Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės K. D. atstovei advokatei N. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių K. D. ir Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovių K. D. ir Ž. Ž. patikslintą ieškinį atsakovėms Editai E. K. ir A. O. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmo byloje Kauno 1-ojo notarų biuro notarė R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės K. D. ir Ž. Ž. patikslintu ieškiniu teismo prašė (T.I, 114-118 b.l.):

pripažinti negaliojančiu 2003 m. balandžio 15 d. Kauno 1-ojo notarų biuro notarės R. S. patvirtintą M. Ž. įgaliojimą, išduotą atsakovei E.E. K.; pripažinti negaliojančiu 2003 balandžio 15 d. Kauno 1-ojo notarų biuro notarės R. S. patvirtintą M. Ž. testamentą;pripažinti negaliojančia 2003 balandžio 15 d. M. Ž., atstovaujamo atsakovės E.E. K., su A.O. R. sudarytą preliminariąją 0,36 ha žemės sklypo, esančio Šešuvos km., Jonavos raj. pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 30 d. M. Ž., atstovaujamo atsakovės E.E. K., su A.O. R. sudarytą 0,36 ha žemės sklypo, esančio Šešuvos km., Jonavos raj. pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės patikslintą ieškinį grindė tuo, jog jų tėvas M. Ž., miręs (duomenys neskelbtini) ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, vėliau gydėsi VšĮ „Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje“, turėjo įvairių kitų psichikos negalavimų. M. Ž. nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Po ieškovių tėvo mirties paaiškėjo, kad jis, 2003 m. balandžio 15 d. Kauno 1-ojo notarų biure pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovę E.E. K. tvarkyti ir valdyti ginčo žemės sklypą. Tą pačią dieną M. Ž. taip pat pasirašė ir testamentą, kuriuo 0,36 ha žemės sklypą, esantį Šešuvos km., Jonavos raj. paliko atsakovei E.E. K.. Ieškovės teigia, kad atsakovė E.E. K., būdama ieškovių tėvo kaimynė bei žinodama, kad jis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, turi psichikos sutrikimų, yra neišsilavinęs, tuo pasinaudojo ir veikdama savanaudiškai, įtikino jį pasirašyti 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimą. Atsižvelgdamos į tai, kad M. Ž. dėl savo sveikatos ir psichikos būklės negalėjo suprasti atliekamą veiksmų prasmės, ieškovės mano, kad minėtas įgaliojimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Negaliojančiu taip pat turi būti pripažintas ir ieškovių tėvo 2003 m. balandžio 15 d. pasirašytas testamentas. Nurodytas testamentas buvo pasirašytas tą pačią dieną kaip ir ginčijamas įgaliojimas. Minėta aplinkybė liudija, kad M. Ž. nesuprato savo atliekamų veiksmų prasmės, kadangi sąmoningas asmuo, nepasirašytų kartu įgaliojimo, suteikiančio teisę perleisti jo turtą tretiesiems asmenims, ir testamento, kuriuo jis 0,36 ha žemės sklypą, esantį Šešuvos km., Jonavos raj. po savo mirties palieka įgaliotinei, t.y. atsakovei E.E. K.. Ieškovės taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis ir 2003 m. balandžio 15 d. sudarytą preliminariąją ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei 2003 m. rugsėjo 30 d. sudarytą ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtų sutarčių pagrindu, atsakovė E.E. K., veikdama kaip M. Ž. įgaliotinė, perleido jam priklausiusį 0,36 ha žemės sklypą, esantį Šešuvos km., Jonavos raj. atsakovei A.O. R. už 16000,00 Lt sumą. 