- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-434-60-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 61-1-00034-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Egidijus Jonas
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius, Dainius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i kolegijos pirmininkes Emilijos Akelienes, teiseju Egidijaus Jono Grigaraviciaus, Svetlanos Jurgaitienes, sekretoriaujant Laimai Grebliunienei, dalyvaujant prokurorei Rimai ˇaltauskaitei, nuteistajam M. S., jo gynejui advokatui Daniui Svirinaviciui,
teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo M. S. gynejo advokato Daniaus Svirinaviciaus apeliacini skunda del Jonavos rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprend˛io, kuriuo M. S. nuteistas pagal Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali laisves atemimu eiems menesiams. Vadovaujantis Baud˛iamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, i bausme subendrinta su Jonavos rajono apylinkes teismo 2008-05-26 nuosprend˛iu paskirta ir neatlikta 1 metu laisves atemimo bausme, i dalies jas sudedant, ir paskirta galutine subendrinta laisves atemimo bausme 1 metams 3 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
I dalies patenkintas E. F. civilinis iekinys, t.y. jo naudai i UAB „BTA draudimas“ priteista 253 Lt turtinei ˛alai atlyginti ir 1246,40 Lt neturtinei ˛alai atlyginti; o i M. S. priteista 2273,60 Lt neturtinei ˛alai atlyginti.
I dalies patenkintas A. M. civilinis iekinys, t.y. jos naudai i UAB „BTA draudimas“ priteista 50 Lt turtinei ˛alai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei ˛alai atlyginti; o i M. S. priteista 1273,60 Lt neturtinei ˛alai atlyginti.
I M. S. A. M. priteista 150 Lt proceso ilaidu.
I M. S. valstybei priteista 787,74 Lt antrines teisines pagalbos ilaidu.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. S. pagal Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali nuteistas u˛ tai, kad 2009-01-10, apie 18.40 val., neturedamas teises vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobili „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti D. G., pa˛eisdamas Keliu eismo taisykliu (toliau KET) reikalavimus, t.y. KET 14 p. reikalavima, kad „draud˛iama vairuoti transporto priemone asmenims, neturintiems ios teises ...“, (duomenys neskelbtini) p. reikalavima, kad „ ... pasirinkdamas va˛iavimo greiti, vairuotojas turi atsi˛velgti i va˛iavimo salygas, kelio bukle, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios ... kliuties. Jis turi suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu ...“, nepasirinko saugaus greicio, kad galetu laiku sustabdyti automobili, del ko atsitrenke i P. V. - A. K. gatviu sankry˛oje, Jonavoje, sustojusius automobilius „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausancius atitinkamai A. M. ir M. F., kuriu vairuotojai A. B. ir E. F., stovedami alia iu automobiliu aikinosi susidurimo aplinkybes ir pilde techninio eismo ivykio deklaracija. To pasekoje eismo ivykio metu alia automobiliu buvusiems E. F. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. M. padarytas ne˛ymus sveikatos sutrikdymas, o M. S. vairuojamame automobilyje „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiam D. K. padarytas ne˛ymus sveikatos sutrikdymas.
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynejas prao skund˛iama nuosprendi panaikinti, konstatuojant, jog byla inagrinejo alikas pirmosios instancijos teismas ir byla perduoti i naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, arba skund˛iama nuosprendi panaikinti ir priimti nauja iteisinamaji nuosprendi, tuo pagrindu, kad M. S. nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baud˛iamojo nusi˛engimo po˛ymiu, o pastarajam pareiktus civilinius iekinius atmesti, arba skund˛iama nuosprendi panaikinti nustacius esminiu Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimu ir priimti nauja nuosprendi, kuriuo M. S. iteisinti nukentejusiuju A. M. ir D. K. epizoduose ir atmesti A. M. civilini iekini bei iekini del teisines pagalbos ilaidu priteisimo i nuteistojo, taikyti M. S. at˛vilgiu Baud˛iamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmes vykdyma atideti.
