Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-740-541/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-07
Bylos Nr.: eI3-740-541/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02402-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Pareiškėjas: Kėdainių rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-740-541/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02402-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA, Agentūra) 2020 m. birželio 12 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija ir priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad įgyvendindama projektą „(duomenys neskelbtini)“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), įvykdė supaprastiną atvirą pirkimą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pirkimas). Pareiškėja atliko Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) bei su laimėtoju AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Tiekėjas) 2018 m. vasario 27 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Atlikusi tyrimą CPVA priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatuota, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1, 2 bei 3 dalies ir 47 straipsnio 1 bei 7 dalies nuostatas.

Pažymi, kad atsakovas Sprendime nurodo konkretų pažeidimą – ginčijamą reikalavimą: Pirkimo dokumentų 23.3.3) papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas „tiekėjas turi bent vieną kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, veiklos rūšis – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams“. Nurodo, jog reikalavimo atitikimui patvirtinti tiekėjas turėjo pateikti galiojančių kvalifikacijos atestatų/pažymėjimų ar kt. lygiaverčių dokumentų skaitmenines kopijas (toliau – ir Ginčijimas reikalavimas). Pareiškėjos nuomone, Pirkimo sąlygose nustatytas Ginčijamas reikalavimas yra proporcingas ir susijęs su pirkimo objektu, kadangi Pirkimo sąlygų 12 punkte nurodyta, jog perkamų darbų savybės ir apimtys nustatytos Pirkimo sąlygų 4 priede – 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Techninis projektas). Techniniame projekte 2 punkte „Bendrieji duomenys“ nustatyta, kad statinio kategorija II grupės nesudėtingas statinys pėsčiųjų ir dviračių takų bei prieplaukos, esančių kultūros paveldo teritorijoje (Kėdainių senamiesčio ribose ir senojo miesto vietos ribose) tvarkomieji statybos darbai: naujų pėsčiųjų ir dviračių takų statyba, naujos prieplaukos statyba, dviračių aikštelės statyba, teritorijos žaliųjų plotų, šlaitų sutvarkymas sklypo ribose, mažosios architektūros elementų įrengimas, elektros (apšvietimo) tinklų, ryšių įvado, lietaus nuotekų tinklų įrengimas. Nurodyti statiniai numatomi statyti (įrengti) valstybės saugomos vietovės – Kėdainių miesto istorinės dalies, vadinamos Kėdainių senamiesčiu (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje ir pavienio kultūros paveldo objekto – Senojo miesto vieta (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijoje.

Nurodo, kad Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos (toliau – ir NKPAĮ) (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 40 dalyje numatyta, jog vertingoji savybė yra kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Vertingosios savybės, kurias būtina išsaugoti, nurodytos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (toliau – ir NKVR) ir 2017 m. sausio 3 d. specialiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2K-3 (toliau – ir Specialieji paveldosaugos reikalavimai), kurie pateikiami Techniniame projekte. Pažymi, kad Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose pareiškėjai buvo aiškiai nurodyta, kad privaloma vadovautis Paveldo tvarkybos reglamentu PTR 2.13.01:2011, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538. Specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose buvo tiesiogiai nurodyta, kad pareiškėjos perkamiems darbams vadovauti gali tik aplinkos ir kultūros ministrų patvirtinta tvarka atestuotas darbų vadovas. o bet kokie esminiai pataisymai laikinajame apsaugos reglamente yra negalimi.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad Specialieji paveldosaugos reikalavimai išduodami techninio projekto rengimui, o ne rangos darbų pirkimui, todėl negali būti pagrindas Pirkime reikalauti turėti atitinkamos kvalifikacijos specialistą. Pirkimo sąlygose ir sutartimi rangovui tenka projektavimo darbų dalis, nes buvo pavesta parengti darbo projektą, kuriam taikomos Specialiuose paveldosaugos reikalavimuose nustatytos sąlygos. Specialieji paveldosaugos reikalavimai nustatomi statinio projektui ir tvarkomiesiems statybos darbams konkrečioje nekilnojamojoje kultūros vertybėje, jos teritorijoje, apsaugos zonoje konkrečiame kultūros paveldo statinyje arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančiame statinyje. Išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai galioja tol, kol pripažįstami netekusiais galios.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, nes nustatė su Pirkimo objektu nesusijusį ir todėl Pirkimo objektui neproporcingą Reikalavimą. Pažymi, jog Pirkimo objektas ir sutarties dalykas yra susijęs su tvarkybos darbais, nes tvarkomieji statybos darbai buvo atliekami kultūros paveldo objekte – Kėdainių senojo miesto archeologinėje vietoje. Todėl atsakovė nepagrįstai vertino, kad buvo perkami tvarkomieji statybos darbai, o tvarkybos darbai. Nurodo, jog atsakovas priimdamas Sprendimą neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą, jog iki 2017 m. sausio 1 d. išduoti kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir keičiamame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai, taip pat atsakovas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog pagal naują tvarką atestuotų specialistų dar nebuvo, neatsižvelgė ir į išduotus ir galiojusius Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo sprendimas grindžiamas itin formaliais pagrindais. Mano, kad atsakovo Sprendimas prieštarauja (pirkimo metu aktualios redakcijos) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2573) 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 4 ir 6 dalių nuostatoms, pagal kurias ginčijamas reikalavimas galėjo būti nurodytas pirkimo dokumentuose. Pažymi, kad tuo laikotarpiu, kai buvo tikrinami pirkimo dokumentai ir vykdomas pirkimas, nei CPVA, nei tiekėjams nekilo klausimų dėl „užaukštintų” kvalifikacinių reikalavimų.