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojime nebuvo nurodyta pinigų suma už kurią atsakovė E.E. K. privalėjo parduoti M. Ž. priklausiusį ginčo žemės sklypą. Ieškovių manymu tai liudija, kad ginčijamus sandorius (2003 m. balandžio 15 d. preliminarioji ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei 2003 m. rugsėjo 30 d. ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) E.E. K. sudarė siekdama savanaudiškų tikslų, o ne veikiant įgaliotojo M. Ž. interesais.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.II, 119-125 b.l.). Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.), būtina atsižvelgti į dvi aplinkybes - duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kitą). Taip pat, vertintina, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Teismas akcentavo, jog tokio ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškinį padavusiam asmeniui, t.y. šiuo atveju ieškovėms. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad ieškovės tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nors byloje esanti epikrizė iš M. Ž. ligos istorijos liudija, kad jis nuo 2003 m. vasario 25 d. iki 2003 kovo 5 d. VĮ „Žviegždrių psichiatrijos ligoninėje“ gydėsi nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo sutrikusią psichinę būseną – atsiradusias regos ir klausos haliucinacijas, liguistą nerimą, tačiau po gydymo minėti sutrikimai visiškai išnyko (T. I, 43 b.l.). Be to, teismo paskirtos pomirtinės medicininės-psichiatrinės ekspertizės akte M. Ž. psichinei būklei 2003 m. balandžio 15 d. sandorių sudarymo metu nustatyti nurodoma, kad ieškovių tėvas, nors ir sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, tačiau jie (t.y. alkoholio vartojimo sukelti psichikos ir elgesio sutrikimai) negalėjo įtakoti M. Ž. valingų veiksmų (T. II, 34-35 b.l.). Akte taip pat nurodoma, kad M. Ž. veiksmams neturėjo jokios įtakos ir jo gydymasis VĮ „Žviegždrių psichiatrijos ligoninėje“, o ginčijamų sandorių sudarymo metu (t.y. 2003 m. balandžio 15 d.) jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (T. II, 34-35 b.l.). Teismo paskirta M. Ž. rašysenos ekspertizė jo būsenai 2003 m. balandžio 15 d. sandorių sudarymo metu nustatyti patvirtina, kad jis 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimą bei 2003 m. balandžio 15 d. testamentą pasirašė pats (T. II, 93-99 b.l.). Taip pat, ekspertai nenustatė, jog jis pasirašydamas anksčiau minėtus dokumentus buvo neįprastos būsenos ar, kad jo rašysena ir parašai turėtų neįprastų požymių (T. II, 93-99 b.l.). Teismo posėdžio metu apklausta, ginčijamus sandorius tvirtinusi Kauno 1-ojo notarų biuro notaro R. S. nurodė, kad tvirtinant 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimą bei 2003 m. balandžio 15 d. testamentą, jai jokių abejonių dėl M. Ž. mąstymo, savo veiksmų suvokimo ar valios išreiškimo nekilo – jis buvo blaivus, sąmoningas, visiškai suprato savo veiksmus (T. I, 149-152 b.l.). Teismas, vertindamas liudytojų G. D. ir G. Ž. parodymus, kurie nurodė, jog M. Ž. nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiu, jo išgėrimai trukdavo ilgai, o išgėręs jis elgdavosi neprognozuojamai (T. 1, b.l. 140-145), pažymėjo, jog šie parodymai, neleidžia daryti išvados, jog 2003 m. balandžio 15 d. pasirašydamas įgaliojimą bei testamentą, M. Ž. nesuprato savo atliekamų veiksmų prasmės. Be to, teismas akcentavo, kad minėti liudytojai yra artimi ieškovių giminaičiai (G. D. – ieškovės K. D. sutuoktinis; G. Ž. – K. D. ir Ž. Ž. motina), suinteresuoti baigtimi, todėl jų parodymai negali būti laikomi visiškai objektyviais.