Šalies argumentai
Skunde nuteistojo gynejas nurodo, kad ia byla inagrinejo alikas apylinkes teismas bei padare esminius Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimus. Skund˛iamu nuosprend˛iu buvo ieita u˛ kaltinamojo akto ribu, kadangi kaltinamajame akte nurodytos veikos apraymas skiriasi nuo teisme inkriminuotos, t.y. ji iplesta. Tuo tarpu pats prokuroras keisti kaltinimo, jo papildyti teisminio bylos nagrinejimo metu neprae. Skunde teigiama, kad apylinkes teismas pa˛eide M. S. teise i gynyba, nes pagal jam pareikta itarima ir kaltinima, jam buvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai E. F. at˛vilgiu, bet nieko neminima apie A. M. ir D. K. su˛alojimus. Todel ioje dalyje nuosprendis turi buti naikinamas. Visa tai bei tai, kad bylos aplinkybes buvo vertinamos kaltinancios alies naudai rodo, kad byla inagrinejo alikas teismas.
Skundo autorius teigia, kad apeliacines instancijos teismui nepanaikinus nuosprend˛io del mineto apylinkes teismo alikumo, nuosprendis turi buti naikinamas ir priimtas iteisinamasis nuosprendis M. S. at˛vilgiu, nepadarius veikos turincios nusikaltimo ar baud˛iamojo nusi˛engimo po˛ymiu, taip pat atmetant pastarajam pareiktus civilinius iekinius. Gynejas nurodo, kad M. S. neige savo kalte, nes nurodytu laiku ve˛e drauges vaika pas mociute, ji isodines ant priekines automobilio sedynes, nes galines buvo iimtos ir vaiko nebuvo nepriseges saugos dir˛u, nes neturejo specialios kedutes, o be jos paprastai prisegtas saugos dir˛tas autoivykio metu gali sukelti pavoju vaiko gyvybei. M. S. va˛iavo apie 50 km/h greiciu, taciau ji apakino staiga prieais va˛iaves kitas automobilis, tada nuteistasis bande stabdyti, o nusukus ji apakinusiam automobiliui pamate stovincius kitus automobilius ir alia stovincius ˛mones, nepavykus sustabdyti ivyko susidurimas. Po susidurimo M. S. buvo itiktas oko, paskambino pa˛istamam, kad jis pasiimtu i ivykio vietos ma˛ameti D. K., o kai nukentejusieji buvo ive˛ti i ligonine, jis vienam i policijos pareigunu atidaves automobilio dokumentus, pats isigandes ivykio pasekmiu pasialino ir nuejes pas drauga gere alkoholi. Skunde teigiama, kad nuteistasis pripa˛ista tik tai, kad vairavo automobili neturedamas tam teises ir pasialino i ivykio vietos. Civilinio iekinio nuteistasis nepripa˛ista, nes nukentejusieji del ivykio kalti patys. Ivykio diena P. V. gatveje apvietimo ˛ibintai neveike, nuteistasis buvo apakintas prieais atva˛iuojancio automobilio, pirmojo autoivykio vietoje turejusio buti „Stop“ ˛enklo nemate, o ivykio vietoje buve ˛mones, kuriu neturejo ten buti, u˛stojo mirksincias avarines automobiliu viesas. Skundo autorius nurodo, kad del autoivykio sukelimo galimai yra kaltas ji apakinusio ir pastatyta „Stop“ ˛enkla sulamd˛iusio automobilio vairuotojas.
Nuteistojo gynejas nurodo, kad M. S. padeti apsunkino ir neatsakingas, aplaidus pirmojo eismo ivykio dalyviu elgesys, nes vienas ju namuose pamiro automobilio dokumentus, todel teko laukti ju pristatymo i vieta, laukta ir auto ivykio deklaracija mokancio u˛pildyti asmens atvykimo. ios aplinkybes leme ilga nukentejusiuju ir kitu asmenu stovejima kelio va˛iuojamoje dalyje be atvaitu, tamsiu paros metu, esant slid˛iai kelio dangai, taip sukeliant pavoju eismo saugumui ir buvo prie˛astis susidariusioms pasekmems kilti. Taip pat teigiama, kad byloje nera paneigta, jog nuteistasis va˛iavo leistinu 50 km/h greiciu ar elgesi neapdairiai ir turejo objektyvias fizines bei technines galimybes ivengti susidurimo, visos kitos abejones turi buti vertinamos M. S. naudai. Isamiam bylos ityrimui turejo buti paskirtas ir autotechninis tyrimas, nors teisminio bylos nagrinejimo metu gynejas to ir neprae. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neivertines byloje surinktu irodymu, nepilnai ityres byla, nepagristai pripa˛ino M. S. kaltu pa˛eidus KET, del kuriu kilo autoivykis, todel turi buti priimtas iteisinamasis nuosprendis bei atmesti nuteistajam priteisti civiliniai iekiniai. Be to, apylinkes teismas nepagristai inkriminavo KET pa˛eidima del draudimo vairuoti keliu transporto priemone neturint teises jos vairuoti, nes tai nera susije su io auto ivykio prie˛astimi ar pasekmemis, u˛ toki pa˛eidima numatyta tik administracine atsakomybe.
