- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- e1-504-999/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21135-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.25.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. J. kaltinamas tuo, kad 2021 m. birželio 27 d. vakare, apie 23 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), P. D. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiais sudavė lovoje gulinčiam V. D. po vieną kartą į abi ausis, po to ištempė V. D. iš lovos, kumščiu sudavė V. D. tris kartus į veidą, taip sumušė V. D., sukeldamas nukentėjusiajam V. D. fizinį skausmą. Šioje M. J. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.
2. Be to, M. J. kaltinamas tuo, jog 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 20 val. 55 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW Passat, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,79 promilių neblaivumas). Šioje M. J. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymių.
3. Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2021 m. birželio 27 d., būdamas namuose, išgėrė vieną 0,5 litro talpos butelį alkoholinio alaus „Utenos“, kurio stiprumas 5 laipsniai. Jau vakare, važinėdamas su draugu K. D., jo draugu K., kurio pavardės nežino, jo mama J. D., jis dar išgėrė gal kokius du tris 0,5 litro talpos butelius alkoholinio alaus „Utenos“. Nuo išgerto alkoholinio alaus apgirtęs, jis prisiminė, kad V. D. kaime skleidžia kalbas apie jį ir savo pusseserę J. D.. Apie tai, jis jau žinojo iš ankščiau ir jį tai siutino. Jau būdamas apgirtęs, galėjo būti kaip įtarime nurodyta, apie 23 val. 40 min., jis sumanė nuvažiuoti iki V. D. ir su juo išsiaiškinti, kodėl jis skleidžia tikrovės neatitinkančias kalbas. Jis paprašė K. D., pastarasis jį nuvežtų iki V. D. namų. Ko jis ten važiuoja, K. D. ir kartu buvusiems J. ir K., jis nieko nesakė. Atvažiavus iki V. D. namų, tuo metu lauke jau buvo visiškai tamsu, jis vienas pats pro neužrakintas gyvenamojo namo laukines duris įėjo į namą. Ar paskui į namą buvo atėjęs K., jis nematė, nežino. Name, kambariuose šviesos niekur nedegė. Tik viename namo kambaryje buvo įjungtas televizorius, kaip jam atrodė, jį žiūrėjo V. D. tėvas, kurio vardo nežino. Ar jis tikrai žiūrėjo televizorių, ar sėdėdamas miegojo, jis nematė. Tame pačiame kambaryje, ant lovos gulėjo V. D. Ar kai jis įėjo į kambarį, pastarasis miegojo, ar tik gulėjo, jis prieblandoje nematė. Tik įėjęs į kambarį, jis priėjo prie lovoje gulinčio V. D., kumščiais sudavė jam du kartus į galvą. Į kurią galvos vietą tiksliau pataikė, jis nežino, nes kažkur konkrečiai nesitaikė. Po to, jis V. D. išsitempė iš lovos ir kumščiu sudavė tris kartus jam į veidą. Į kurią konkrečiai veido vietą kliuvo jo suduoti smūgiai, ar jis jam praskėlė lūpą, nematė. V. D. klausė, už ką jį muša, prašė baigti muštis. Tada jis V. D. pasakė, jog pastarasis per daug kalba, kad kalba netiesą apie jį ir J. D. Labai gailisi, kad sumušė V. D. Dėl vairavimo transporto priemonę neblaiviam kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau mašiną vairuoti moka. Vakar, tai yra 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 19 val., paprašė bendradarbio K. K., kad paskolintų jis jam savo mašiną, kad galėtų parvažiuoti namo. Kai K. K. jam paskolino automobilį, jis buvo blaivus, apie tai, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, K. K. nežino, o jis jam ir nesakė. Kai pasiskolino mašiną, nusipirko alaus, išgėrė gal apie 6 butelius 0,5 litro talpos. Buvo Šilalėje „Jozita“ degalinėje, užsipylė kuro ir važiavo į namus. Važiuojant (duomenys neskelbtini), prieš kelio vingį į kairę sprogo automobilio padanga ir jis nuvažiavo į pakelę. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet kad labai girtas, nebuvo. Po to, kai padarė avariją, alkoholio nebevartojo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, įpūtė virš 2 promilių. Labai gailisi, kad vairavo neblaivus, pažada daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti (b. l. 106-107, 127, 137).
4. Kaltinamojo M. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
4.1. nukentėjusiojo V. D. parodymais, kuriais nustatyta, jog 2021 m. birželio 27 d., apie 23 val. 40 min., jam miegant namuose M. J. jį sumušė, taip sukėlė fizinį skausmą, už tai, kad jis prisišnekėjo apie pusseserę J. D. (b. l. 2).
4.2. liudytojo A. D. parodymais, kuris parodė, kad jis su sūnumi V. D. gyvena jo broliui P. D. priklausančioje gyvenamojoje sodyboje (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 27 d., sekmadienį vakare, apie 22 val. 30 min., sūnus V., būdamas blaivus, nuėjo į kambarį miegoti. Jis buvo tame pačiame kambaryje, kur V. nuėjo miegoti, žiūrėjo televizorių. Gyvenamojo namo laukinės durys buvo nerakintos. Bežiūrėdamas televizorių, jis užsnūdo. Pabudo, kai išgirdo, kad kažkas įėjo į jų namą, pamatė, kad tai iš matymo pažįstamas M. J.. Ar su juo buvo dar koks vaikinas, jis, kadangi kambaryje nedegė šviesa, buvo tik įjungtas televizorius, be to, buvo užsimiegojęs, gerai nematė. M. J., tik įėjęs į kambarį, iš karto nuėjo prie lovoje miegančio sūnaus V. Jis supratęs, kad čia gali viskas geruoju nesibaigti, išbėgo iš kambario į lauką, stovėjo už namo galo. Ar tuo metu jų sodybos kieme stovėjo koks automobilis, jis nematė. Praėjus gal 20-30 min., jis parėjo namo, į kambarį. Kambaryje buvo tik sūnus V. M. J. jau buvo išėjęs. Sūnus V. pasakė, kad M. J. jam kumščiais sudavė į ausis bei veidą. Kiek kartų, kur sudavė, nesakė. Taip pat pasakė, kad M. J. suduodamas kumščiu į veidą, praskėlė jam lūpą. Jis matė, kad sūnaus V. lūpa vienoje vietoje yra kruvina. Dėl ko M. J. mušė sūnų V., jis nežino, V. jam nesakė. Su kokia transporto priemone bei su kokiais draugais M. J. buvo atvykęs į jų gyvenamąją sodybą, jis nematė, nežino (b. l. 60-61).
