Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-60-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-10
Bylos Nr.
1A-434-60-2010
Teisminio proceso Nr.
61-1-00034-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Jonas
Nuteistasis
M. S.
Advokatai
Danius Svirinavičius, Dainius Svirinavičius
Kategorijos
Teisejas Darius Kantaravicius Baud˛. byla Nr. 1A-434-60/10Pranešeja Emilija Akeliene (Proceso Nr. 61-1-00034-09)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. bir˛elio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Emilijos Akelienes, teiseju Egidijaus Jono Grigaraviciaus, Svetlanos Jurgaitienes, sekretoriaujant Laimai Grebliunienei, dalyvaujant prokurorei Rimai ˇaltauskaitei, nuteistajam M. S., jo gynejui advokatui Daniui Svirinaviciui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo M. S. gynejo advokato Daniaus Svirinaviciaus apeliacini skunda del Jonavos rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprend˛io, kuriuo M. S. nuteistas pagal Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali laisves atemimu šešiems menesiams. Vadovaujantis Baud˛iamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausme subendrinta su Jonavos rajono apylinkes teismo 2008-05-26 nuosprend˛iu paskirta ir neatlikta 1 metu laisves atemimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutine subendrinta laisves atemimo bausme 1 metams 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš dalies patenkintas E. F. civilinis ieškinys, t.y. jo naudai iš UAB „BTA draudimas“ priteista 253 Lt turtinei ˛alai atlyginti ir 1246,40 Lt neturtinei ˛alai atlyginti; o iš M. S. priteista 2273,60 Lt neturtinei ˛alai atlyginti.

Iš dalies patenkintas A. M. civilinis ieškinys, t.y. jos naudai iš UAB „BTA draudimas“ priteista 50 Lt turtinei ˛alai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei ˛alai atlyginti; o iš M. S. priteista 1273,60 Lt neturtinei ˛alai atlyginti.

Iš M. S. A. M. priteista 150 Lt proceso išlaidu.

Iš M. S. valstybei priteista 787,74 Lt antrines teisines pagalbos išlaidu.

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

M. S. pagal Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali nuteistas u˛ tai, kad 2009-01-10, apie 18.40 val., neturedamas teises vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobili „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti D. G., pa˛eisdamas Keliu eismo taisykliu (toliau KET) reikalavimus, t.y. KET 14 p. reikalavima, kad „draud˛iama vairuoti transporto priemone asmenims, neturintiems šios teises ...“, (duomenys neskelbtini) p. reikalavima, kad „ ... pasirinkdamas va˛iavimo greiti, vairuotojas turi atsi˛velgti i va˛iavimo salygas, kelio bukle, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios ... kliuties. Jis turi suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu ...“, nepasirinko saugaus greicio, kad galetu laiku sustabdyti automobili, del ko atsitrenke i P. V. - A. K. gatviu sankry˛oje, Jonavoje, sustojusius automobilius „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausancius atitinkamai A. M. ir M. F., kuriu vairuotojai A. B. ir E. F., stovedami šalia šiu automobiliu aiškinosi susidurimo aplinkybes ir pilde techninio eismo ivykio deklaracija. To pasekoje eismo ivykio metu šalia automobiliu buvusiems E. F. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. M. padarytas ne˛ymus sveikatos sutrikdymas, o M. S. vairuojamame automobilyje „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiam D. K. padarytas ne˛ymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynejas prašo skund˛iama nuosprendi panaikinti, konstatuojant, jog byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas ir byla perduoti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, arba skund˛iama nuosprendi panaikinti ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi, tuo pagrindu, kad M. S. nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baud˛iamojo nusi˛engimo po˛ymiu, o pastarajam pareikštus civilinius ieškinius atmesti, arba skund˛iama nuosprendi panaikinti nustacius esminiu Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimu ir priimti nauja nuosprendi, kuriuo M. S. išteisinti nukentejusiuju A. M. ir D. K. epizoduose ir atmesti A. M. civilini ieškini bei ieškini del teisines pagalbos išlaidu priteisimo iš nuteistojo, taikyti M. S. at˛vilgiu Baud˛iamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmes vykdyma atideti.

