- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- e2YT-4369-939/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-07877-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., R. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja, veikianti Kauno apylinkės teismo vardu, Laima Lubauskienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., R. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. S. prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime (el. b. l. 1-2) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis Č. S. Po sutuoktinio mirties liko 1/2 dalis santuokoje įgyto turto, esančio (duomenys neskelbtini): 394/724 dalių žemės sklypo, 62/100 dalių gyvenamojo namo, 3/4 dalių ūkinio pastato, ūkinio pastato ir 62/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių. Šiame name ji gyveno iki sutuoktinio mirties, gyvena ir po jo mirties. Jai su sutuoktiniu tenkančią namo dalį ji prižiūri, mokėjo ir moka mokesčius už elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą. Taigi, ji palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Kadangi į notarą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė, kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Šį juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti tam, kad ji galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Suinteresuoti asmenys A. K. ir R. S. yra mirusiojo Č. S. dukros. Kitų paveldėtojų nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime (el. b. l. 30-31) nurodė, jog, teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikėjo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus, jog būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime (el. b. l. 34-36) nurodė, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po sutuoktinio mirties ji aktyviais veiksmais pradėjo valdyti paveldimą turtą ir faktinį turto užvaldymo momentą, neprieštaraus prašomo juridinio fakto nustatymui.
Suinteresuotas asmuo R. S. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškimu (el. b. l. 58-63).
Suinteresuotas asmuo A. K. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu (el. b. l. 51-54).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos D. S. sutuoktinis Č. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 6). Č. S. mirė susituokęs, jo sutuoktinė – D. S., vaikai: A. K. ir R. S. (el. b. l. 8). Iš Kauno miesto 15-ojo notaro biuro pažymos matyti, jog notaro biure Č. S. palikimo paveldėjimo byla nepradėta (el. b. l. 15). Pareiškėjos pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (el. b. l. 9-13) patvirtina, kad mirusiojo Č. S. mirties dieną pareiškėjos vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 394/724 dalys žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 62/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 3/4 ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 62/100 dalys kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Iš Pažymos apie asmens gyvenamąją vietą (e. b. l. 14) matyti, kad D. S. nuo 1998 m. balandžio 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į Č. S. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjos pareiškimo, suinteresuotų asmenų A. K. ir R. S. atsiliepimų į pareiškimą ir bylos medžiagos matyti, kad D. S. po sutuoktinio Č. S. mirties priėmė jo palikimą: ji iki sutuoktinio Č. S. mirties 2011 m. rugpjūčio 3 d. gyveno kartu su sutuoktiniu jiems abiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje gyvenamojo namo dalyje su priklausinių dalimis, esančiuose (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno ir tebegyvena minėtoje gyvenamojo namo dalyje, naudojosi jai ir sutuoktiniui iki šio mirties priklausiusiais daiktais, žeme, mokėjo mokesčius, t. y. save laikė mirusiajam sutuoktiniui iki šio mirties priklausiusio turto paveldėtoja ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu. Pareiškėja D. S. kaip mirusiojo sutuoktinė paveldi pagal įstatymą kartu su mirusiojo pirmos eilės įpėdiniais – jo vaikais suinteresuotais asmenimis A. K. ir R. S.. A. K. ir R. S. nepriėmus mirusiojo Č. S. palikimo, D. S. paveldėjo pagal įstatymą visą Č. S. palikimą (CK 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Taigi, nors D. S. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad D. S. faktiškai priėmė Č. S. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą.
Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. S. tuoj po savo sutuoktinio Č. S. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti palikėjo Č. S. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl D. S. priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Civilinėje byloje pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4-5) teikiama valstybės garantuojama ir 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, 50 procentų teismo patirtų pašto išlaidų nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.