Gynejas teigia, kad skund˛iamas nuosprendis negali buti laikomas pagristu ir teisetu visoje jo apimtyje, t.y. nepagristai inkriminuoti nukentejusiuju A. M. ir D. K. epizodai, o likusioje dalyje nuteistajam paskirta aikiai per grie˛ta bausme. Skunde teigiama, kad nuteistojo at˛vilgiu yra salygos ir pagrindai taikyti jam paskirtos bausmes vykdymo atidejima, nes nusikaltimas padarytas del neatsargumo, ji leme labai sudetinga keliu eismo situacija, ivyki leme ir paciu nukentejusiuju ir kitu asmenu veiksmai. Taip pat teigiama, kad apylinkes teismo motyvai del bausmes skyrimo, t.y., tai, kad M. S. gincija savo kalte, neatlygino padarytos ˛alos, neturi itakoti bausmes skyrimo, nes nuteistasis tokia teise turi. Kiti bausmes skyrimo motyvai taip pat abejotini.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prae apeliacini skunda tenkinti, o prokurore prae skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. gynejo apeliacinis skundas atmetamas.
Del M. S. kaltes pagal Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali
Pirmosios instancijos teismas, ityres ir ivertines bylos duomenis, vadovaudamasis Baud˛iamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalimi tinkamai ivertino irodymus ir prieme teisinga nuosprendi. Skirdamas M. S. bausme, apylinkes teismas atsi˛velge i visas bylos aplinkybes ir bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Baud˛iamojo kodekso 54 straipsnyje, nepa˛eide. Taip pat apylinkes teismas teisingai isprende ir byloje pareiktu civiliniu iekiniu ir proceso ilaidu atlyginimo klausimus.
Skunde M. S. kalte neigiama motyvuojat tuo, kad jis, va˛iuodamas leistinu 50 km/h greiciu, buvo apakintas, o kai pamate priekyje esancias kliutis, neturejo objektyviu nei fiziniu, nei techniniu galimybiu sustabdyti vairuojama transporto priemone, todel ivyko susidurimas su stovinciais automobiliais, su˛alojant alia ju buvusius E. F. ir A. M.. Taciau nuteistojo kalte patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti irodymai.
Nukentejusieji E. F., A. M. ir liudytojai A. B., R. A., I. R., V. F., E. P., R. J., G. P., V. Z. teisminio bylos nagrinejimo metu parode, kad i eismo ivyki pateke „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliai buvo su ijungtais avariniais mirksinciais ˛ibintais. Tai nurode ir pats M. S.. Liudytojai R. J. ir G. P. (policijos pareigunai), E. P., V. F., I. R. nurode, kad sustojusiu automobiliu mirksincios avarines viesos matesi gerai ir i tolo, o nukentejusioji A. M. ir liudytojas V. Z. nurode, kad mirksincias avarines viesas mate i 50 metru atstumo. Nukentejusysis E. F. ir liudytojas E. P. nurode, kad po „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliu susidurimo eismas vyko ir toliau, nutrauktas nebuvo, bet automobiliai pro ali va˛iavo labai ma˛u greiciu. Liudytojai A. B., R. A., I. R., V. F. nurode, kad tuo metu kelio danga buvo lapia, bet apledejusi nebuvo. Nukentejusysis E. F. nurode, kad diena buvo geras matomumas, o eismo ivykio deklaracijos nepilde ant aligatvio todel, kad reikejo ap˛iureti susidurusius automobilius. Nukentejusiojo parodymus, kad buvo geras matomumas patvirtina ir ivykio vietos ap˛iuros protokolas.
ie nukentejusiuju ir liudytoju parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad susidurus „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliams, jie stovejo su ijungtais mirksinciais avariniais ˛ibintais, kurie del tamsaus paros meto ir neapviestos gatves gerai matesi i tolo (net i 50 metru atstumo), kelio danga buvo lapia, bet neapledejusi. Po iu automobiliu susidurimo eismas vyko toliau, tik automobiliai pro ali apva˛iuodami va˛iavo letai. Tai rodo, kad i auto ivyki pateke „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliai buvo gerai matomi i tokio atstumo, i kurio kitos tuo keliu pro ivykio vieta va˛iavusios transporto priemones galejo saugiai apva˛iuoti kelyje susidariusia kliuti. Todel M. S. savo automobiliu artedamas prie ivykio vietos, privalejo kaip ir kiti eismo dalyviai matyti priekyje su ijungtais mirksinciais avarinio signalo ˛ibintais stovincius automobilius. Nuteistasis, artedamas prie susidariusios kliuties, privalejo ivertinti saugaus kliuties apva˛iavimo galimybes ir pasirinkti toki greiti (prireikus net ir sustoti) bei judejimo trajektorija, kad ivengtu pavojingu padariniu. Taciau iu privalomu reikalavimu M. S. nepaise, todel tinkamai neivertines susidariusios situacijos, savo asmeniniu vairavimo igud˛iu, jo vairuojamo automobilio techniniu galimybiu, kelio dangos bukles, nepasirinko saugaus greicio ir nesugebejo saugiai suvaldyti savo automobilio. Visos ios aplinkybes sudare objektyvias salygas jo vairuojamo automobilio susidurimui su po pirmo susidurimo jau kuri laika stovejusiais „VW Golf“ ir „O. V.“ automobiliais, t.y., ios aplinkybes buvo butina padariniu kilimo salyga. Nuteistojo pasiteisinimas, kad ivykio prie˛astimi tapo jo apakinimas i priekio atva˛iuojancio automobilio, yra nepagristas, nes pagal suformuota teismu praktika pasiteisinimas, kad vairuotojui matomuma u˛stojo kitas va˛iuojantis automobilis ir del to jis nemate kliuties, nealina asmens, vairuojancio automobili, kaltes (LAT nutartis Nr. 2K-158/2009). Be to, eismo ivykis ivyko mieste, kur transporto priemones naudoja artimas viesas, del ankstesnio eismo ivykio eismas gatveje vyko suletintai, todel nuteistojo aikinimas, kad ji apakino prieais va˛iuojancio automobilio viesos, yra neitikinamas. Tai, kad nuteistasis va˛iavo nevirydamas leistino greicio, taip pat nealina jo kaltes, nes susidarius minetoms aplinkybems M. S. turejo savo automobiliu va˛iuoti ne leistinu greiciu, o saugiu greiciu, tai yra, pasirinkti toki greiti, kad sugebetu saugiai apva˛iuoti susidariusia kliuti, reikalui esant, jis turejo net visikai sustabdyti vairuojama transporto priemone ((duomenys neskelbtini) punkto reikalavimas). Be to, M. S. eismo ivykio metu vairavo transporto priemone neturedamas teises jos vairuoti, nes vairuotojo pa˛ymejimas jam buvo atimtas kitoje administracinej byloje (KET 14 punkto reikalavimo pa˛eidimas). Nuteistojo gynejo skundo motyvas, kad is KET pa˛eidimas nuteistajam inkriminuotas nepagristai, nes u˛ toki pa˛eidima numatyta tik administracine atsakomybe, yra atmetamas. Administracine atsakomybe u˛ toki KET pa˛eidima kyla tuomet, kai del io ir kitu pa˛eidimu nekyla pasekmes, kurios yra baud˛iamosios teises reguliavimo dalykas. iuo atveju del mineto ir dar vieno KET pa˛eidimo kilo baud˛iamajame istatyme numatytos pasekmes, t.y., vienam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (kitiems dviem sveikata sutrikdyta ne˛ymiai).
Apylinkes teismas padare teisinga ivada, kad M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemone, pa˛eide KET 14, 133 punktu reikalavimus, nepasirinko saugaus greicio, kad galetu laiku sustabdyti automobili, atsitrenke i del auto ivykio sustojusius automobilius, taip su˛alodamas alia automobiliu buvusius ir eismo ivykio aplinkybes besiaikinancius E. F., jam sukeldamas nesunku sveikatos sutrikdyma, ir A. M., jai sukeldamas ne˛ymu sveikatos sutrikdyma, taip pat ne˛ymiai sutrikdydamas M. S. automobilyje buvusio D. K. sveikata. Skund˛iamu nuosprend˛iu M. S. pagal Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio 1 dali visa nurodyta apimtimi pripa˛intas kaltu pagristai. Tuo pagrindu i M. S. pagristai priteisti byloje esantys civiliniai iekiniai. Detaliau priteistu civiliniu iekiniu skundo autorius negincija, todel apeliacines instancijos teismas smulkiau ju neanalizuoja.
