Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-420/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
1-7-420/2011
Teisminio proceso Nr.
1-58-1-00261-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Civilinis ieškovas
Ž. B.
Kaltinamasis
M. N.
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-420/2011Proceso Nr. 1-58-1-00261-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.2.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.1.; 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 21 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Audronei Jazgevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. N., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., 63 str. viešaisiais darbais 10 mėn., (duomenys neskelbtini) viešųjų darbų bausmė pakeista arešto bausme; bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. N. atvirai pagrobė svetimą turtą: 2010 m. rugpjūčio 25d. apie 20.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės, esančios Laisvoji a. 6, Salako k., Salako sen., Zarasų r., nuplėšė nuo Ž. B. kaklo sidabrinę grandinėlę 400 Lt vertės ir ją pagrobė, padarydamas nukentėjusiajam 400 Lt turtinę žalą.

M. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis buvo išgėręs Salako k., Zarasų r. Įvyko konfliktas su nepažįstamais vaikinais. Vėliau prie parduotuvės „Aibė“ pamatė nukentėjusįjį, kuris jam pasirodė panašus į tą, su kuriuo prieš keletą valandų įvyko konfliktas. Jis priėjo prie jo ir paprašė parodyti grandinėlę. Ž. B. nesutikus, griebė už grandinėlę ir nutraukė ją nuo jo kaklo. Po to iš kitos parduotuvės išėjo L. K. ir pradėjo ant jo rėkti, kad atiduotų grandinėlę, tačiau jis apsisuko ir nuėjęs prie parduotuvės „Aibė“ grandinėlę išmėtė. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, buvo supykęs, girtas ir ieškojo prie ko prikibti, todėl taip pasielgė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. apie 20.15 min., jis su savo draugais J. ir D. D. ėjo į parduotuvę „Audra“, esančią Salako k. Matė, kad netoli, prie parduotuvės „Aibė“, stovėjo M. N. su kažkokiais darbininkais. M. N. jis pažįsta iš tik matymo, jokių santykių nepalaiko. Jis kartu su J. ir D. lipo laiptais į parduotuvę. Tuo metu prie jo priėjo M. N. ir pasakė „parodyk grandinėlę“. Sidabrinė grandinėlė kabėjo ant kaklo. Jis atsakė, kad grandinėlės nerodys, tada M. N. griebė ranka už grandinėlės ir ją nutraukė jam nuo kaklo. Iš parduotuvės išėjo pardavėja ir pasakė M. N., kad jis grąžintų grandinėlę, bet M. N. atsakė, kad grandinėlės negrąžins ir, laikydamas ją rankoje išėjo Grandinėlę įvertino 400 Lt (b.1. 4, 6). Teismo posėdžio metu pateikė papildimą ieškinį dėl 40 Lt kelionės išlaidų ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja L. K. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ji buvo atėjusi pas savo draugę J. Z. į parduotuvę „Salvina“, esančią Salako miestelyje. Pro langą ji pamatė, kad pažįstamas iš matymo vaikinas vardu M. priėjo prie pažįstamo iš matymo vaikino vardu Ž.. M. iš karto nuplėšė Ž. nuo kaklo sidabrinę grandinėlę ir nuėjo link šalia esančios parduotuvės „Aibė“. Ji išėjo iš parduotuvės ir pasakė M., kad jis grąžintų Ž., tai, ką iš jo atėmė, bet M. nuėjo link parduotuvės „Aibė“, nešdamas rankoje grandinėlę (b.1. 13).

Liudytojai D. D. ir J. V. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, vakare, jie kartu su Ž. B. ėjo iš Salako stadiono į parduotuvę „Audra“. Netoli parduotuvės „Audra“ Ž. B. pašaukė M. N., kuris stovėjo prie parduotuvės „Aibė“ laiptų. Matė, kad Ž. B. ir M. N. priėjo vienas prie kito, pasispaudę rankomis. D. D. ir J. V. tuo metu užėjo į parduotuvę „Audra“ ir kas vyko lauke nematė. Po kelių minučių į parduotuvę užėjo Ž. B. ir pasakė, kad M. N. jam nuo kaklo nuplėšė grandinėlę ir ją paėmė. Būdami parduotuvėje, matė, kad iš parduotuvės buvo išėjusi pardavėja ir šaukė „atiduok“ (b.1. 14-15, 16-17).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis atpažino M. N. kaip asmenį, kuris nuo jo kaklo nuplėšė grandinėlę (b.1. 33-35), o akistatos metu patvirtino savo parodymus (b.l. 38-39). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b.l. 9-12).

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis M. N. atvirai pagrobė svetimą turtą, todėl jo veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str., 1 d. 9 p.). Teismo manymu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes pats kaltinamasis parodė, jog nusikaltimą padarė dėl girtumo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), nuoširdžiai gailisi, ankstesnis teistumas išnykęs, taip pat į tai, kad anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, vengė atlikti bausmę, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baustas administracine nuobauda, nedirba, nepatenkinamai charakterizuojamas pagal gyvenamąją vietą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t.y. laisvės atėmimą. Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, turi tris mažamečius vaikus, nedirba, pagrobtas turtas negrąžintas ir žala nukentėjusiajam neatlyginta, tačiau kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, taip pat į aukščiau išdėstytus jo padarytos veikos ir asmenybę apibūdinančius duomenis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str.). Taip pat teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl M. N. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo Ž. B. civilinis ieškinys dėl 440 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 57).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo Ž. B. civilinis ieškinys dėl 440 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Byloje įrodyta, kad M. N. atvirai pagrobė jam priklausančią sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 400 Lt. Kadangi žala nukentėjusiajam atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, jis turi teisę į žalos atlyginimą. Kaltinamasis grandinėlės vertės neginčijo, ieškinį šioje dalyje pripažino. Taip pat yra pagrįsta ieškinio dalis dėl 40 Lt kelionės išlaidų priteisimo. Iš nukentėjusiojo pateikto kvito matyti, kad jis 2010-11-22 Visagino m., kur mokosi, pirko 10 litrų benzino, o iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-11-24 Zarasų rajono policijos komisariato patalpose jis susipažino su bylos medžiaga (b.l. 72). Kaltinamasis civilinį ieškinį šioje dalyje taip pat neginčijo. Todėl iš jo priteistina Ž. B. 440 Lt turtinei žalai atlyginti (BPK 113 str. 1 d., 115 str. 1 d.).

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusysis nurodė, jog jam padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė stresą, buvo išsigandęs, blogai miegojo. Jis nenurodė kitų CK 6.250 str. 1 d. pateiktų neturtinės žalos apibrėžimo požymių. Teismas sutinka, kad dėl atviro grandinėlės pagrobimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau pažymi, kad nukentėjusiojo sveikata nebuvo sutrikdyta, jis nepatyrė ir fizinio skausmo. Vien neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajam padaryta didelė neturtinė žala. Teismas taip pat konstatuoja, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kurio padarymas trūko labai trumpą laiką, kaltinamasis nedirba, neturi nekilnojamojo turto ir piniginių santaupų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 308 str.,

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant M. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2011 m. liepos 31 d. atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę M. N. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš M. N. 440 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų) turtinės ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui Ž. B..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas