti pateikė Verslo skolų administravimo ir išieškojimo skyriaus parengtą 2009 m. vasario 21 d. pažymą (1 t., b.l. 73), o kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – UAB „Transforma“ Kredito sutarties Nr. 2050107070093-001 mokesčių paskaičiavimo detalizavimą (2 t., b.l. 85). Nors ši palūkanų, delspinigių ir baudos apskaičiavimą detalizuojanti ieškovo pažyma atsakovams buvo įteikta tik kartu su Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartimi (2 t., b.l. 100-101), tačiau atsakovai, turėdami teisę į apeliaciją ir galimybę pateikti skolos dydį paneigiančius įrodymus, nepateikė jokių teismo sprendimu už akių priteistos skolos dydį paneigiančių įrodymų.

Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad banko reikalavimas pagrindiniam skolininkui BUAB „Transforma“ yra užtikrintas hipoteka, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimų, pareikštų laiduotojo atžvilgiu. Laidavimas ir hipoteka (įkeitimas) yra atskiros prievolių užtikrinimo priemonės. Todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas yra užtikrintas keliais skirtingais būdais, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu jo reikalavimų užtikrinimo būdu pasinaudoti, tai yra, jis gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris asmuo – tiek laiduotojas, tiek įkaito davėjas, tiek abu kartu. Byloje nesant duomenų, kad BUAB „Transforma“ skola ieškovui buvo visiškai ar iš dalies padengta šiam pasinaudojus galimybe nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą, teismas pagrįstai pripažino, jog laiduotojas turi atsakyti prieš kreditorių dėl UAB „Transforma“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį neįvykdymo. Pirmosios instancijos teismas iš Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. 112 pateiktų duomenų teisingai nustatė, kad priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra yra pradėta siekiant patenkinti AB SEB banko reikalavimą, kylantį iš 2006 m. rugpjūčio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. 2060609020057-07, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas kildinamas iš 2001 m. balandžio 27 d. Kreditavimo sutarties Nr. 2050107070093-01.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju, priimant sprendimą už akių, buvo pažeistos procesinės teisės normos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius sąlygų, būtinų sprendimo už akių priėmimui atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju, buvimą. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio ir jo priedų nuorašų bei pranešimo dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo tinkamo įteikimo, o taip pat įrodymų, kurie patvirtintų pateisinamų priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, buvimą. Be to, kaip jau minėta, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių svarbos vertinimas neturi jokios teisinė reikšmės sprendžiant dėl sprendimo už akių panaikinimo, jei nenustatytas paties sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1221-485/2009, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Pripažinus, jog atsakovai nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, neturėjo pagrindo tenkinti atsakovų prašymo dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsniu 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.