Šalies argumentai

Skunde nuteistojo gynejas nurodo, kad šia byla išnagrinejo šališkas apylinkes teismas bei padare esminius Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimus. Skund˛iamu nuosprend˛iu buvo išeita u˛ kaltinamojo akto ribu, kadangi kaltinamajame akte nurodytos veikos aprašymas skiriasi nuo teisme inkriminuotos, t.y. ji išplesta. Tuo tarpu pats prokuroras keisti kaltinimo, jo papildyti teisminio bylos nagrinejimo metu nepraše. Skunde teigiama, kad apylinkes teismas pa˛eide M. S. teise i gynyba, nes pagal jam pareikšta itarima ir kaltinima, jam buvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai E. F. at˛vilgiu, bet nieko neminima apie A. M. ir D. K. su˛alojimus. Todel šioje dalyje nuosprendis turi buti naikinamas. Visa tai bei tai, kad bylos aplinkybes buvo vertinamos kaltinancios šalies naudai rodo, kad byla išnagrinejo šališkas teismas.

Skundo autorius teigia, kad apeliacines instancijos teismui nepanaikinus nuosprend˛io del mineto apylinkes teismo šališkumo, nuosprendis turi buti naikinamas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis M. S. at˛vilgiu, nepadarius veikos turincios nusikaltimo ar baud˛iamojo nusi˛engimo po˛ymiu, taip pat atmetant pastarajam pareikštus civilinius ieškinius. Gynejas nurodo, kad M. S. neige savo kalte, nes nurodytu laiku ve˛e drauges vaika pas mociute, ji isodines ant priekines automobilio sedynes, nes galines buvo išimtos ir vaiko nebuvo nepriseges saugos dir˛u, nes neturejo specialios kedutes, o be jos paprastai prisegtas saugos dir˛tas autoivykio metu gali sukelti pavoju vaiko gyvybei. M. S. va˛iavo apie 50 km/h greiciu, taciau ji apakino staiga priešais va˛iaves kitas automobilis, tada nuteistasis bande stabdyti, o nusukus ji apakinusiam automobiliui pamate stovincius kitus automobilius ir šalia stovincius ˛mones, nepavykus sustabdyti ivyko susidurimas. Po susidurimo M. S. buvo ištiktas šoko, paskambino pa˛istamam, kad jis pasiimtu iš ivykio vietos ma˛ameti D. K., o kai nukentejusieji buvo išve˛ti i ligonine, jis vienam iš policijos pareigunu atidaves automobilio dokumentus, pats išsigandes ivykio pasekmiu pasišalino ir nuejes pas drauga gere alkoholi. Skunde teigiama, kad nuteistasis pripa˛ista tik tai, kad vairavo automobili neturedamas tam teises ir pasišalino iš ivykio vietos. Civilinio ieškinio nuteistasis nepripa˛ista, nes nukentejusieji del ivykio kalti patys. Ivykio diena P. V. gatveje apšvietimo ˛ibintai neveike, nuteistasis buvo apakintas priešais atva˛iuojancio automobilio, pirmojo autoivykio vietoje turejusio buti „Stop“ ˛enklo nemate, o ivykio vietoje buve ˛mones, kuriu neturejo ten buti, u˛stojo mirksincias avarines automobiliu šviesas. Skundo autorius nurodo, kad del autoivykio sukelimo galimai yra kaltas ji apakinusio ir pastatyta „Stop“ ˛enkla sulamd˛iusio automobilio vairuotojas.

Nuteistojo gynejas nurodo, kad M. S. padeti apsunkino ir neatsakingas, aplaidus pirmojo eismo ivykio dalyviu elgesys, nes vienas ju namuose pamiršo automobilio dokumentus, todel teko laukti ju pristatymo i vieta, laukta ir auto ivykio deklaracija mokancio u˛pildyti asmens atvykimo. Šios aplinkybes leme ilga nukentejusiuju ir kitu asmenu stovejima kelio va˛iuojamoje dalyje be atšvaitu, tamsiu paros metu, esant slid˛iai kelio dangai, taip sukeliant pavoju eismo saugumui ir buvo prie˛astis susidariusioms pasekmems kilti. Taip pat teigiama, kad byloje nera paneigta, jog nuteistasis va˛iavo leistinu 50 km/h greiciu ar elgesi neapdairiai ir turejo objektyvias fizines bei technines galimybes išvengti susidurimo, visos kitos abejones turi buti vertinamos M. S. naudai. Išsamiam bylos ištyrimui turejo buti paskirtas ir autotechninis tyrimas, nors teisminio bylos nagrinejimo metu gynejas to ir nepraše. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertines byloje surinktu irodymu, nepilnai ištyres byla, nepagristai pripa˛ino M. S. kaltu pa˛eidus KET, del kuriu kilo autoivykis, todel turi buti priimtas išteisinamasis nuosprendis bei atmesti nuteistajam priteisti civiliniai ieškiniai. Be to, apylinkes teismas nepagristai inkriminavo KET pa˛eidima del draudimo vairuoti keliu transporto priemone neturint teises jos vairuoti, nes tai nera susije su šio auto ivykio prie˛astimi ar pasekmemis, u˛ toki pa˛eidima numatyta tik administracine atsakomybe.

Gynejas teigia, kad skund˛iamas nuosprendis negali buti laikomas pagristu ir teisetu visoje jo apimtyje, t.y. nepagristai inkriminuoti nukentejusiuju A. M. ir D. K. epizodai, o likusioje dalyje nuteistajam paskirta aiškiai per grie˛ta bausme. Skunde teigiama, kad nuteistojo at˛vilgiu yra salygos ir pagrindai taikyti jam paskirtos bausmes vykdymo atidejima, nes nusikaltimas padarytas del neatsargumo, ji leme labai sudetinga keliu eismo situacija, ivyki leme ir paciu nukentejusiuju ir kitu asmenu veiksmai. Taip pat teigiama, kad apylinkes teismo motyvai del bausmes skyrimo, t.y., tai, kad M. S. gincija savo kalte, neatlygino padarytos ˛alos, neturi itakoti bausmes skyrimo, nes nuteistasis tokia teise turi. Kiti bausmes skyrimo motyvai taip pat abejotini.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, o prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. gynejo apeliacinis skundas atmetamas.

Del M. S. kaltes pagal Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali

Pirmosios instancijos teismas, ištyres ir ivertines bylos duomenis, vadovaudamasis Baud˛iamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalimi tinkamai ivertino irodymus ir prieme teisinga nuosprendi. Skirdamas M. S. bausme, apylinkes teismas atsi˛velge i visas bylos aplinkybes ir bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Baud˛iamojo kodekso 54 straipsnyje, nepa˛eide. Taip pat apylinkes teismas teisingai išsprende ir byloje pareikštu civiliniu ieškiniu ir proceso išlaidu atlyginimo klausimus.

Skunde M. S. kalte neigiama motyvuojat tuo, kad jis, va˛iuodamas leistinu 50 km/h greiciu, buvo apakintas, o kai pamate priekyje esancias kliutis, neturejo objektyviu nei fiziniu, nei techniniu galimybiu sustabdyti vairuojama transporto priemone, todel ivyko susidurimas su stovinciais automobiliais, su˛alojant šalia ju buvusius E. F. ir A. M.. Taciau nuteistojo kalte patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti irodymai.

Nukentejusieji E. F., A. M. ir liudytojai A. B., R. A., I. R., V. F., E. P., R. J., G. P., V. Z. teisminio bylos nagrinejimo metu parode, kad i eismo ivyki pateke „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliai buvo su ijungtais avariniais mirksinciais ˛ibintais. Tai nurode ir pats M. S.. Liudytojai R. J. ir G. P. (policijos pareigunai), E. P., V. F., I. R. nurode, kad sustojusiu automobiliu mirksincios avarines šviesos matesi gerai ir iš tolo, o nukentejusioji A. M. ir liudytojas V. Z. nurode, kad mirksincias avarines šviesas mate iš 50 metru atstumo. Nukentejusysis E. F. ir liudytojas E. P. nurode, kad po „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliu susidurimo eismas vyko ir toliau, nutrauktas nebuvo, bet automobiliai pro šali va˛iavo labai ma˛u greiciu. Liudytojai A. B., R. A., I. R., V. F. nurode, kad tuo metu kelio danga buvo šlapia, bet apledejusi nebuvo. Nukentejusysis E. F. nurode, kad diena buvo geras matomumas, o eismo ivykio deklaracijos nepilde ant šaligatvio todel, kad reikejo ap˛iureti susidurusius automobilius. Nukentejusiojo parodymus, kad buvo geras matomumas patvirtina ir ivykio vietos ap˛iuros protokolas.