Teismas, vertindamas aplinkybę, kad M. Ž. 2003 m. balandžio 15 d. vienu metu sudarė du, vienas kitam prieštaraujančius sandorius, t.y. 2003 m. balandžio 15 d. pasirašė įgaliojimą, suteikiantį atsakovei E.E. K. teisę tvarkyti ir valdyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną (2003 m. balandžio 15 d.) pasirašė testamentą, kuriuo minėtą žemės sklypą paliko atsakovei E.E. K., teismas pažymėjo, jog Kauno 1-ojo notarų biuro notaro R. S. paaiškino, jog atvejai, kai asmuo tuo pat metu pasirašo ir įgaliojimą ir testamentą yra įprasti bei notarinėje praktikoje gana dažnai pasitaikantys (T. I, 149-152 b.l.). Be to, atsižvelgdamas į tai, jog M. Ž. už parduodamą ginčo žemės sklypą visą 16000,00 Lt sumą gavo jau preliminariosios sutarties sudarymo metu (T. I, 30 b.l.), teismas padarė išvadą, kad testamentu (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) jis paliko savo įgaliotiniai E.E. K. tam, jog jam netikėtai mirus, 2003 m. balandžio 15 d. preliminarioji sutartis vis tiek būtų įvykdyta.

Teismas taip pat nustatė, kad abejoti M. Ž. sąmoningumu ir valia sudarant ginčijamus sandorius, nesudaro pagrindo ir jų pobūdis. Atsakovė E.E. K. paaiškino, jog M. Ž. pats kreipėsi į ją, prašydamas padėti parduoti nuosavybės teise turimą 0,36 ha žemės sklypą, esantį Šešuvos km., Jonavos raj. Kadangi A.O. R. tuo metu ketino įsigyti žemės sklypą, todėl ji sutiko nupirkti ieškovių tėvui priklausantį ginčo žemės sklypą už 16000,00 Lt sumą.

Teismas nustatė, kad M. Ž. buvo perduota visa už ginčo žemės sklypą gauta pinigų suma, t.y. 16000,00 Lt (T. I, 30 b.l.). Šios aplinkybės ieškovės neginčijo, pripažinti negaliojančiu M. Ž. 2003 m. balandžio 15 d. pasirašytą pakvitavimą neprašė. Be to, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina buvo daug kartų didesnė nei jo inventorizacinė vertė, nurodyta VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre (T. I, 10 b.l.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ginčo žemės sklypo pardavimo kaina atitiko to laikotarpio realią rinkos kainą. Duomenų, kad minėto žemės sklypo reali rinkos kaina tuo metu buvo didesnė, ieškovės nepateikė, nors remiantis LR CPK 178 str., būtent joms tenka pareiga įrodinėti ginčijamų sandorių naudingumą ar žalingumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvada, kad 2003 m. balandžio 15 d. M. Ž. pasirašytas įgaliojimas, bei vėliau remiantis juo, atsakovės E.E. K. sudaryta 2003 m. balandžio 15 d. preliminari žemės sklypo, esančio Šešuvos km., Jonavos raj. pirkimo-pardavimo sutartis bei 2003 m. rugsėjo 30 d. sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, nepadarė ieškovių tėvui jokios materialinės žalos, kadangi už parduotą žemės sklypą jis gavo materialinį ekvivalentą – 16000,00 Lt sumą, o sudaryti sandoriai buvo pagrįsti daiktų civilinės apyvartos principu (LR CK 1.97 str.).

Spręsdamas ar yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais LR CK 1.91 straipsnio pagrindu, teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai asmuo neteisingai suprato sudaromo sandorio esmę ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų, toks sandoris gali būti nuginčytas kaip sudarytas apgaulės įtakoje (LR CK 1.91 str.). Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad M. Ž. pasirašydamas 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimą bei 2003 m. balandžio 15 d. testamentą buvo apgautas.

Jau anksčiau buvo nustatyta, kad pasirašydamas 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimą bei 2003 m. balandžio 15 d. testamentą M. Ž. buvo blaivus, sąmoningas ir visiškai suprato savo veiksmus (LR CPK 185 str.). Minėtus sandorius patvirtinusios Kauno m. 1-ojo notarų biuro notarės R. S. paaiškinimai (T. I, 149-152 b.l.) bei faktinės aplinkybės – tai, kad 16000,00 Lt dydžio suma buvo perduota ieškovių tėvui; tai, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo kaina atitiko to laikotarpio realią rinkos kainą; tai, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo sandoris nepadarė M. Ž. jokios materialinės žalos ir buvo jam ekonomiškai naudingas; tai, kad A.O. R. nebuvo E.E. K. artima giminaitė; tai, kad E.E. K. buvo M. Ž. pažįstamas asmuo, t.y. kaimynė; tai, kad E.E. K. negavo jokios asmeninės naudos iš ieškovių tėvo turto pardavimo sandorio, liudija, jog M. Ž. aiškiai siekė perleisti jam nuosavybės teise priklausiusį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir už tai gauti atitinkamą pinigų sumą. Byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad tokiam ieškovių tėvo laisvos valios kryptingam formavimuisi turėjo įtakos kokie nors nesąžiningi ir apgaulingi atsakovių – E.E. K. ir A.O. R. veiksmai.