CPVA, kaip teisės aktais įgaliota institucija, atliko pažeidimo tyrimą, įvertino visą svarbią informaciją ir priėmė Sprendimą, kuriuo pritaikė 5 proc. finansinę korekciją. Pareiškėjos nuomone, CVPA taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo visos sutarties vertės yra neproporcingai didelė, nes netinkamų finansuoti išlaidų suma – 14 692,01 Eur, kuri yra neproporcingai didelė ir neadekvati atsižvelgiant į CVPA vertinimu tariamai padarytą pažeidimą, kuris (jei būtų nustatytas) yra itin formalus ir mažareikšmis. CVPA, įgyvendinanti institucija, atsižvelgusi į visas tyrimo aplinkybes, galėjo taikyti mažesnę finansinę korekciją nei 5 proc. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo Sprendimas neatitinka finansinių korekcijų taikymo proporcingumo principo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. CPVA, priimdama Sprendimą dėl pažeidimo, neanalizavo pažeidimo pobūdžio sunkumo ir su juo susijusių visų aplinkybių. Sprendime nurodytas finansines korekcijas Agentūra taikė neatsižvelgusi į aplinkybių, dėl kurių atsirado poreikis jas taikyti, pobūdį ir jų realų finansinį poveikį. Agentūra Sprendime nenurodė jokių argumentų, leidžiančių identifikuoti finansinį poveikį tokiu mastu, kad būtų būtinybė taikyti nurodyto dydžio finansines korekcijas. Atsakovo taikoma 5 proc. finansinė korekcija (14 692,01 Eur) yra neproporcinga pareiškėjo veiksmų pobūdžiui, kadangi pastarieji veiksmai jokių realių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Sprendime nurodytos aplinkybės, lėmusios finansinių korekcijų taikymą, yra formalaus pobūdžio. Atsakovo pažeidimais įvardijamos situacijos niekaip negalėjo daryti įtakos Pirkimo rezultatams ar suklaidinti Pirkimo dalyvius, jokių tiekėjų pretenzijų, institucijų, taip pat ir atsakovo patikrinimo metu pastabų dėl Ginčijamo reikalavimo negauta. Pareiškėja pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse, kiti tiekėjai dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų nereiškė. Atsakovas Sprendime nevertino pažeidimo pobūdžio bei jo pasekmių (nėra sukeliama žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui). Kitaip tariant, atsakovas Sprendime netaikė proporcingumo principo, pagal kurį net esant nurodytam konkrečiam finansinės korekcijos dydžiui atsakovas turi teisę skirti mažesnę finansinę korekciją. Atsakovo pareiškėjai Sprendime nustatyta finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. CPVA Sprendimo dalis, susijusi su 5 proc., 14 692,01 Eur, finansinės korekcijos taikymu neatitinka VAI 3 ir 8 straipsnių nuostatų. Atsakovas neįvertino aplinkybių, reikšmingų nustatant konkrečiu atveju adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį. Pareiškėjos įsitikinimu, Sprendimas turi būti panaikintas kaip teisiškai nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Pirkimas paskelbtas 2017 m. gruodžio 19 d., todėl Pirkimui, atsižvelgiant į Pirkimo paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuostatos. CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad Pirkimas buvo įvykdytas galimai pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus bei 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir Projekte buvo 2020 m. balandžio mėn. 15 d. užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 bei pradėtas pažeidimo tyrimas.