Nors nuteistojo gynejas skunde nurode, kad ve˛ama M. S. drauges vaika isodino ant priekines automobilio sedynes, nes galines buvo iimtos ir neprisege saugos dir˛o, nes neturejo specialios kedutes, o be jos segti vaika saugos dir˛u nesaugu, tai neatleid˛ia vairuotojo nuo pareigos ve˛ant ma˛ameti vaika pasirupinti jo saugumu ir vaika ve˛ti tik atitinkamo am˛iaus vaikui pritaikytoje keduteje, prisegus ji saugos dir˛ais.
Pirmosios instancijos teismas padare pagrista ivada, kad nuteistojo veiksmai, pa˛eid˛iant Keliu eismo taisykliu reikalavimus yra tiesioginiame prie˛astiniame ryyje su atsiradusiomis pasekmemis, o nepakankamas gatves apvietimas, prava˛iuojanciu automobiliu viesu poveikis ar nukentejusiuju asmenu stovejimas va˛iuojamojoje kelio dalyje tokiame ryyje su pasekmemis nera. Esant ioms aplinkybems, kai nustatyti visi reikmingi bylai duomenys, aiki nuteistojo veika, jo padarytu KET pa˛eidimu pobudis ir apimtis, autoivykio kilimo aplinkybes ir prie˛astinis ryys tarp veikos ir pasekmiu, skirti autotechnine ekspertize kaip to praoma apeliaciniame skunde ir prayta apeliacines instancijos teismo posedyje, yra netikslinga.
Del M. S. paskirtos bausmes
Nuteistojo gynejas nesutikdamas su M. S. paskirta bausme, gincija ne paskirtos laisves atemimo bausmes dydi, bet tai, jog nebuvo taikytos paskirtos bausmes vykdymo atidejimo nuostatos (Baud˛iamojo kodekso 75 straipsnis). Tai, kad autoivyki ir jo pasekmes leme tariamai sudetinga keliu eismo situacija ir paciu nukentejusiuju bei kitu asmenu veiksmai, paneigta aukciau idestytais argumentais, o tai, kad nuteistasis padare neatsargu nusikaltima, dar nera pagrindas jo at˛vilgiu taikyti paskirtos bausmes vykdymo atidejima. I bylos med˛iagos matyti, kad M. S. nusikalstama veika buvo sutrikdyta triju asmenu sveikata, tarp ju vieno ma˛amecio, nuteistasis pabego i ivykio vietos ir i karto po ivykio vartojo alkoholinius gerimus, nukentejusiuju neatsiprae, nesidomejo ju sveikatos bukle, neprisipa˛ino ir nesigaili del ios veikos padarymo, nesiekia susirasti legalaus pragyvenimo altinio. Be to, M. S. i nusikaltima padare per ankstesniu teismo nuosprend˛iu jam paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi. Todel apylinkes teismas padare teiseta ir pagrista ivada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskyrus M. S. realia subendrinta laisves atemimo bausme, o bausmes vykdymo atidejimo normu taikymas negali u˛tikrinti teisingo nubaudimo principo igyvendinimo. Nuteistojo gynejas nepagristai nurode, kad tai, jog M. S. gincija savo kalte, neatlygino padarytos ˛alos neitakoja bausmes skyrimo, nes tai yra nuteistojo teise. Asmens prisipa˛inimas padarius nusikalstama vieka rodo jo po˛iuri i padaryta veika ir parodo teismui teigiamus nuteistojo asmenybes aspektus, kurie ma˛ina asmens pavojinguma ir leid˛ia velninti baud˛iamosios atsakomybes ribas. Nusikalstama veika padarytos ˛alos savanorikas atlyginimas taip pat rodo asmens, kurio kaltais veiksmais padaryta ˛ala, geranorikuma ir sieki kuo grieciau paalinti nusikalstamos veikos padarinius, kas taip pat leid˛ia velninti baud˛iamosios atsakomybes ribas. Todel nuteistojo gynejo skundo argumentas, kad nuteistajam, neatidejus paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo, buvo paskirta aikiai per grie˛ta bausme, yra atmetamas kaip nepagristas.