Teismas pažymėjo, jog svarbia aplinkybe taip pat laikytina ir tai, kad M. Ž. nuo ginčijamų sandorių sudarymo (2003 m. balandžio 15 d.) iki savo mirties (2004 m. liepos 7 d.) jokių pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio Šešuvos km., Jonavos raj. perleidimo nereiškė, nors atsižvelgiant į tai, kad nuo 2003 m. balandžio 15 d. sandorių sudarymo iki 2003 m. rugsėjo 30 d. pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjo beveik šešių mėn. laikotarpis. Tokios trukmės laiko tarpas buvo pakankamas atšaukti 2003 m. balandžio 15 d. pasirašytą įgaliojimą, taip pat užkirsti kelią pagrindinės (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2003 m. balandžio 15 d. Kauno 1-ojo notarų biuro notarės R. S. patvirtintą M. Ž. įgaliojimą. Netenkinus šio pagrindinio reikalavimo, atmesti ir išvestiniai reikalavimai – reikalavimas pripažinti negaliojančia 2003 m. balandžio 15 d. M. Ž., atstovaujamo atsakovės E.E. K., ir A.O. R. sudarytą preliminariąją (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį bei reikalavimas pripažinti negaliojančia 2003 m. rugsėjo 30 d. M. Ž., atstovaujamo atsakovės E.E. K., ir A.O. R. sudarytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

Taip atmestas ir ieškovių reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2003 m. balandžio 15 d. Kauno 1-ojo notarų biuro notarės R. S. patvirtintą M. Ž. testamentą. Teismas motyvavo, kad minėto testamento pagrindu atsakovė E.E. K. neįgijo jokio turto ar turtinių teisių, kadangi ginčijamu testamentu jai paliktas turtas - (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) testatoriaus mirties dieną jau buvo parduotas. Be to, net pripažinus negaliojančiu 2003 m. balandžio 15 d. Kauno 1-ojo notarų biuro notarės R. S. patvirtintą M. Ž. testamentą, ieškovėms tai nesukels jokių teisinių pasekmių.

Apeliaciniu skundu ieškovės prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 131-133 b.l.).

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu, t.y. 2003 m. balandžio 15 d. negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai atmetė motyvus dėl M. Ž. negalėjimo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Vertinant byloje esančius įrodymus (ekspertizės išvadą, liudytojų parodymus, ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, laiką ir turinį) ne atsietai vienas nuo kito, o kaip visumą akivaizdu, jog labiau tikėtina, kad M. Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.2003 m. balandžio 15 d. sudaryti sandoriai (įgaliojimas ir testamentas) savo turiniu prieštarauja vienas kitam. Įgaliojimu M. Ž. įgaliojo atsakovę E.E. K. parduoti žemės sklypą, o testamentu tą patį sklypą paliko tai pačiai atsakovei. Akivaizdu, kad išreikšdamas valią turtą palikti testamentu, asmuo neturi valios jį parduoti ar gauti naudos. Tai įrodo M. Ž. valios ydingumą ir ginčijamų sandorių prieštaringumą. Be to, M. Ž. niekada anksčiau nebuvo išreiškęs valios parduoti ginčo sklypą ar palikti testamentu atsakovei E.E. K..Remiantis teismų praktika vertinant galėjo ar negalėjo asmuo sudarydamas sandorį suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti būtina atsižvelgti į asmens, būseną į sudaryto sandorio turinį ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas nevertino, kad tą pačią dieną, kai M. Ž. suteikė įgaliojimą atsakovei E.E. K. parduoti žemės sklypą, ji sudarė preliminarią žemės sklypo pardavimo-pirkimo sutartį su kita atsakove A.O. R.. Toks atsakovių operatyvumas liudija jų tikslus kuo greičiau nuo įgaliojimo gavimo dienos perimti nuosavybės teisę iš M. Ž.. Jokių įrodymų dėl ko atsakovė A.O. R. negalėjo tiesiogiai sudaryti preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties su A.O. R. atsakovės nenurodė. Be to, teismas neįvertino, kad preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypo kaina sumokėta šios sutarties sudarymo metu, o 2009 m. rugsėjo 30 d. pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte taip pat nurodoma, kad sutarties kaina yra taip pat sumokėta jos sudarymo metu. Tokios sutarčių sąlygos liudija, kad atsakovės sutartyse nurodė sąlygas, kurios nėra sąžiningos ir teisingos.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje yra įrodymai, liudijantys pinigų už parduotą žemės sklypą perdavimą M. Ž.. Pirkėja už ginčo sklypą pagal preliminarią ir pagrindinę sutartį sumokėjo po 16000.- Lt, tačiau byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad šie pinigai M. Ž. buvo perduoti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės E.E. K. atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 138-140 b.l.).

Pirmosios instancijos teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus (epikrizę, tesimo paskirtų ekspertizių išvadas, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus ir pan.), todėl padarė pagrįstas išvadas, jog M. Ž. 2003 m. balandžio 15 d. sudarydamas ginčijamus sandorius suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, be to, sudarė sandorius ne dėl apgaulės. Tai, jog M. Ž. 2003 m. balandžio 15 d. sudarė du sandorius (suteikė įgaliojimus atsakovei E.E. K. parduoti ginčo žemės sklypą ir sudarė testamentą, kuriuo paliko ginčo sklypą atsakovei E.E. K., parodo, kad jis labai gerai suvokė situaciją. M. Ž. įvertino aplinkybę, kad visas užmokestis už parduotą žemės sklypą jam bus sumokėtas greitu laiku, kai bus su pirkėju pasirašyta preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, o pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašoma vėliau, sutvarkius žemės sklypo dokumentus. Todėl M. Ž. netikėtai mirus, preliminariosios sutarties tikslas nebūtų pasiektas. Tuo tarpu E.E. K., kuria M. Ž. pasitikėjo, paskyrimas žemės sklypo paveldėtoja, leistų jai tinkamai ir iki galo įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas.M. Ž. dėl sudarytų sandorių ekonomiškai nenukentėjo ir nebuvo apgautas, nes visi pinigai už parduotą žemės sklypą, .t.y 16000,- Lt, jam buvo perduoti dar preliminarios sutarties sudarymo metu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės K. D. atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad pagrindinis apeliacijos dalykas šioje byloje yra klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl to, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo laikomasi įrodinėjimo taisyklių, sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovių nurodytais faktiniais pagrindais.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.

Apeliacinio skundo argumentai yra tiesiogiai susiję su įrodymų pakankamumo problema. CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Todėl galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant. Vadinasi, teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestas, gali būti panaikinamas tik tada, kai ieškovas, ginčijantis sandorius dėl sandorį sudariusio asmens valios ydingumo ir/ar apgaulės, įrodo, kad yra pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokie sandorius sudariusio asmens valios trūkumai ir/ar apgaulė buvo, nei jų nebuvo.

Dėl sandorių negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį

Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z., V. Z., bylos Nr. 3K-3-278/2009). Pirmosios instancijos teismas vertino tiek M. Ž. būseną 2003 m. balandžio 15 d. sudarant ginčijamus įgaliojimą ir testamentą, tiek ir nurodytų sandorių turinį bei sprendime šiais klausimais pasisakė.