Nurodo, jog kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir neribojantys tiekėjų konkurencijos. Perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo objektui ir (ar) neproporcingi reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti kandidatams ar dalyviams, gebantiems tinkamai įvykdyti sutartį. Vertinant aplinkybę, kad kvalifikacijos reikalavimai susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai, perkančioji organizacija privalo nustatyti tokių kriterijų tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo atveju. Kita vertus, šie kriterijai skirti perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad būsimasis viešojo pirkimo sutarties kontrahentas patikimas, pajėgus laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vadinasi, atsiranda poreikis kiekvienu atveju nustatyti ir įvertinti tokio (leistino) ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrą.

Pažymi, kad vertinant Pirkimo aplinkybes ir dokumentus darytina išvada, jog buvo perkami

tvarkomieji statybos darbai, o ne tvarkybos darbai, todėl, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, kvalifikacijos reikalavimas rangovui turėti bent vieną kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, veiklos rūšis – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams, nėra pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui bei ribojo dalies rangovų galimybę dalyvauti konkurse. NKVR vertingųjų savybių apraše nėra nurodyta dviračių, pėsčiųjų takų ar prieplaukų kaip vertingųjų savybių, taip pat neįvardintos dviračių, pėsčiųjų takų ar prieplaukų vertingosios savybės, o taip pat jose nenumatyti vykdyti jokie darbai. Pabrėžia, kad nėra nustatytas reikalavimas, jog valstybės saugomos vietovės ar pavienio kultūros paveldo objekto teritorijose, vykdant tvarkomuosius statybos darbus, šiems darbams vadovautų specialistas, kuris būtų atestuotas pagal tvarkybą reglamentuojančius teisės aktus. Už tinkamą viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą yra atsakingas Pareiškėjas, o ne CPVA, todėl pirkimų sąlygų derinimo su CPVA aplinkybė, pažymint, kad CPVA teikia rekomendacijas, o pirkimus vykdo ir pirkimo laimėtojus nustato projekto vykdytojai savarankiškai, nepaneigia savarankiškos Pareiškėjo atsakomybės už aptariamo Pirkimo pažeidimus.

Nurodo, jog CPVA, atlikusi įtarimo apie pažeidimą tyrimą, Sprendime nustatė ir pagrindė pažeidimą, o vadovaujantis išsamiu pažeidimo vertinimu ir aprašymu darytina išvada, kad Pareiškėja, Pirkimo sąlygose nustatydamas nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, kuris dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus ir VPĮ 17 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Šiais veiksmais pareiškėja padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl CPVA pareiškėjai pagrįstai taikė finansinę korekciją. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytą pažeidimą, laikytinas esminiu. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, nurodantis, kad CPVA nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir mažareikšmiai, nes vien tik viešųjų pirkimų principų pažeidimas sudaro pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, o vertinant Sprendime nustatytą pažeidimą, darytina išvada, kad pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.

CPVA įvertinus tai, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai, pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai, kurie atitiko ribojantį kvalifikacijos reikalavimą, nors vieno tiekėjo pasiūlymas ir buvo atmestas (atmetimo pagrindas nesusijęs su pažeidimo tyrimu), todėl buvo konkurencija, ribojantis kvalifikacijos reikalavimas buvo susijęs su specialistais, kuriuos tiekėjas galėjo pasisamdyti ir rėmimasis kitų ūkio subjektų (šiuo atveju ir atskirų specialistų) pajėgumais nebuvo apribotas, todėl pažeidimo poveikis nevertintas kaip labai sunkus, pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimo nebuvo, nustatytam pažeidimui taikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui. CPVA nustatytam pažeidimui, įvertinusi su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai nustatė finansinės korekcijos dydį, kuris yra proporcingas padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Administracija, įgyvendindama Projektą, įvykdė supaprastintą Pirkimą (atviro konkurso būdu) „(duomenys neskelbtini)“ (pagal projektą „(duomenys neskelbtini)“), pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris CVP IS paskelbtas 2017 m. gruodžio 19 d.

Perkančioji organizacija (Administracija), atlikusi Pirkimo procedūras, su Pirkimą laimėjusia AAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 27 d. sudarė Sutartį Nr.(duomenys neskelbtini).

CPPVA 2020 m. gegužės 5 d. Administraciją informavo apie 2020 m. balandžio 15 d. padėtą įtariamo pažeidimo tyrimą raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė pateikti paaiškinimus ir kitus, CPVA dar nepateiktus, jei tokių yra, dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. Administracija pateikė atsakymus 2020 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Raštas Nr. 1) ir 2020 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Raštas Nr. 2)

2020 m. birželio 12 d. CPVA priėmė Sprendimą, kuriame konstatuota, jog Administracija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies, 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 293 840,11 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma – 14 692,01 Eur.

