Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-8-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
T-8-579/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
G. L.
Baudžiamoji byla Nr. T-8-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00085-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.15.; 2.5.16.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys,

nerengdamas teismo posėdžio, susipažinęs su nuteistojo G. L. prašymu dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

Motyvuojamoji dalis

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5649 eurų) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3012,80 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (5649 eurų) dydžio bauda.

Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.

2019 m. sausio 16 d. teisme gautas G. L. prašymas jam priteistos 150 MGL dydžio sumos mokėjimo terminą pratęsti iki 2021 m. spalio 10 d. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka sumokėti teismo paskirtą baudą, tačiau šiuo metu to padaryti negali dėl sunkios materialinės padėties. Jo pajamos iš vykdomos individualios veiklos yra nedidelės, paskirtoji bauda sudaro ketverių metų jo grynas pajamas. G. L. pažymi, kad nekilnojamojo turto neturi, o iš kilnojamojo turto turi tik naudotą automobilį „VW Passat“, kuris jam būtinas darbinėje veikloje. Jis taip pat išlaiko mažametę dukrą E. L.. Sugyventinė niekur nedirba, todėl vaiko išlaikymo našta tenka jam vienam. Pareiškėjo teigimu, per trejų metų nuo nuosprendžio paskelbimo laikotarpį jis sugebėtų sumokėti baudą.

G. L. prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jei jas išsprendus nepasikeičia nuosprendžio esmė. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį <...> išnagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. L. yra paskirta 150 MGL dydžio bauda, tačiau 2018 m. spalio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodytas terminas, per kurį nuteistasis savanoriškai privalo šią baudą sumokėti. 2018 m. lapkričio 9 d. jam buvo siųstas raštas (4 t., b. l. 132), kuriame nurodyta baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 7 d. Kada šis raštas G. L. buvo gautas, duomenų nėra. Nuteistasis prašyme nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties neturi realių galimybių sumokėti teismo paskirtą baudą per dviejų mėnesių laikotarpį.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, jog po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).

Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kokį maksimalų šios bausmės rūšies įvykdymo laikotarpį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį, nei iš karto buvo nustatyta, baudos įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai iš karto ar per atitinkamą nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Atsižvelgiant į nuteistojo prašyme išdėstytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus – VĮ „Registrų centras“ duomenys apie nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ duomenys apie registruotas transporto priemones, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. metinė pajamų ir turto deklaracija, banko sąskaitos išrašas, dukros gimimo liudijimas, mokėjimų kvitai, spręstina, jog yra pagrindas nustatyti ilgesnį terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, nes G. L. finansinė padėtis nėra gera. Jo pajamos, gaunamos iš individualios veiklos vykdymo, nėra didelės, sugyventinė šiuo metu niekur nedirba, todėl neprisideda prie šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, materialinės gerovės. Be to, jau minėta, 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje baudos savanoriško sumokėjimo terminas iš viso nenurodytas.

Vis dėlto, nuteistojo prašymas tenkinamas tik iš dalies, nes baudos sumokėjimo terminą nustatyti prašomiems trejiems metams nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, kad G. L. finansinė padėtis po nuosprendžio įsiteisėjimo itin ženkliai pablogėjo, be to, jis yra jaunas, darbingo amžiaus, neturintis rimtų sveikatos problemų asmuo, todėl gali ieškotis geriau apmokamo darbo ar papildomos, finansinę naudą teikiančios veiklos. Jo sugyventinei taip pat niekas netrukdo aktyviai ieškotis darbo ir integruotis į darbo rinką. Esant šioms aplinkybėms, nustatomas pusantrų metų terminas paskirtai baudai sumokėti, kuris laikytinas adekvačiu ir proporcingu susidariusiai situacijai. G. L. išaiškintina, kad 150 MGL dydžio baudą privalo geranoriškai sumokėti minėtu laikotarpiu, t. y. pats pagal turimas finansines galimybes gali pasiskirstyti, kokio dydžio įmokas atliks kiekvieną mėnesį, arba visą sumą gali sumokėti iš karto vienerių metų šešių mėnesių eigoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. L. prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu G. L. paskirtoji 150 MGL dydžio (5649 Eur) bauda privalo būti sumokėta per 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Gražys