Nustatydamas M. Ž. būseną ginčijamų įgaliojimo ir testamento pasirašymo metu 2003 m. balandžio 15 d. teismas vertino byloje paskirtos M. Ž. pomirtinės medicininės-ekspertizės ekspertizės 2009 m. rugsėjo 3 d. aktą, kurio išvadose konstatuota, jog nors M. Ž. ginčijamų sandorių (įgaliojimo ir testamento) sudarymo metu sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, tačiau liga negalėjo įtakoti M. Ž. valingų veiksmų, nes nėra duomenų, jog sandorių sudarymo metu jam buvo ilgalaikis užgėrimas. Ekspertai taip pat padarė išvadą, jog M. Ž. gydymasis VšĮ Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje 2003 m. vasario 25 d. – 2003 m. kovo 5 d. jo veiksmams 2003 m. balandžio 15 d. įtakos neturėjo, jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (T.II, 34-35 b.l.). Nustatydamas M. Ž. būseną ginčijamų įgaliojimo ir testamento pasirašymo metu, teismas taip pat vertino kitus byloje esančius įrodymus notarės paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje paskirtą M. Ž. rašysenos ekspertizę. Notarė R. S. paaiškino, kad tvirtinant 2003 m. balandžio 15 d. sandorius jai jokių abejonių dėl M. Ž. mąstymo, savo veiksmų suvokimo ar valios išreiškimo nekilo – jis buvo blaivus, sąmoningas, visiškai suprato savo veiksmus (T.I, 149-152 b.l.). Ieškovių kviesti liudytojai G. D. (K. D. sutuoktinis) ir G. Ž. (ieškovių mama) parodė, kad M. Ž. nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, jo išgėrimai trukdavo ilgai, o išgėręs jis elgdavosi neprognozuojamai (T.I, 143-145 b.l.). Be to, liudytojas G. D. parodė, kad jis 2003 m. balandžio 15 d. ryte buvo nuvykęs pas M. Ž. ir rado jį girtą, o kai nuvyko po pietų, tai jo sugėrovas pasakė, kad Marijoną išsivežė draugas Gediminas. Esant priešingiems trečiojo asmens notarės R. S. ir liudytojų, kurie yra netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, parodymams apie M. Ž. būseną 2003 m. balandžio 15 d. sandorių sudarymo metu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino dar ir byloje paskirtos M. Ž. rašysenos ekspertizės 2009 m. balandžio 14 d. akto išvadas, kuriose nurodoma, kad notarės R. S. patvirtintame 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojime ir 2003 m. balandžio 15 d. testamente rankraštinius įrašus „M. Ž.“ parašė ir šalia pasirašė M. Ž.. Be to, ekspertai padarė išvadą, kad 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojime ir 2003 m. balandžio 15 d. testamente M. Ž. padaryti rankraštiniai įrašai ir parašai, lyginant juos su kituose dokumentuose esančiais M. Ž. rašysena ir parašais, neturi neįprastų požymių. Taip pat ekspertai nenustatė, kad M. Ž. pasirašydamas 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimą ir 2003 m. balandžio 15 d. testamentą buvo neįprastos būsenos (T.II, 93-99 b.l.). Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą M. Ž. pomirtinės medicininės-ekspertizės ekspertizės ir rašysenos ekspertizės kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje darytina labiau tikėtina išvada, jog M. Ž., pasirašydamas 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimą ir 2003 m. balandžio 15 d. testamentą, buvo normalios būsenos bei galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimas, kuriuo M. Ž. įgaliojo atsakovę E.E. K. parduoti ginčo sklypą, ir tą pačią dieną sudarytas testamentas, kuriuo M. Ž. paliko ginčo sklypą E.E. K., savo turtiniu prieštarauja vienas kitam. Ieškovių nuomone, išreikšdamas valią turtą palikti testamentu, asmuo neturi valios jį parduoti ar gauti naudos, todėl akivaizdu, kad sudarydamas nurodytus sandorius, M. Ž. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, įgaliodamas kitą asmenį parduoti turtą, išreiškia valią, kurią įgaliotasis turi teisę įgyvendinti tam tikrą laikotarpį, t.y. iki įgaliojimo termino pabaigos, įgaliojimo atšaukimo, bet visais atvejais ne ilgiau kaip iki įgaliotojo mirties (CK 2.147 str. 1 d.). Be to, įgaliotinis turi pareigą įgyvendinti įgaliojime nurodytą įgaliotojo valią tik tada, kai priima jam duotą pavedimą (CK 6.757 str. 2 d.). Todėl išduodamas įgaliojimą parduoti turtą, įgaliotojas nėra tikras, kad įgaliotinis tikrai įgyvendins jo valią ir turtas bus parduotas iki įgaliotojo mirties. Dėl nurodytų priežasčių asmuo, kuris išdavė įgaliojimą parduoti turtą, gali sudaryti testamentą dėl nurodyto turto, nes testamente išreiškiama palikėjo valia kam paliekamas turtas po palikėjo mirties, jeigu jis nebus parduotas iki jo mirties (CK 5.1 str. 1 d.; 5.2 str. 2 d.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Ž. tą pačią dieną sudaryti sandoriai (2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimas parduoti žemės sklypą ir testamentas dėl to paties žemės sklypo) vienas kitam neprieštarauja ir nepatvirtina, kad jis sudarydamas ginčo sandorius buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 1.89 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šio straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos bei įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