Byloje kilo ginčas dėl CPVA Cprendimo, kuriuo konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai pareiškėjai vykdant supaprastintą viešąjį pirkimą projektui, finansuojamam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinti ir už tai pritaikytos finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Agentūros kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT). Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus. Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas.

Pirkimui, atsižvelgus į jo paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Perkančioji organizacija turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis).

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Pagal to paties straipsnio 7 dalį, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, 21 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas - įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, priemones, įrankius, personalą ir kt., reikalingus pirkimo sutarties vykdymui. Vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, atsižvelgiama į žmogiškuosius ir techninius išteklius, pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalingą patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.

Metodikos 21.6 punkte nurodyta, kad tiekėjo personalo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija numatyta, kad šis kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas, ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą. Pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjas ar jo vadovaujantys asmenys (pavyzdžiui, darbų atveju - nurodoma konkreti statybos darbų sritis, statinių kategorija ir grupė bei reikalaujama patirtis). Kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose keliamą kvalifikaciją (pavyzdžiui, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus jiems taikomus kvalifikacijos reikalavimus).

Teismų praktikoje tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Pažymėtina, kad VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota. Pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjai, tačiau tuo pačiu turi būti siekiama kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog būtų gaunama ekonomiškai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).

Taigi, kaip matyti iš pateikto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias viešojo pirkimo sąlygas, kurios yra susijusios išimtinai su pirkimo objektu, turi būti aiškios, tikslios, proporcingos ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Pirkimo sąlygose nustatytas Ginčijamas reikalavimas yra proporcingas ir susijęs su pirkimo objektu. Taip pat pareiškėja nesutinka su Sprendime padaryta išvada, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai statytojui išduodami techninio projekto parengimui, o ne rangos darbams.

Nagrinėjamu atveju CPVA, vertindama Pirkimo sąlygas, nustatė, kad Pareiškėjas įvykdė supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu), kurio objektas apibrėžtas Pirkimo sąlygų 11 punkte: „Pirkimo objektas: perkamos dviračių, pėsčiųjų takų ir prieplaukos statybos darbo projekto parengimo, archeologinių tyrimų, kadastrinių ir geodezinių matavimų paslaugos bei takų ir prieplaukos statybos darbai“. Pirkimo sąlygų 12 p. apibrėžta, kad perkamų darbų savybės ir apimtys nustatytos Pirkimo sąlygų 4 priede – 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo dokumentų 23.3. 3) papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas – tiekėjas turi bent vieną kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, veiklos rūšis – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams. CPVA, įvertinusi Pirkimo aplinkybes ir dokumentus, padarė išvadą, kad buvo perkami tvarkomieji statybos darbai (naujų pėsčiųjų ir dviračių takų statyba, naujos prieplaukos statyba, dviračių aikštelės statyba, teritorijos žaliųjų plotų, šlaitų sutvarkymas sklypo ribose, mažosios architektūros elementų įrengimas, elektros (apšvietimo) tinklų, ryšio įvado, lietaus nuotekų tinklų įrengimas), o ne tvarkybos darbai, todėl, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, kvalifikacijos reikalavimas rangovui turėti bent vieną kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, veiklos rūšis – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams, nėra pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui bei ribojo dalies rangovų galimybę dalyvauti konkurse.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (ginčo laikotarpiui aktuali teisės akto redakcija) (toliau – NKPAĮ) 2 straipsnio 34 punkte nustatyta, kad tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje (NKPAĮ 2 straipsnio 37 punktas). Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (NKPAĮ 2 straipsnio 36 punktas). Kaip matyti iš pateiktų NKPAĮ sąvokų, tvarkomieji paveldosaugos darbai nėra tapatūs tvarkomiesiems statybos darbams, nes skiriasi tiek jų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai, tiek pats darbų pobūdis, jiems galinčių vadovauti asmenų atestavimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skiriamasis tvarkomųjų statybos darbų bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų požymis yra tas, ar atliekami kapitalinės statybos darbai yra susiję su statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų keitimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017). Tuo atveju, kai kultūros paveldo statinio darbai nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius, reikia vadovautis Statybos įstatymu ir Statybos įstatymo poįstatyminiais aktais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja Pirkimu numatė atlikti statybos tvarkomuosius darbus kultūros paveldo objekte, valstybės saugomoje teritorijoje, t. y. Kėdainių senamiesčio ribose ir senojo miesto vietos ribose. Tačiau, vien tai, jog pareiškėjos Pirkimu numatyti atlikti darbai yra saugomoje teritorijoje, nereiškia, jog jie susiję su kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimu, kadangi statiniai, kuriuose bus vykdomi darbai, nėra kultūros paveldo statiniai. Iš Pirkimo sąlygų matyti, jog pareiškėja iš esmės siekia atlikti pėsčiųjų ir dviračių tako ir prieplaukos statybos darbus (pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas, naujos prieplaukos statyba, teritorijos žaliųjų plotų, šlaitų sutvarkymas sklypo ribose, mažosios architektūros elementų įrengimas, inžinierinių tinklų įrengimas), o tokio pobūdžio darbai laikytini tvarkomaisiais statybos darbais, nors jie ir atliekami teritorijoje, kuri priklauso kultūros paveldui.