Šie nukentejusiuju ir liudytoju parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad susidurus „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliams, jie stovejo su ijungtais mirksinciais avariniais ˛ibintais, kurie del tamsaus paros meto ir neapšviestos gatves gerai matesi iš tolo (net iš 50 metru atstumo), kelio danga buvo šlapia, bet neapledejusi. Po šiu automobiliu susidurimo eismas vyko toliau, tik automobiliai pro šali apva˛iuodami va˛iavo letai. Tai rodo, kad i auto ivyki pateke „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliai buvo gerai matomi iš tokio atstumo, iš kurio kitos tuo keliu pro ivykio vieta va˛iavusios transporto priemones galejo saugiai apva˛iuoti kelyje susidariusia kliuti. Todel M. S. savo automobiliu artedamas prie ivykio vietos, privalejo kaip ir kiti eismo dalyviai matyti priekyje su ijungtais mirksinciais avarinio signalo ˛ibintais stovincius automobilius. Nuteistasis, artedamas prie susidariusios kliuties, privalejo ivertinti saugaus kliuties apva˛iavimo galimybes ir pasirinkti toki greiti (prireikus net ir sustoti) bei judejimo trajektorija, kad išvengtu pavojingu padariniu. Taciau šiu privalomu reikalavimu M. S. nepaise, todel tinkamai neivertines susidariusios situacijos, savo asmeniniu vairavimo igud˛iu, jo vairuojamo automobilio techniniu galimybiu, kelio dangos bukles, nepasirinko saugaus greicio ir nesugebejo saugiai suvaldyti savo automobilio. Visos šios aplinkybes sudare objektyvias salygas jo vairuojamo automobilio susidurimui su po pirmo susidurimo jau kuri laika stovejusiais „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliais, t.y., šios aplinkybes buvo butina padariniu kilimo salyga. Nuteistojo pasiteisinimas, kad ivykio prie˛astimi tapo jo apakinimas iš priekio atva˛iuojancio automobilio, yra nepagristas, nes pagal suformuota teismu praktika pasiteisinimas, kad vairuotojui matomuma u˛stojo kitas va˛iuojantis automobilis ir del to jis nemate kliuties, nešalina asmens, vairuojancio automobili, kaltes (LAT nutartis Nr. 2K-158/2009). Be to, eismo ivykis ivyko mieste, kur transporto priemones naudoja artimas šviesas, del ankstesnio eismo ivykio eismas gatveje vyko suletintai, todel nuteistojo aiškinimas, kad ji apakino priešais va˛iuojancio automobilio šviesos, yra neitikinamas. Tai, kad nuteistasis va˛iavo neviršydamas leistino greicio, taip pat nešalina jo kaltes, nes susidarius minetoms aplinkybems M. S. turejo savo automobiliu va˛iuoti ne leistinu greiciu, o saugiu greiciu, tai yra, pasirinkti toki greiti, kad sugebetu saugiai apva˛iuoti susidariusia kliuti, reikalui esant, jis turejo net visiškai sustabdyti vairuojama transporto priemone ((duomenys neskelbtini) punkto reikalavimas). Be to, M. S. eismo ivykio metu vairavo transporto priemone neturedamas teises jos vairuoti, nes vairuotojo pa˛ymejimas jam buvo atimtas kitoje administracinej byloje (KET 14 punkto reikalavimo pa˛eidimas). Nuteistojo gynejo skundo motyvas, kad šis KET pa˛eidimas nuteistajam inkriminuotas nepagristai, nes u˛ toki pa˛eidima numatyta tik administracine atsakomybe, yra atmetamas. Administracine atsakomybe u˛ toki KET pa˛eidima kyla tuomet, kai del šio ir kitu pa˛eidimu nekyla pasekmes, kurios yra baud˛iamosios teises reguliavimo dalykas. Šiuo atveju del mineto ir dar vieno KET pa˛eidimo kilo baud˛iamajame istatyme numatytos pasekmes, t.y., vienam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (kitiems dviem sveikata sutrikdyta ne˛ymiai).

Apylinkes teismas padare teisinga išvada, kad M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemone, pa˛eide KET 14, 133 punktu reikalavimus, nepasirinko saugaus greicio, kad galetu laiku sustabdyti automobili, atsitrenke i del auto ivykio sustojusius automobilius, taip su˛alodamas šalia automobiliu buvusius ir eismo ivykio aplinkybes besiaiškinancius E. F., jam sukeldamas nesunku sveikatos sutrikdyma, ir A. M., jai sukeldamas ne˛ymu sveikatos sutrikdyma, taip pat ne˛ymiai sutrikdydamas M. S. automobilyje buvusio D. K. sveikata. Skund˛iamu nuosprend˛iu M. S. pagal Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali visa nurodyta apimtimi pripa˛intas kaltu pagristai. Tuo pagrindu iš M. S. pagristai priteisti byloje esantys civiliniai ieškiniai. Detaliau priteistu civiliniu ieškiniu skundo autorius negincija, todel apeliacines instancijos teismas smulkiau ju neanalizuoja.

Nors nuteistojo gynejas skunde nurode, kad ve˛ama M. S. drauges vaika isodino ant priekines automobilio sedynes, nes galines buvo išimtos ir neprisege saugos dir˛o, nes neturejo specialios kedutes, o be jos segti vaika saugos dir˛u nesaugu, tai neatleid˛ia vairuotojo nuo pareigos ve˛ant ma˛ameti vaika pasirupinti jo saugumu ir vaika ve˛ti tik atitinkamo am˛iaus vaikui pritaikytoje keduteje, prisegus ji saugos dir˛ais.

Pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad nuteistojo veiksmai, pa˛eid˛iant Keliu eismo taisykliu reikalavimus yra tiesioginiame prie˛astiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmemis, o nepakankamas gatves apšvietimas, prava˛iuojanciu automobiliu šviesu poveikis ar nukentejusiuju asmenu stovejimas va˛iuojamojoje kelio dalyje tokiame ryšyje su pasekmemis nera. Esant šioms aplinkybems, kai nustatyti visi reikšmingi bylai duomenys, aiški nuteistojo veika, jo padarytu KET pa˛eidimu pobudis ir apimtis, autoivykio kilimo aplinkybes ir prie˛astinis ryšys tarp veikos ir pasekmiu, skirti autotechnine ekspertize kaip to prašoma apeliaciniame skunde ir prašyta apeliacines instancijos teismo posedyje, yra netikslinga.

Del M. S. paskirtos bausmes

Nuteistojo gynejas nesutikdamas su M. S. paskirta bausme, gincija ne paskirtos laisves atemimo bausmes dydi, bet tai, jog nebuvo taikytos paskirtos bausmes vykdymo atidejimo nuostatos (Baud˛iamojo kodekso 75 straipsnis). Tai, kad autoivyki ir jo pasekmes leme tariamai sudetinga keliu eismo situacija ir paciu nukentejusiuju bei kitu asmenu veiksmai, paneigta aukšciau išdestytais argumentais, o tai, kad nuteistasis padare neatsargu nusikaltima, dar nera pagrindas jo at˛vilgiu taikyti paskirtos bausmes vykdymo atidejima. Iš bylos med˛iagos matyti, kad M. S. nusikalstama veika buvo sutrikdyta triju asmenu sveikata, tarp ju vieno ma˛amecio, nuteistasis pabego iš ivykio vietos ir iš karto po ivykio vartojo alkoholinius gerimus, nukentejusiuju neatsipraše, nesidomejo ju sveikatos bukle, neprisipa˛ino ir nesigaili del šios veikos padarymo, nesiekia susirasti legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, M. S. ši nusikaltima padare per ankstesniu teismo nuosprend˛iu jam paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi. Todel apylinkes teismas padare teiseta ir pagrista išvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskyrus M. S. realia subendrinta laisves atemimo bausme, o bausmes vykdymo atidejimo normu taikymas negali u˛tikrinti teisingo nubaudimo principo igyvendinimo. Nuteistojo gynejas nepagristai nurode, kad tai, jog M. S. gincija savo kalte, neatlygino padarytos ˛alos neitakoja bausmes skyrimo, nes tai yra nuteistojo teise. Asmens prisipa˛inimas padarius nusikalstama vieka rodo jo po˛iuri i padaryta veika ir parodo teismui teigiamus nuteistojo asmenybes aspektus, kurie ma˛ina asmens pavojinguma ir leid˛ia švelninti baud˛iamosios atsakomybes ribas. Nusikalstama veika padarytos ˛alos savanoriškas atlyginimas taip pat rodo asmens, kurio kaltais veiksmais padaryta ˛ala, geranoriškuma ir sieki kuo grieciau pašalinti nusikalstamos veikos padarinius, kas taip pat leid˛ia švelninti baud˛iamosios atsakomybes ribas. Todel nuteistojo gynejo skundo argumentas, kad nuteistajam, neatidejus paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo, buvo paskirta aiškiai per grie˛ta bausme, yra atmetamas kaip nepagristas.

Del pirmosios instancijos teismo šališkumo ir esminiu Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimo

Apeliaciniame skunde M. S. gynejas pirmosios instancijos teismo šališkuma grind˛ia, jo manymu, padarytais esminiais Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimais, nurodydamas, kad skund˛iamu nuosprend˛iu buvo išeita u˛ kaltinamojo akto ribu - kaltinime nebuvo inkriminuoti nukentejusiuju A. M. ir D. K. su˛alojimai, o apylinkes teismas savo iniciatyva kaltinima išplete, taip pa˛eid˛iant M. S. teise i gynyba. Taip pat gynejas teigia, kad bylos aplinkybes buvo vertinamos kaltinancios šalies naudai.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo ap˛valgoje „Del teismu praktikos keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu pa˛eidimo (Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnis) baud˛iamosiose bylose“ nurodyta, kad pagal teismu praktika, eismo ivykio metu sukelus skirtingus padarinius ˛moniu sveikatai, inkriminuotina tik Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio dalis, nustatanti atsakomybe u˛ sunkiausius iš šiu padariniu. Taciau kaltinamajame akte ir nuosprendyje butina ivardyti visus eismo ivykio padarinius, nes tai turi reikšmes bausmes individualizavimui bei ˛alos atlyginimo klausimams spresti. Prokuroro pateiktame kaltinime nebuvo aiškiai nurodyta, kad nukentejusiesiems A. M. ir D. K. buvo ne˛ymiai sutrikdyta sveikata, nors tai patvirtina byloje esancios specialisto išvados ir nutarimai pripa˛inti juos nukentejusiaisiais. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra aprašyti nusikalstamos veikos padariniai (nukentejusiesiems A. M. ir D. K. padarytas ne˛ymus sveikatos su˛alojimas), taciau jie yra ne nusikalstamos veikos aprašyme, ko reikalauja Baud˛iamojo proceso kodekso 219 straipsnio 3 punktas, bet iš karto po jo. Toki kaltinamojo akto trukuma apylinkes teismas pagristai ištaise ne gra˛indamas ji prokurorui Baud˛iamojo proceso kodekso 253 straipsnio 3 dalies pagrindais, bet savo iniciatyva patikslindamas M. S. padaryta nusikalstama veika aprašomojoje skund˛iamo nuosprend˛io dalyje, nekeiciant kaltinimo esmes. Šiuo patikslinimu kaltinimas M. S. nebuvo nei pasunkintas, nei palengvintas, nes bylos faktines aplinkybes iš esmes nepakito. Todel negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas išejo iš kaltinimo ribu ji išplesdamas ir taip pa˛eisdamas M. S. teise i gynyba. Tai, kad M. S. buvo pripa˛intas kaltu u˛ jo padaryta nusikalstama veika, neduoda pagrindo išvadai, kad bylos aplinkybes buvo vertinamos kaltinancios šalies naudai, t.y. neduoda pagrindo suabejoti apylinkes teismo nešališkumu. Kitu esminiu Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimu skundo autorius nemini, ju nenustate ir apeliacines instancijos teismas. Todel naikinti skund˛iama nuosprendi visa apimtimi ar jo dalyje, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nera.

Kolegija taip pat daro išvada, kad skundo autorius, apeliaciniame skunde nurodydamas net trys skirtingus alternatyvius prašymus aukštesnes instancijos teismui, nera suformaves aiškios pozicijos skund˛iamo nuosprend˛io teisetumo ir pagristumo at˛vilgiu.

Skund˛iamas nuosprendis yra teisetas ir pagristas, naikinti ji del teismo šališkumo, esminiu Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimu ar M. S. visiško išteisinimo ar išteisinimo dalyje apeliacinio skundo motyvais pagrindo nera.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baud˛iamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. S. gynejo advokato Dainiaus Svirinaviciaus apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininke Emilija AkelieneTeisejai : Egidijus Jonas GrigaraviciusSvetlana Jurgaitiene