Dėl sandorių negaliojimo pagal CK 1.91 straipsnį

Pasisakydamas dėl CK 1.91 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar asmuo atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių sandorį sudaręs asmuo buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties sandorį sudariusio asmens elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sandorio sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sandorio teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sandorio sudarymo aplinkybės, jo tarpusavio sąlygų ir su ginčijamu sandoriu susijusių kitų sandorių, jeigu tokie buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sandorį sudariusio asmens veiksmai, jo tikrieji ketinimai sudarant sandorį ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ,,(duomenys neskelbtini)“ v. UAB ,, Folis“, bylos Nr. 3K-3-640.2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB ,, Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007).

Apeliacinio skundo argumentas, kad 2003 m. balandžio 15 d., t.y. tą pačią dieną, kai M. Ž. išdavė atsakovei E.E. K. įgaliojimą parduoti ginčo žemės sklypą, ji sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove A.O. R., nors byloje nėra duomenų, jog šios sutarties negalėjo sudaryti pats M. Ž., nepatvirtina, jog M. Ž. buvo apgautas. Priešingai, preliminarios sutarties sudarymas patvirtina, kad E.E. K. ėmėsi vykdyti 2003 m. balandžio 15 d. įgaliojimu M. Ž. duotą pavedimą. Kad toks pavedimas atitiko M. Ž. valią, patvirtina byloje esantis M. Ž. 2003 m. balandžio 15 d. pasirašytas pakvitavimas, kad jis iš E.E. K. gavo 16000,- Lt už ginčo žemės sklypą ir įsipareigojo sutvarkyti pirkimo-pardavimo dokumentus (T.I, 30 b.l.). Būtent tokią sumą, sudarant 2003 m. balandžio 15 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, būsima žemės sklypo pirkėja A.O. R. sumokėjo M. Ž. įgaliotinei E.E. K. (T.I, 51-52 b.l.). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. Ž. pinigus, gautus pagal preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, įgaliotinė perdavė. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad žemės sklypas buvo parduotas už tuo metu rinkoje buvusią kainą, turto pardavimo sandoris, kurį sudarė M. Ž. įgaliotinė, jam jokios turtinės žalos nepadarė, įgaliotinė jokios turtinės naudos dėl įgaliotojo turto perleidimo neturėjo, M. Ž. sudarytų sandorių iki savo mirties neginčijo. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra jokių duomenų, liudijančių apie M. Ž. valios formavimuisi turėjusius įtakos kokius nors atsakovių nesąžiningus ar apgaulingus veiksmus.

Tai, jog 2003 m. balandžio 15 d. preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypo kaina 16000,- Lt sumokėta šios sutarties sudarymo metu, o 2009 m. rugsėjo 30 d. pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte taip pat nurodoma, kad sutarties kaina 16000,- Lt sumokėta jos pasirašymo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančiais ginčo sandorius. Tiek 2003 m. balandžio 15 d. preliminariojoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje (T.I, 51-52 b.l.), tiek 2009 m. rugsėjo 30 d. pagrindinėje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje (T.I,40 b.l.) aiškiai nurodyta, kad parduodamo žemės sklypo kaina 16000,- Lt. Nurodytą kainą už parduotą žemės sklypą pardavėjas M. Ž. iš savo įgaliotinės gavo 2003 m. balandžio 15 d., kai pastaroji su A.O. R. sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (T.I, 30 b.l.). Nesant abejonių, kad už parduotą sklypą pardavėjas pinigus gavo, nėra jokio pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais dėl juose prieštaringai nurodyto pinigų perdavimo momento.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, taip pat neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl plačiau dėl jų kolegija nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčijami sandoriai atitiko M. Ž. valią, jis, sudarydamas sandorius, buvo tokios būsenos, kad galėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, be to, sudarant sandorius nebuvo apgautas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.