Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-552-252/2018

Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00030-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1; 3.3.2.5; 3.1.18.2.11.

2018 m. rugpjūčio 29 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. M. apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę M. K. sugrąžinti vaikus I. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų E. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų motinai E. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su jų motina ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė M. K. byloje pareikštu ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos E. M. valdžią savo sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters I. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; paskirti E. M. ir I. S. nuolatinę globą; vaikų nuolatine globėja paskirti jų senelę M. K.; priteisti iš E. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos po 150 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė M. K. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti bendravimo su vaikaite I. S. tvarką ir priteisti iš ieškovės E. M. sūnui E. M. išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė tokią ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų, bei atsakovės ir jos vaikaičių bendravimo tvarką: pradedant nuo 2018-05-18, kas antrą penktadienį, atsakovė nuo 13 val. iki 15 val. bendrauja su vaikaičiais: E. M., I. S. ir/ar V. M., (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Pradedant nuo 2018-05-25, kas antrą penktadienį, ieškovė nuo 13 val. iki 15 val. bendrauja su nepilnamečiais vaikais: E. M., I. S. ir/ar V. M., (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Įpareigojo atsakovę M. K. užtikrinti vaikaičio E. M. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre vykstančiuose susitikimuose su motina E. M., seserimi I. S. ir/ar broliu V. M.. Įpareigojo ieškovę E. M. užtikrinti dukters I. S. ir/ar V. M. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre numatytuose susitikimuose su senele M. K. ir broliu E. M.. Nustatė, kad bendravimo laikas, t. y. savaitės diena ir konkreti valanda, gali keistis tik dėl objektyvių priežasčių ((duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro užimtumo, vaikų dienotvarkės, ligos, visuomeninio transporto grafiko). Nustatė, kad pakeitimus šalys derina abipusiu sutarimu, nepavykus - tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisė iš E. M., laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų), mokamoms kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos. Kitoje dalyje prašymą atmetė.Teismas, pasisakė, kad negali skirti prioriteto tik senelės ir vaikaitės bendravimo užtikrinimui, todėl sprendė, kad siekiant apsaugoti ieškovės nepilnamečių vaikų teises ir interesus būtina iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti motinos E. M. bendravimą su atskirai gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi E. M. ir artimosios giminaitės M. K. bendravimą su vaikaičiais ir nepilnamečių vaikų tarpusavio bendravimą. Teismas vertino, kad nustatytas bendravimo intensyvumas užtikrina teisę motinai ir vaikams, senelei ir jos vaikaičiams palaikyti tarpusavio ryšius, bet ir skatina pastovesnį artimą bendravimą, neatitrūkimą vienam nuo kito pagal esamą situaciją bei atsižvelgęs į šalių tarpusavio santykius bendravimą nustatė neutralioje aplinkoje – (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre ar jame esančiame Vaiko dienos centro padalinyje. Teismas konstatavo, kad byloje duomenų, kad ieškovė E. M. reguliariai teiktų konkretaus dydžio išlaikymą, nėra. Teismas, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais, ir siekdamas įstatyme įtvirtintų tikslų įgyvendinimo, bei atsižvelgdamas į duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, sprendė, kad 100 Eur dydžio išlaikymas gali patenkinti būtinuosius E. M. poreikius ir tokio dydžio laikiną materialinį išlaikymą priteisė iš E. M. jos sūnaus E. M. išlaikymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo priteisimo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. M. ir priimti naują sprendimą sumažinant išlaikymo dydį. Nurodo, kad ieškovė išlaiko sūnų E. M., nes jai nėra apribotos motinystės teisės, o atsakovė nėra vaiko globėja. Ji į savo motinos – atsakovės M. K. sąskaitą kas mėnesį perveda po 45 Eur bei remia sūnų kitais įmanomais būdais, tiek kiek jai leidžia materialinė padėtis. Ieškovė nedisponuoja nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, augina mažametį sūnų ir dukterį, kuri lanko ugdymo įstaigą. Jos mėnesio pajamos yra 148,96 Eur, ji turi sveikatos problemų, todėl teismo nustatyto dydžio laikino išlaikymo priteisimas yra neproporcingas jos turtinei padėčiai.Mano, kad teismas priteisdamas laikiną išlaikymą tik iš vieno iš tėvų nukrypo nuo CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaiką. E. M. biologinis tėvas – Ž. Š. taip pat privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl teismas privalėjo priteisti išlaikymą ir iš vaiko tėvo. Pažymi, kad teismas nepasisakė, kas turi tvarkyti ieškovės sūnui E. M. skiriamą išlaikymą. Ieškovės nuomone, ji galėtų sūnui skiriamas lėšas pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą M. K. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad E. M. gyvena su ja nuo gimimo, jo išlaikymui iš Ž. Š. jau yra priteistas išlaikymas, todėl dar kartą spręsti šio klausimo negalima. Ieškovė nė karto nepervedė tėvo teikiamo išlaikymo sūnaus poreikiams tenkinti ir šias lėšas naudoja pati. E. M. tik nuo šių metų balandžio mėnesio į atsakovės sąskaitą yra pervedusi 30 Eur už balandį ir 50 Eur už gegužės mėnesius. Be to, ieškovė dar gauna socialines išmokas už E. M., tačiau šias lėšas naudoja tik savo reikmėms. Jokiais kitais būdais prie sūnaus išlaikymo ji neprisideda. Pabrėžia, kad teismo priteisto laikino išlaikymo suma yra nedidelė. E. M. yra paauglys. Jo poreikiai darbužiams, maistui didėja, jis auga, turi sveikatos problemų, reikalingos lėšos vykti pas gydytojus, spręsti regos problemas, jam reikalinga operacija, nauji akinukai. E. M. turėdamas abu tėvus negali turėti to, ką turi jo bendraklasiai, nes ieškovei nerūpi sūnaus poreikiai ir jo gyvenimas. Ji savinasi sūnui skirtas lėšas ir nenori skirti išlaikymo sūnui. Atsakovė nurodo, kad ieškovė su savo sugyventiniu dirba nelegaliai, nepaisant to, kad atsakovė nėra vaikaičio globėja, tačiau jam būtinas išlaikymas. Ieškovės nurodoma 45 Eur suma nėra pakankama sūnaus išlaikymui, teismas jau ir taip sumažino prašomą priteisti išlaikymo sumą, pažeisdamas nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovę ieškovės argumentai šokiruoja ir ji mano, kad teismas privalo spręsti ne tik išlaikymo iš ieškovės priteisimą, bet ir iš vaiko tėvo pervedamų E. M. išlaikymui pervedimą į atsakovės sąskaitą, nes šie pinigai, kaip ir dalis ieškovės gaunamos socialinės išmokos yra skirti E. M. poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iš ieškovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui ir nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Ginčo dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nėra, todėl plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje pasisakoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo dydžio. Tačiau tai nereiškia, kad tėvų turtinė padėtis yra lemianti, nes bet kokiu atveju išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Su atskiruoju skundu E. M. pateikė 2018 m. gegužės 15 d. pažymą apie pajamas gautas nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti prie atskirojo skundo pateiktą naują įrodymą – 2018 m. gegužės 15 d. pažymą, nes joje fiksuoti duomenys aktualūs ir reikšmingi, objektyviam ginčo klausimo išsprendimui.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateiktos pažymos apie išmokas vaikams, nėra ir negali būti įrodymu apie jos turtinę padėtį. Socialinės paramos skyrius nuo 2018 m. sausio kiekvienam vaikui moka vaiko pinigus, kuriuos apeliantė privalo atiduoti vaikui, tačiau tokių įrodymų ji nėra pateikusi nei teismui, nei su atskiruoju skundu. Duomenų apie savo šeimos materialinę padėtį taip pat nėra pateikusi. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės teiginį, kad ji kas mėnesį perveda į motinos sąskaitą po 45 Eur sūnaus išlaikymui. Šiam teiginiui pagrįsti jokie įrodymai nepateikti. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Bylos duomenys patvirtina, kad I. S. yra priteistas išlaikymas ir jis yra mokamas, apie ką pažymėjo Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje. Taip pat joje nurodyta, kad išlaikymas E. M. taip pat yra išieškomas iš jo tėvo invalidumo pensijos, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad vaiko tėvas taip pat turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vaikas yra keturiolikos metų amžiaus, jo poreikiai yra išaugę ir priteisto laikino išlaikymo suma nėra didelė. Virš aptarti duomenys ir nustatytos aplinkybės, leidžia spręsti, kad apeliantei nepateikus neginčijamų įrodymų apie jos turtinę padėtį bei nepateikus įrodymų, kad ji gaunamus vaiko pinigus, kuriuos moka valstybė, atiduoda vaikui jo poreikių tenkinimui, nepateikus įrodymų, kad gaunamas išlaikymas iš vaiko tėvo yra taip pat perduodamas vaiko poreikių tenkinimui ir nesant jokių įrodymų kaip apeliantė, kaip vaiko motina prisideda prie vaiko išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį dėl priteisto laikinojo išlaikymo. Kita vertus, sunki turtinė padėtis nešalina išlaikymo pareigos, apeliantė nepaisant deklaruojamų sveikatos problemų yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl turi prisiimti socialinę atsakomybę ir dėti maksimalias pastangas teikti savo vaikui pakankamą išlaikymą. CK normos numato, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nurodo, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnametis E. M. gyvena su ieškovės motina M. K. ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. CK 2.5 straipsnis numato, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Pripažintina, kad nepilnametis E. M. neturi civilinio veiksnumo ir negali savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų. Šiuo atveju apeliantės argumentai, kad laikinam išlaikymui priteistas lėšas ji savo nuožiūra pervedinės į 14-mečio sūnaus sąskaitą, yra nepagrįsti. Nepaisant to, kad teismas nenustatė išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojo, tačiau akivaizdu, kad teisę tvarkyti vaiko kaip išlaikymą gaunamas lėšas šiai dienai turi M. K., kuriai tenka kasdienis rūpinimasis vaiku ir kasdienių vaiko poreikių tenkinimo našta. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikslina pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį nustatydamas, kad M. K. paskirtina E. M. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Klausimas dėl lėšų, kurios priteistos kaip išlaikymas iš E. M. tėvo Ž. Š., tvarkymo uzufrukto teise, nebuvo ginčijamos nutarties nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atsakovės argumentų nepasisako.Pažymėtina, kad išlaikymo dydis ir forma bet kurios šalies prašymu gali būti pakeisti atsiradus įstatyme nustatytiems pagrindams (CK 3.201 straipsnis, CPK 148 straipsnis).Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeista.

Nustatyti M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į E. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų, priteistų iš E. M. tvarkymą.