Del pirmosios instancijos teismo alikumo ir esminiu Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimo
Apeliaciniame skunde M. S. gynejas pirmosios instancijos teismo alikuma grind˛ia, jo manymu, padarytais esminiais Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimais, nurodydamas, kad skund˛iamu nuosprend˛iu buvo ieita u˛ kaltinamojo akto ribu - kaltinime nebuvo inkriminuoti nukentejusiuju A. M. ir D. K. su˛alojimai, o apylinkes teismas savo iniciatyva kaltinima iplete, taip pa˛eid˛iant M. S. teise i gynyba. Taip pat gynejas teigia, kad bylos aplinkybes buvo vertinamos kaltinancios alies naudai.
Lietuvos Aukciausiojo Teismo ap˛valgoje „Del teismu praktikos keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu pa˛eidimo (Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnis) baud˛iamosiose bylose“ nurodyta, kad pagal teismu praktika, eismo ivykio metu sukelus skirtingus padarinius ˛moniu sveikatai, inkriminuotina tik Baud˛iamojo kodekso 281 straipsnio dalis, nustatanti atsakomybe u˛ sunkiausius i iu padariniu. Taciau kaltinamajame akte ir nuosprendyje butina ivardyti visus eismo ivykio padarinius, nes tai turi reikmes bausmes individualizavimui bei ˛alos atlyginimo klausimams spresti. Prokuroro pateiktame kaltinime nebuvo aikiai nurodyta, kad nukentejusiesiems A. M. ir D. K. buvo ne˛ymiai sutrikdyta sveikata, nors tai patvirtina byloje esancios specialisto ivados ir nutarimai pripa˛inti juos nukentejusiaisiais. I kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra aprayti nusikalstamos veikos padariniai (nukentejusiesiems A. M. ir D. K. padarytas ne˛ymus sveikatos su˛alojimas), taciau jie yra ne nusikalstamos veikos aprayme, ko reikalauja Baud˛iamojo proceso kodekso 219 straipsnio 3 punktas, bet i karto po jo. Toki kaltinamojo akto trukuma apylinkes teismas pagristai itaise ne gra˛indamas ji prokurorui Baud˛iamojo proceso kodekso 253 straipsnio 3 dalies pagrindais, bet savo iniciatyva patikslindamas M. S. padaryta nusikalstama veika apraomojoje skund˛iamo nuosprend˛io dalyje, nekeiciant kaltinimo esmes. iuo patikslinimu kaltinimas M. S. nebuvo nei pasunkintas, nei palengvintas, nes bylos faktines aplinkybes i esmes nepakito. Todel negalima daryti ivados, kad pirmosios instancijos teismas iejo i kaltinimo ribu ji iplesdamas ir taip pa˛eisdamas M. S. teise i gynyba. Tai, kad M. S. buvo pripa˛intas kaltu u˛ jo padaryta nusikalstama veika, neduoda pagrindo ivadai, kad bylos aplinkybes buvo vertinamos kaltinancios alies naudai, t.y. neduoda pagrindo suabejoti apylinkes teismo nealikumu. Kitu esminiu Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimu skundo autorius nemini, ju nenustate ir apeliacines instancijos teismas. Todel naikinti skund˛iama nuosprendi visa apimtimi ar jo dalyje, kaip to praoma apeliaciniu skundu, pagrindo nera.
Kolegija taip pat daro ivada, kad skundo autorius, apeliaciniame skunde nurodydamas net trys skirtingus alternatyvius praymus auktesnes instancijos teismui, nera suformaves aikios pozicijos skund˛iamo nuosprend˛io teisetumo ir pagristumo at˛vilgiu.
Skund˛iamas nuosprendis yra teisetas ir pagristas, naikinti ji del teismo alikumo, esminiu Baud˛iamojo proceso kodekso normu pa˛eidimu ar M. S. visiko iteisinimo ar iteisinimo dalyje apeliacinio skundo motyvais pagrindo nera.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baud˛iamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. S. gynejo advokato Dainiaus Svirinaviciaus apeliacini skunda atmesti.