Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ieškinį atsakovams V. L. ir L. D. dėl 870,47 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 870,47 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas. Nurodė, kad dėl atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančių santechnikos įrenginių gedimo vandeniu buvo užlietas ieškovo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl buto užliejimo išmokėjo 870,47 Eur dydžio draudimo išmoką. Todėl atsakovai turi solidariai atlyginti ieškovui 870,47 Eur žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-28 sprendimu ieškinį visiškai patenkino ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 870,47 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 870,47 Eur sumą nuo 2016-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė lygiomis dalimis 455,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nustatė, kad atsakovui V. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei L. D. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Abiem atsakovams lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso nurodytų butų bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais 27-1 ir 27-2, t.y. po ½ dalį.

4. Draudiminis įvykis, dėl kurio ieškovas (draudimo bendrovė) išmokėjo 870,47 Eur draudimo išmoką, įvyko 2015-06-22. Iš atsakovams priklausančios bendrojo naudojimo patalpos vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovo V. L. paaiškinimus, vanduo pradėjo tekėti jam pasukus vandens kraną koridoriuje ir kranui nulūžus. Kriauklė ir vandens kranas yra įrengti bendrojo naudojimo koridoriuje.

5. Teismas sprendė, kad 2015-06-26 Turto apžiūros aktas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2015-06-22 buvo užlietas vandeniu dėl tikėtinos priežasties – vandens pratekėjimo iš santechnikos prietaisų bloke (bute) Nr. 41/42. Buto užpylimo metu buvo sugadinta 1,5 kv. m. ploto buto lubos ir 3,5 kv. m. ploto laminato grindys. Visas grindų ir lubų plotas yra 30,93 kv. m. Draudimo išmoka paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad reikėjo pakeisti naujomis visas laminuotas grindlentes – 30,93 kv. m., ir atlikti kitus su užpylimo padarinių šalinimu susijusius darbus.

6. Ieškovas išmokėjo draudėjui 870,47 Eur draudimo išmoką.

7. Teismas sprendė, kad žala atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), naudojantis nuosavybe, t.y. atsakovai nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančius santechnikos įrenginius, ir dėl to atsakovams kyla solidari pareiga atlyginti padarytą žalą.

8. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad buvo pakeistos visos kambario laminuotos grindys, nes, keičiant tik užlietą grindų dalį, nebūtų tinkamai parinkta spalva, be to, grindys, veikiamos drėgmės, deformuojasi

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Atsakovas V. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo pusę reikalaujamos sumos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

9.1. Šiuo atveju įstatymas nenumato solidariosios skolininkų prievolės, kadangi sanitarinė patalpa, kurioje įvyko avarija, atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, todėl taikytina dalinė atsakomybė, ir iš atsakovo priteistina pusė reikalaujamos sumos.

9.2. Reikalaujam priteisti suma yra per didelė. Padarytą žalą galima atlyginti pakeičiant laminatą tik 3,5 kv. m. plote, be ne 30,93 kv. m. plote, todėl, atsakovo nuomone, visa žala turėtų sudaryti 100 Eur, skaičiuojant brangiausiomis grindlenčių kainomis. Atsakovo materialinė padėtis yra sunki, jis gyvena tik iš 182 Eur pensijos, todėl atsakovas nėra pajėgus sumokėti visos priteistos sumos.

10. Ieškovas ADB „Gjensidige“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

10.1. Solidarioji skolininkų atsakomybė kyla CK 6.6 str. 3 d. pagrindu. Žalos atlyginimo pagrindą šiuo atveju sudaro abiejų atsakovų bendros pareigos tinkamai prižiūrėti nuosavybę (pakeisti netinkamus naudoti santechnikos įrenginius) nevykdymas, dėl to atsakovams kyla solidari pareiga atlyginti padarytą žalą.

10.2. Žalos dydis nustatytas, atsižvelgiant į padarytų apgadinimų laipsnį ir užpylimo vandeniu pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra įrodytas ir nemažino draudiko išmokėtos draudimo išmokos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.) Taigi šiuo atveju draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas (CK 6.5 str.), todėl, ieškovui pareiškus ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d. – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t.y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t.y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovui V. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei L. D. – butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat abiem atsakovams lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso nurodytų butų bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais 27-1 ir 27-2, t.y. po ½ dalį, iš kurių buvo vandeniu užlietas žemiau esantis butas Nr. 28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju žala atsirado dėl atsakovų neveikimo, naudojantis bendrojo naudojimo patalpomis, t.y. atsakovai nevykdė pareigos prižiūrėti jų butams priklausančius santechnikos įrenginius, neužtikrino jų saugaus naudojimo, nepakeitė nesaugių, nusidėvėjusių ar dėl kitų priežasčių tapusių nesaugiais įrenginių, esančių abiem atsakovams priklausančiose patalpose. Pagal atsakovo V. L. paaiškinimus, vanduo bendrojo naudojimo patalpose pradėjo tekėti jam pasukus vandens kraną koridoriuje ir kranui nulūžus. Šiuo atveju nenustatytina, kad atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis būtų skirtingas ir vieno iš atsakovų veiksmai, jų pobūdis labiau lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad šioje byloje taikytina solidarioji atsakomybė atsakovų atžvilgiu, nes abu atsakovai vienodai nevykdė pareigos prižiūrėti jų nuosavybei priklausančius santechnikos įrenginius, dėl kurių gedimo 2015-06-22 buvo padaryta žala buto, esančio (duomenys neskelbtini), luboms ir laminato grindims (e.b.l. 29-33, CK 6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d.).

15. Atsakovas, nesutikdamas su priteistos žalos dydžiu (870,47 Eur), nurodo, kad padarytą žalą galima atlyginti pakeičiant grindų laminatą tik 3,5 kv. m. plote, bet ne 30,93 kv. m., todėl, atsakovo nuomone, visa žala turėtų sudaryti 100 Eur, skaičiuojant brangiausiomis grindlenčių kainomis. Su atsakovo argumentais iš dalies sutiktina. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2015-06-26 Turto apžiūros aktu, nustatė, kad buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris 2015-06-22 buvo užlietas vandeniu dėl vandens pratekėjimo iš santechnikos prietaisų bute Nr. 41/42, t.y. sugadinta 1,5 kv. m. ploto buto lubų ir 3,5 kv. m. ploto laminato grindų. Pagal ieškovo pateiktą į bylą 2015-06-22 Turto žalos įvertinimo skaičiuoklę matyti, kad buvo apskaičiuota 870,47 Eur draudimo išmoka, atsižvelgiant į tai, kad buvo nuspręsta pakeisti naujomis laminuotas grindlentes visam grindų 30,93 kv. m. plotui ir atlikti kitus su užpylimo padarinių šalinimu susijusius darbus. Nesutiktina su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad grindų danga negali būti keičiama mažesniame grindų plote, kadangi į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad drėgmė šiuo konkrečiu atveju pasklido per visą buto grindų dangos plotą arba yra reali tikimybė, jog ateityje susidarys viso grindų ploto dangos deformacijos (CPK 12, 178 str.). Tačiau nesutiktina ir su atsakovu, kad šiuo atveju reikėjo keisti grindų dangą tik 3,5 kv. m. plote (kuris buvo konkrečiai pažeistas ir užfiksuotas 2015-06-26 Turto apžiūros akte), kaip nurodo atsakovas, nes akivaizdu, jog esant pažeistai grindų laminato dangai, kuri susidaro iš tam tikro formos ir dydžio grindjuosčių, turi būti keičiamas didesnis dangos plotas, o ne konkrečiai tik deformuota vieta, kur susidarė defektai (dangos nelygumai), atsižvelgiant į grindlennčių dydį, išsidėstymą, kad pakeitimai kuo mažiau matytųsi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reali žala galėjo būti padaryta ne didesnei kaip 10 kv. m. grindų dangai, už kuriuos ieškovui iš atsakovų turi būti priteistina 281,43 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo didesnę draudimo išmoką buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, nei jis faktiškai patyrė ar turėjo patirti išlaidų už padarytą realią žalą, nesaisto atsakovų pareigos atlyginti ieškovo reikalaujamos sumos. Pažymėtina, kad ieškovas kaip draudimo bendrovė, būdama profesionalu savo srityje, veikia ir tam tikra savo rizika. Kaip kasacinis teismas yra nurodęs, skiriamasis draudiko veiklos požymis yra tai, kad jo veikla susijusi su tam tikra rizika, t.y. draudėjas moka draudimo įmokas, o draudikas rizikuoja, nes jis perima iš draudėjo pastarojo riziką – nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, neatsižvelgė į realų padarytų grindų dangos apgadinimų laipsnį, užpylimo vandeniu pasekmes ir nekritiškai vertino ieškovo pateiktus žalos įvertinimo duomenis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju žala buvo objektyviai mažesnė, taigi pripažintina, kad ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos subrogacijos tvarka dydį yra pagrindas keisti (sumažinti) ir priteisti iš atsakovų ieškovui 281,43 Eur žalos atlyginimo.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai iš dalies sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą teismo 2016-06-28 sprendimą dalyje dėl žalos dydžio, todėl iš atsakovų ieškovui priteistina 281,43 Eur žalai atlyginti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

17. Pagal CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 455,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1/3 dalis (151,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 75,95 Eur kiekvienam atsakovui (CPK 93 str. 2,5 d., 98 str.).

18. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti įrodymai apie ieškovo patirtas 154,88 Eur atstovavimo išlaidas ir valstybės už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą patirtos 138,96 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme (e.b.l. 52,53, 55, 59-60). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir šalys patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidų, kiekvienai iš šalių paliekama padengti savo išlaidas (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, naudai 281,43 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 281,43 Eur sumą nuo 2016 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų – 151,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 75,95 Eur iš kiekvieno atsakovo“.