- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- 1-3922-716/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Civilinis ieškovas
- P. T.
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeikienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. Š. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2025 m. liepos 8 d., apie 22.26 val., būdamas parduotuvėje „Lidl“, (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio paėmė nukentėjusiajam P. T. priklausantį ausinių dėklą su jo viduje buvusiu kairiu ausinuku „Apple Airpods PRO 2“, 239 eurų vertės ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą – P. T. priklausantį 239 eurų vertės turtą.
II. Byloje surinkti duomenys
R. Š. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dieną prieš įvykį buvo praradęs savo ausines. Pavargęs parduotuvėje pagalvojo, kad ausinės guli kaip kažkieno surastos. Jis galvojo, kad ausinės buvo kažkieno pamestos ir rastos. Supranta, kad ausines paėmė kaip svetimą turtą. Ausines paėmė nuo salės darbuotojo darbo vietos. Paimdamas ausines jis suprato, kad ima svetimą daiktą. Paėmęs ausinukų dėklą parsinešė jį namo. Dėkle buvo tik viena ausinė, dėl ko namuose išmetė tą ausinių dėklą į šiukšlių dėžę. Atgal į parduotuvę ausinių nenunešė. Ryte buvo pas jį atėjęs nukentėjusysis, nes ausinių buvimo vietą nustatė pagal programėlę. Nukentėjusiajam pasakė, kad ausinių neturi. Po ko, jis iš namų išnešė šiukšles. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atsiprašė, atlygino jam 240 eurų turtinę žalą.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusysis P. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 8 d. dirbo minėtoje parduotuvėje ir visą savo darbo dieną buvo atsakingas už savitarnos kasų priežiūrą. Su savimi, darbo metu, turėjo belaides „Apple Airpods PRO 2“ ausines, kurių serijinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 val. ausinių dėklą su kairiu ausinuku paliko savo darbo vietoje, savitarnos kasose, ir nuėjo maždaug 10 min. atlikti kitus darbus. Grįžęs prie savitarnos kasų darbo vietos, pastebėjo, kad ausinių nebėra. Kitą dieną nuėjo pas parduotuvės apsaugą ir kartu peržiūrėjus vaizdo įrašus, pastebėjo, kad ausines nuo stalo paėmė į parduotuvę, apie 22.00 val., atėjęs apsipirkti vyras. Vyras buvo apsirengęs šviesios spalvos megztinį su gobtuvu, tamsios spalvos šortais, tamsios spalvos kepure su snapeliu. Vaizdo įraše matyti, kaip minėtas asmuo apsipirko savitarnos kasose ir išeidinėdamas iš parduotuvės nuo darbo vietos stalo paėmė jo ausines ir išėjo. Vaizdo įrašuose matyti, kad asmuo už prekes atsiskaitinėjo bankine kortele. Per telefono programą „FindMy“ pamatė, kad ausinių buvimo vieta buvo (duomenys neskelbtini), todėl 2025 m. liepos 9 d. nuėjo minėtu adresu. Vaikščiodamas minėto adreso namo pirmoje laiptinėje nuo parduotuvės „RIMI“ pusės po skirtingus aukštus, per programėlę telefone, įjungė garsinį signalą ausinėse. Iš kur sklido ausinių garsas tiksliai negirdėjo, tačiau jam būnant namo antrajame aukšte, jo telefonas su ausinėmis susijungė, o tai reiškia, kad ausinės buvo labai arti jo. Pasibeldė į kelis pirmo ir antro aukšto butus, tačiau žmonės, kurie atidarė duris, sakė, kad ausinių neturi, jų neėmė. Kadangi su gyventojais bendravo, prieš peržiūrint parduotuvės vaizdo stebėjimo kameras, ar bent vienas duris atidaręs gyventojas buvo panašus į įrašę užfiksuotą vyrą, pasakyti negali. Šiuo metu ausinių buvimo vietą rodo Gariūnuose. Ausinių įsigijimo dokumento nuotrauką pateikė el. paštu tyrėjui. Dėl įvykio patyrė 239 eurų turtinę žalą (b. l. 19-21).
