Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2416-667/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-23
Bylos Nr.
1-2416-667/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50304-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2416-667/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50304-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. P. 2017 m. birželio 23 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ties namu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 103 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiuodamas iš kelio ir sukdamas kairėn į šalutinę teritoriją nedavė kelio pėsčiųjų ir dviračių taku tiesiai važiavusiam dviratininkui T. V., jį partrenkė, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 23 d. apie 19.00 val. vairavo „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Norėjo palikti savo automobilį AB „Kauno autobusai“ teritorijoje, kur pats dirba. Privažiavo įvažiavimą į AB „(duomenys neskelbtini)“. Laukė, kol pravažiuos priešinga kryptimi važiuojantys automobiliai ir galės netrukdomas įvažiuoti į teritoriją. Atsiradus didesniam tarpui tarp automobilių, suko kairėn į teritoriją. Švietė saulė, menkino matomumą. Darant posūkio manevrą, paskutiniu momentu pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės pėsčiųjų ir dviračių taku važiavusį dviratininką, kurį kliudė. Čia pat sustojo. Išlipęs pripuolė prie dviratininko. Dviratininkas nieko nekalbėjo. Bandė jį pastatyti ant kojų. Supratęs, kad dviratininkas jaučia skausmus, vėl jį pasodino ant žemės. Nedelsdamas skambino į Bendros pagalbos centrą, pranešė, kad automobiliu Raudondvario plente kliudė dviratininką, kuriam skubiai reikalingi medikai. Operatorė liepė laukti atvykstant tarnybų. Pirmas atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Dviratininkas buvo neštuvais nuneštas iki GMP automobilio ir nuvežtas į gydymo įstaigą. Atvykę policijos patruliai trumpai paklausė eismo įvykio aplinkybių, liko įvykio vietoje. Alkotesteriu patikrinę nustatė, kad jis visiškai blaivus. Kiek vėliau atvyko pareigūnai iš Kelių policijos, matavo reikiamus atstumus, fotografavo. Automobilio vietos po dviratininko partrenkimo nekeitė. Vėliau pareigūnams leidus atvyko į Kelių policijos valdybą, kur parašė pirminį paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl šio eismo įvykio kilimo, kadangi sukdamas iš kelio į šalutinę teritoriją neįsitikino saugumu, kliudė ir sužalojo pėsčiųjų ir dviračių taku važiavusį dviratininką. Nuoširdžiai dėl to gailisi (b. l. 34-35).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo T. V. parodymai apie įvykį. Nukentėjusysis nurodė, kad civilinio ieškinio kaltinamajam dėl patirtos eismo įvykyje turtinės ir neturtinės žalos nereikš, kadangi ją atlygins kaltinamojo draudimas (b. l. 29-30); 2017 m. birželio 23 d. tarnybinis pranešimas dėl reagavimo į eismo įvykį ir jos priedas – eismo įvykio planas (b. l. 8,9); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 10); fotonuotraukos (b. l. 11-14); alkotesto parodymai, iš kurių matyti, kad 23:06:17 val. A. P. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 17); transporto priemonės „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelė, iš kurios matyti, kad ši transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2018 m. liepos 18 d. (b. l. 22); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2553/2017(02), kurioje nurodyta, kad T. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes konstatuotas kairio kulnakaulio lūžis (b. l. 27).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti”.

Kelių eismo taisyklių 103 punkte numatyta, jog „išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo A. P. neatsargūs neteisėti veiksmai (Kelių eismo taisyklių 9, 103 punktų reikalavimų pažeidimai) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas) atsirasti. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Jis kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 51).

Nukentėjusysis apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas 2017 m. spalio 11 d. pranešimu, teisme dėl to nukentėjusiojo prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė vieną, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.). Jis praeityje neteistas (b. l. 38), administracine tvarka tris kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 39-41), psichiatrinis ir/ar narkologinis gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 45), dirbantis, šeiminė padėtis – išsituokęs. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. P. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 21 MGL (790,86 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. P. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius