Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

I. C., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­džia­­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. C. 2013 m. rugpjūčio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustaty­tu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valsty­bės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas asmens doku­men­to, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kont­ro­lės punkte, pasislėpęs krovininio automobilio priekaboje, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamojo I. C. parodymais (b. l. 20-21), kad norėjo vykti į Lenkiją. Žino, kad vykimui į Europos Sąjungos šalis reikalinga viza, tačiau dėl jos į valdžios institucijas nesikreipė. Nuspren­dė vykti nelegaliai. Su draugais iš Tbilisio lėktuvu atskrido į Baltarusijos Respubliką Mins­ko miestą. Du kartus bandė traukiniu per Terespolį išvykti į Lenkiją, tačiau abu kartus buvo grąžin­tas. Tada nusprendė bandyti vykti per Lietuvą. Grįžo į Minską. Krovininių automobilių stovė­j­imo aikšte­lėje vienas vairuotojas pasakė, kad vyksta į Lietuvą ir iki jos gali nuvežti. Įlipo į krovinių skyrių ir taip pravažiavo per pasienio patikrinimo postą, kurį nežino. 2013-08-23 dienos metu buvo išleistas iš automobilio jau Lietuvos teritorijoje. Tai suprato, nes matė ženklus su užrašu ir kryptimi į Vilnių. Autobusu atvyko į Vilnių. Čia susiradę taksi automobilį su Lenkijos valstybi­niais nume­riais, jo vairuotojo paprašė, kad nuvežtų iki Varšuvos. 2013-08-24 naktį buvo sulaikytas Lenkijos parei­­gūnų, o 2013-08-26 perduotas Lietuvos pareigūnams. Kai pasakė Lenkijos pareigūnams savo duomenis, jie atsinešė jo paso kopiją, kur jie ją gavo, nežino.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūno V. M. tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), iš kurio matyti, kad 2013-08-26 10 val. Lietuvos–Lenkijos kontaktinio punkto patalpose, Lenkijos Respublikos pareigū­nai perdavė Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnams Gruzijos pilietį I. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2013-08-24 02.15 val. (Lenkijos laiku) buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, be galiojančios vizos ar kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikos teritorijoje. Minėtas pilietis nurodė, kad jis 2013-08-23 iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvyko pasislėpęs krovininio automobilio krovinių skyriuje.

Susitikimo prie valstybės sienos bei asmenų perdavimo/priėmimo protokolais (b. l. 3, 5-6, 7, 9), iš kurių matyti, kad 2013-08-26 Lenkijos Respublikos pareigūnai perdavė, o Lazdijų rinktinės pareigūnai priėmė, be kitų asmenų, ir Gruzijos pilietį I. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2013-08-24 02.15 val. (Lenkijos laiku) vyko kaip keleivis Lenkijos piliečio vairuojamu taksi auto­mo­biliu iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Asmuo buvo Lenkijos teritorijoje be galio­jan­čių vizų ar kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikos teri­torijoje, ir pažeidė Lietuvos–Lenkijos sienos kirtimo nustatytą tvarką.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūno I. J. parodymais (b. l. 10-11), iš kurių matyti, kad 2013-08-26 10 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriau­sybės sutartimi „Dėl asmenų perdavimo ir priėmimo“, Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos Kontaktiniame punkte įvykusio susitikimo metu Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams perdavė Gruzijos pilietį I. C., gim. 1987-04-06. Pirminės apklausos metu jis paaiškino, kad į Lietuvos Respub­li­kos teritoriją atvyko 2013-08-23 neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos, pasislėpęs krovininio auto­mo­bilio priekaboje. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai pateikė ir I. C. paso Nr. 11AB02704 kopiją, taip pat paaiškino, kad ši kopija buvo daryta 2013-08-11, kai Gruzijos pilietis I. C. vyko iš Baltarusijos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Terespol pasienio kontrolės punktą ir buvo neįleistas į Lenkijos Respubliką

Išrašu iš duomenų bazių (b. l. 31), iš kurio matyti, kad I. C., gim. (duomenys neskelbtini), nėra teisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad I. C. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos valstybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis I. C. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­džiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 30).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­­ti 45 parų arešto bausmę, pritaikius Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 33).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, jam skirtina viena iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­­­­tas. Paren­­­kant bausmės dydį atsi­žvel­giama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­ny­bę, atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplinky­bių ne­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplin­ky­bes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina ma­­­­­­žesnio nei vidur­kio dy­džio arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­mės tiks­­lus – su­laikyti jį nuo nusi­kalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­cipo įgy­ven­­­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo I. C. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 12, 25-26) įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsi­­­­­teisėjimo, nes švel­nes­­­­nėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuo­sprendžio įvyk­­­­­dymo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Res­pub­­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

I. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžia­­­mojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Taikyti Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą I. C. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką I. C. įskaityti laiką, išbūtą laiki­na­jame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki bau­­džiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki baus­mės pabaigos.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.