4.3. 2021 m. birželio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37).
4.4. liudytojo K. K. parodymais, kuris parodė, kad 2021 m. rugsėjo pradžioje, atsirado geras variantas nusipirkti mašiną. Nors jis vairuotojo pažymėjimo dar neturi, tačiau jau žada laikyti ir kadangi buvo geras variantas, tai iš L. B. nusipirko automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko už savo pinigus, kuriuos turėjo susitaupęs. Su automobiliu nesivažinėjo, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo. 2021 m. rugsėjo 20 d., vakare, jo bendradarbis M. J. paprašė, kad paskolintų jam automobilį, nes M. J. reikėjo kažkur nuvažiuoti ar tai parvažiuoti namo, jis per daug nesigilino. Kai jo prašė automobilio, M. J. buvo blaivus. Ar M. J. turi vairuotojo pažymėjimą, ar ne, jis neklausė, jam nei į galvą neatėjo mintis, kad M. J. gali neturėti teisių. Tą patį vakarą grįžtant iš darbo, pamatė, kad jo automobilis yra (duomenys neskelbtini) gatvėje nuvažiavęs nuo kelio. Paklausė M. J., kas atsitiko. Pastarasis pasakė, kad per posūkį važiuojant, sprogo padanga ir jis nuvažiavo nuo kelio. Kad M. J. tada būtų labai girtas, jis nepastebėjo, jam ne tas tada buvo galvoje. Organizavo kaip parsivaryti automobilį, tačiau automobilio jam niekas tada nedavė. Prašo grąžinti jam priklausantį 300 eurų vertės automobilį (b. l. 93).
4.5. 2021 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis, kuris paimtas. Taip pat įvykio vietos apžiūros metu paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas, transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog K. K. 2021 m. rugsėjo 8 d. automobilį „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko iš L. B. (b. l. 68-73).
4.6. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, kuriuo nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas L. B. vardu (b. l. 86).
4.7. VŠĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 1997 m. gamybos automobilio „VW Passat“ vidutinė kaina su PVM 1060 Eur ( b. l. 87).
4.8. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 20 d., 21.13 val., M. J. girtumas buvo 2,85 promilės, 2021 m. rugsėjo 20 d., 21.31 val. girtumas buvo 2,79 promilės (b. l. 114).
4.9. 2021 m. rugsėjo 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu 2021 m. rugsėjo 20 d. 21.13 val., M. J. nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2021 m. rugsėjo 20 d. 21.31 val., nustatytas 2,79 promilių neblaivumas ( b. l. 116).
5. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
6. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš nukentėjusįjį V. D., t. y. tyčia kumščiais sudavė lovoje gulinčiam V. D. po vieną kartą į abi ausis, po to ištempė V. D. iš lovos, kumščiu sudavė V. D. tris kartus į veidą, taip sumušė V. D. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
8. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. J. 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 20 val. 55 val., Šilalės r. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,79 promilių neblaivumas), todėl veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo parodymais, liudytojo parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimai padaryti tyčia, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, veikos baigtos, kaltininko asmenybę – M. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 151), dirbantis.
10. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta skirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
11. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos padarymą skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
12. Dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
13. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, daro išvadą, kad kaltinamajam gali būti skirtinos švelniausios iš straipsnio, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje bausmių – laisvės apribojimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą – bauda, jų dydį nustatant mažesnį negu bausmių vidurkis. Būtent tokios bausmės, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam M. J..
14. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 6 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
15. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
16. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
17. Nustatyta, jog kaltinamasis M. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad M. J. neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, nebaustas administracine tvarka, dėl jo veiksmų kitiems asmenims realiai žala nebuvo padaryta, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 2 (dveji) metai (BK 68 straipsnio 2 dalis).
18. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – L. B., kuris automobilį pardavė K. K., tačiau pastarasis jo neįsiregistravo savo vardu (b. l. 86). Apklaustas kaip liudytojas K. K. nurodė, jog jis automobilį „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) davė kaltinamajam M. J., tačiau pastarasis buvo blaivus, o sutikimo vairuoti girtam nedavė (b. l. 93). Iš VŠĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 1997 m. gamybos automobilio „VW Passat“ vidutinė kaina su PVM vertė - 1060 Eur (b. l. 87). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „VW Passat“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 1060 Eur.
19. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 130-131).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 641, 65, 721 straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000) eurų dydžio baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - 40 MGL (2000) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant M. J. per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 40 MGL (2000) eurų dydžio baudą.
Nustatyti, kad 40 MGL (2 000 Eur) bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą bei išieškoti iš M. J. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 1060 eurų į valstybės biudžetą.
Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Išaiškinti M. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.