Iš pareiškimo matyti, kad 2025 m. liepos 8 d. P. T. pareiškė, kad jis yra parduotuvės „Lidl“ darbuotojas, dirbo vakare savitarnos kasoje ir paliko ausines ant stalelio, kadangi trumpam turėjo išeiti. Grįžęs į savitarnos kasas ausinių neberado. Kitą dieną nukeliavo į tą vietą, kur GPS signalas rodė jo ausines. Telefone esanti programėlė rodė, kur randasi jo ausinės. Su parduotuvės apsaugininku atsuko parduotuvės vaizdo stebėjimo kameras ir nustatė, kas pavogė jo ausines. Tas vyras, kuris pavogė jo ausines, apsipirko savitarnoje ir prieš išeidamas apsisuko, paėmė ausines ir tik tada išėjo. To vyro duomenis galima lengvai atsekti, kadangi vyras savitarnoje atsiskaitė banko kortele. Prie pareiškimo pridėtos keturios fotonuotraukos, iš kurių matyti užfiksuotas vyras, vilkintis šviesios spalvos džemperį, mūvintis šortus, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu, rankose laikantis daiktą, panašų į ausinių dėklą ir gėrimo „Coca-Cola“ butelį (b. l. 5-6, 9-12).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „Lidl“, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-17).
Iš UAB „Lidl Lietuva“ apsaugos vadovo pateiktų atsakymų matyti, kad UAB „Lidl Lietuva“ mokėjimo terminalus aptarnauja „Swedbank“, AB. Minėtas apsaugos vadovas pridėjo 2025 m. liepos 8 d. 22.25.24 val. pirkimo čekį, iš kurio matyti, kad mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta 2,94 eurų už pirkinius: gazuotą gėrimą „Coca-Cola“ ir „Kabanosi“ dešreles (b. l. 35-37).
Iš „Swedbank“, AB pateikto atsakymo matyti, kad 2025 m. liepos 8 d. parduotuvėje „Lidl“ buvo atsiskaityta mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso R. Š. (b. l. 39).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu peržiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš parduotuvės UAB „Lidl Lietuva“. Vaizdo įraše „KA.1_20250708-222517_20250708-222626“ matoma data (2025 m. liepos 8 d.) ir laikas (nuo 22.25 val.). Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja prekybos centro savitarnos kasas. Vaizdo įraše užfiksuoti už prekes mokantys asmenys. Užfiksuota, kaip prie vienos iš kasų prieina vaikinas, užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu, vilkintis juodus šortus su baltu užrašu priekyje, gelsvos spalvos megztinį su „CK“ logotipu ant kairės rankos. Minėtas asmuo avi juodą avalynę. Atėjus prie kasos asmuo nuskanuoja savo prekes, už kurias susimoka mobiliojo ryšio priemonės dėkle esančia banko kortele. Tuomet asmuo praeina pro darbuotojo stalą, ant kurio guli daug įvairių daiktų. Netrukus minėtas asmuo grįžta ir priėjęs prie stalo pasiima baltos spalvos dėžutę, panašią į ausinių dėklą. Apžiūri ir išeina už vaizdo stebėjimo kamerai pasiekiamų ribų. Kituose vaizdo įrašuose matoma, kaip tas pats asmuo vaikšto prekybos salėje ir galiausiai išeina iš prekybos centro (b. l. 45-48).
Iš tarnybinio pranešimo dėl nustatytų aplinkybių patikslinimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nukentėjęs P. T. apklausoje nurodė, kad po vagystės savo telefono programėlėje „FindMy“, galėjo matyti pavogtų ausinių buvimo vietą. Pirmiausia pamatė, kad ausinių buvimo vieta buvo (duomenys neskelbtini), todėl 2025 m. liepos 9 d. nuėjo minėtu adresu. Jam būnant minėto namo antrajame aukšte, jo telefonas susijungė su ausinėmis, kas įrodo, jog ausinės buvo labai netoli jo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. Š. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nukentėjusiojo ausinių buvimo vieta po vagystės sutapo su R. Š. gyvenamąja vieta (b. l. 51).
Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens atpažinimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinta Polis II naršyklėje esanti nuotrauka ir sulyginta su parduotuvės „Lidl“ pateiktais vaizdo įrašais. Peržiūrėjus ir sulyginus asmens nuotrauką, ši sutapo su parduotuvės vaizdo įrašuose užfiksuotu asmeniu, kuris pavogė parduotuvės darbuotojo ausinukus. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra R. Š., kuris gyvenamą vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), tačiau Užimtumo tarnyboje nurodo, kad faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausoje minėjo, kad per „FindMy“ programėlę savo ausinukų buvimo vietą matė (duomenys neskelbtini), o būtent šis adresas ir atitinka R. Š. faktiškai gyvenamąją vietą (b. l. 52, 55-58).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė (nuo 3 MGL (150 eurų) iki 10 MGL (500 eurų)) ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas – teismų praktikoje pripažįstamas neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba tokia teisė yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė ir pripažįsta, kad R. Š. 2025 m. liepos 8 d. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. T. priklausantį nedidelės (239 eurų vertės) turtą. Tokią tiesą byloje patvirtina paties R. Š. nuoširdus prisipažinimas teismo posėdžio metu ir išsamiai paaiškintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat nukentėjusiojo P. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, UAB „Lidl Lietuva“ ir „Swedbank“, AB gauti atsakymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokolas ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas vagystės faktai ir R. Š. kaip vagystės vykdytojas. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina, kad R. Š. neteisėtai pasisavino, t. y. pagrobė, nedidelės vertės svetimą turtą.
Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. 2025 m. liepos 8 d. pagrobė svetimą turtą ir pagrobto daikto vertė – 239 eurai, t. y. viršija 3 MGL (150 eurų), bet neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos, kaltinamojo R. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju
R. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą turtinę žalą, ką patvirtina nuoširdūs jo parodymai teisme, apgailestavimas dėl neteisėtų veiksmų, savanoriškas žalos atlyginimas ir atsiprašymas nukentėjusiojo. R. Š. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltininko R. Š. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šiam susitaikius su nukentėjusiuoju P. T..
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltininkas R. Š. padarė BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri savo pobūdžiu pagal įstatymą priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu R. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, išreiškė gailestį, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam žalą. Nukentėjusysis P. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltininku susitaikė, šis jam atlygino turtinę žalą. Nukentėjusysis neprieštaravo, kad kaltininkas R. Š. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius.
Teismas nustatė, kad R. Š. praeityje ne tik neteistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 75), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį septynis kartus baustas administracine tvarka, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (b. l. 77-79). R. Š. yra (duomenys neskelbtini), augina du nepilnamečius vaikus, dirba ir gauna nuolatines pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nėra duomenų, kad R. Š. turėtų žalingų įpročių ar nepateisinamų priklausomybių, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo nustatyta, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų padaręs apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų, psichiką veikiančių medžiagų. Tokiu būdu byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad R. Š. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.
Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. Š. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, privertė asmenį padaryti reikalingas išvadas, suformuoti būtinas nuostatas dėl privalomų teisės normų vykdymo. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas R. Š. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.
Bylos duomenimis nustatytina, kad R. Š. praeityje yra septynis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių vieną kartą už nedidelės viešosios tvarkos pažeidimą ir šešis kartus už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu. Įvertinta ir tai, kad R. Š. 2025 m. birželio 13 d. galimai padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau administracinio nusižengimo byloje dar nėra priimto sprendimo. Nusikalstamą veiką R. Š. įvykdė padarydamas žalą fiziniam asmeniui. Įvertinus kaltininką charakterizuojančius duomenis ir atsižvelgus į tai, kad R. Š. įvykdė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, yra dirbantis, bausmė jam paskirta nebuvo, jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltininką R. Š. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, teismas mato pagrindą jam kaip dirbančiam asmeniui skirti minimalią 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį, termino pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Dėl civilinio ieškinio, kardomosios priemonės ir kitų klausimų
Nukentėjusysis P. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 239 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 29-30). R. Š. šią žalą pripažino ir savanoriškai atlygino iki bylos išnagrinėjimo teisme. Tą patvirtino nukentėjusysis P. T., teigdamas, kuris nurodė, kad turtinė žala jam buvo atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltininkas turtinę žalą nukentėjusiajam savanoriškai atlygino, teismas vadovaudamasis BPK 107 straipsniu pradėtą nukentėjusiojo P. T. civilinio ieškinio procesą dėl 239 eurų turtinės žalos atlyginimo nutraukia.
Kaltininkui R. Š. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71), kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas. Dėl to CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti kaip baudžiamosios bylos medžiaga.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Nutraukti pradėtą P. T. civilinio ieškinio procesą dėl 239 (dviejų šimtų trisdešimt devynių) eurų turtinės žalos atlyginimo.
CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per nurodytą terminą turi būti sumokėtą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.