- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- e2YT-10864-1115/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02848-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. V., J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, V. V., J. V., M. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų B. V. ir J. V. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, V. V. (V. V.), J. V. (J. V.), M. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjos B. V. ir J. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V. ir J. V. priėmė mirusio (duomenys neskelbtini) R. V. palikimą, faktiškai pradėjus valdyti jo turtą.
2. Pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. V. - pareiškėjos J. V. sutuoktinis ir pareiškėjos B. V. tėvas. R. V. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotas sekantis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis garažo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ kiemo rūsio, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo rūsio, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Po R. V. mirties jo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, vaikai: V. V., J. V., M. B., B. V. bei sutuoktinė J. V. nesikreipė pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų po R. V. mirties bei sudarytų testatoriaus testamentų. Pareiškėjos nurodė, kad mirus R. V. jo žmona ir dukra faktiškai priėmė jo palikimą pradėdamos rūpintis jo turtu kaip savo turtu – liko gyventi paveldėtame name ir gyvena jame iki šiol. Jos tvarkė ir remontavo namą ir ūkinius pastatus, prižiūrėdavo daržą ir sodą, mokėjo už sunaudotą elektros energiją, už atliekų tvarkymą. Visi R. V. asmeniniai bei namų apyvokos daiktai bendru šeimos sutarimu perėjo pareiškėjų naudojimui ir valdymui. Pažymėjo, kad ginčo dėl R. V. palikimo tarp įpėdinių nebuvo.
3. Teisme gautas valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriuo prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. V. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjų B. V. ir J. V. pareiškimo neginčija. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuoti asmenys V. V., J. V. ir M. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Kadangi palikėjas R. V. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000-07-18 įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis) (toliau ir CK, patvirtintas 1964-07-07 įstatymu), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas ir CK, patvirtinto 1964-07-07, įstatymu, nuostatos.
8. Pagal CK, patvirtinto 1964-07-07 įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra R. V. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (CK, patvirtinto 1964-07-07, įstatymu, 587 straipsnis).
10. Byloje esantis pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų R. V. sudarytų testamentų bei jo palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis garažo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ kiemo rūsio, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis kiemo rūsio, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ½ dalis pirties, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų inžinerinių pastatų, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priklauso R. V. asmeninės nuosavybės teise.
11. Iš byloje esančios VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad R. V. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iš minėto registro išrašo taip pat matyti, kad R. V. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. V., (duomenys neskelbtini) dukros M. B. bei (duomenys neskelbtini) dukros B. V..
12. Pareiškėjos nurodė, kad mirus R. V., jo žmona J. V. ir dukra B. V. liko gyventi paveldėtame name ir gyvena jame iki šiol. Palikėjui mirus jos tvarkė ir remontavo namą ir ūkinius pastatus, prižiūrėdavo daržą ir sodą, mokėjo mokesčius. Visi R. V. asmeniniai bei namų apyvokos daiktai bendru šeimos sutarimu perėjo pareiškėjų naudojimui ir valdymui.
13. Tai, kad pareiškėjos po R. V. mirties ir toliau liko gyventi paveldimam name bei rūpinosi palikėjui priklausančia turto dalimi patvirtina byloje esančios pažymos apie pareiškėjų deklaruotą gyvenamąją vietą, dokumentai, patvirtinantys mokėjimą už elektrą bei komunalinių atliekų tvarkymą.
14. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog mirus R. V. pareiškėja B. V. buvo nepilnametė.
15. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (CK 2.5 straipsnis), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), ir veikia kaip vaiko atstovai pagal įstatymą. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. Taigi nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo atstovas pagal įstatymą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu susiklosto situacija, kad nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
16. Nors dėl palikimo priėmimo vaiko vardu pareiškėjos B. V. motina nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek palikėjo mirties momentu buvusi nepilnametė įpėdinė B. V., tiek ir J. V., kaip pareiškėjos B. V. atstovė pagal įstatymą, faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojosi paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą tuo metu buvusi nepilnametė B. V., priėmė atstovaujama motinos, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
17. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kiti galimi įpėdiniai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat, nėra duomenų, kad jie būtų atlikę aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią priimti palikimą.
18. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
19. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. V. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjų B. V. ir J. V. pareiškimo neginčija.
20. Suinteresuoti asmenys V. V., J. V. ir M. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjos per 6 mėnesius po R. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
22. Kadangi pareiškėjos negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad B. V. ir J. V. po R. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamos jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CK, patvirtinto 1964-07-07, įstatymu, 587 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po R. V. (R. V.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.