NKPAĮ 23¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) ir paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę turi teisę šiame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą (toliau – ir Kvalifikacijos atestatas), ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) teikimu išduoda kultūros ministras, kuris tvirtina atestuojamos veiklos specializacijas, atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą, vadovaudamasis šiame įstatyme nustatytais pagrindais.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad statybos darbus projektuoti gali tik atestuoti specialistai, kurie taip pat gali atlikti tvarkomuosius statybos darbus. Iš NKPAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas, jog valstybės saugomos vietovės ar pavienio kultūros paveldo objekto teritorijose, vykdant tvarkomuosius statybos darbus, šiems darbams vadovautų specialistas, kuris būtų atestuotas pagal NKPAĮ ir kitus tvarkybą reglamentuojančius teisės aktus. Minėtas reikalavimas yra taikomas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, o nagrinėjamu Pirkimu buvo perkami tik tvarkomieji statybos darbai. Tvarkomuosius statybos darbus atliekantys specialistai yra atestuojami vadovaujantis Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiuose teisės aktuose specifiniai reikalavimai dėl darbų atlikimo kultūros paveldo statinyje ar teritorijoje nėra keliami. Todėl CPVA pagrįstai nustatė, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas, kuriame apibrėžtas įpareigojimas tiekėjui pateikti bent vieną kvalifikuotą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistą, kurio veiklos rūšis – tvarkybos darbų: konservavimo, restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo, specializacija – vadovavimas tvarkybos darbams, yra neproporcingas ir nepagrįstas Pirkimo objektui.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 5 procentų finansinė korekcija yra neproporcinga.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų E. S. išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10 punktas, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Nagrinėjamu atveju CPA Sprendimu taikė pareiškėjai 5 proc. finansinę korekciją bei nustatė, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, nes juo nesidomėjo užsienio ūkio subjektai, pirkimu susidomėjo 8 tiekėjai, pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai, kurie atitiko ribojantį Reikalavimą, nors vieno tiekėjo pasiūlymai ir buvo atmesti (atmetimo pagrindas nesusijęs su pažeidimo tyrimu), todėl konkurencija buvo, ribojantis kvalifikacijos reikalavimas buvo susijęs su specialistais, kuriuos tiekėjas galėjo pasisamdyti ir rėmimasis kitų ūkio subjektų (šiuo atveju ir atskirų specialistų) pajėgumais nebuvo apribotas, todėl pažeidimo poveikis nevertintinas kaip labai sunkus, pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimo nebuvo. Kaip minėta, nustatyta, jog pareiškėja nustatydama kvalifikacijos reikalavimą Pirkimo sąlygose veikė neteisėtai, kadangi toks reikalavimas apskritai neturėjo būti nustatytas, tačiau įvertinus tai, jog pareiškėja pažeidė aukščiau nurodytas VPĮ nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai neturėjo būti taikoma finansinė korekcija. Pažymėtina, jog pagal Gaires pareiškėjai taikoma mažiausia finansinė pataisa, kuri parinkta pagal nustatytą pažeidimą. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikyta 5 proc. finansinė pataisa yra mažiausia bei proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo jos naikinti.

Pareiškėja skunde teigė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ (ginčui aktuali redakcija) 3 straipsnio ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai ištyrė, nustatė pažeidimą ir pateikė faktiškai bei teisiškai pakankamai motyvuotus paaiškinimus, kodėl administracinėje byloje nagrinėtas pažeidimas buvo padarytas, taigi, to pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris negali būti panaikintas pareiškėjos skunde išdėstytais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės Agentūros pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas - 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis (ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis). Skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis). Pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui banko ,,(duomenys neskelbtini)” 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį, pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 36 straipsnio 2 dalį, taip pat į tai, kad pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjai Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pagal banko ,,(duomenys neskelbtini)” 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė