Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-215-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-15
Bylos Nr.
2A-215-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
S. V.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-215-370/2009

Teisėja V. Butanavičiūtė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 77.4.3;

114.11; 121.20 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. balandžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-158-799/2008 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-03-29 sprendimo, kuriuo patvirtintas ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį, pagal kurią nepilnamečių vaikų M. V., gimusios 1998-11-11, ir L. V., gimusio 1999-10-18, gyvenamoji vieta nustatyta pas atsakovę, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo; pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-12-14 sprendimą, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Nurodė, kad vaikai, gyvendami su atsakove nebelanko mokyklos, neturi gyvenamosios vietos, yra mažai pavalgę, ieškovas neturi galimybės matytis su savo vaikais.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu keisti teismo sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto ir negalės vaikams suteikti gyvenamosios vietos. Ieškovas didesnę laiko dalį gyvena Norvegijoje, tačiau su vaikais nebendrauja, nedalyvauja jų auklėjime, neremia jų materialiai.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2008-10-01 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo priteisė 3 338,01 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 23,10 Lt teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovė su vaikais M. V. ir L.V. nuo 2006 m. lapkričio mėnesio gyvena Norvegijoje, kur įsigijo 5 kambarių namą. Atsakovė ir vaikai turi leidimus laikinai apsigyventi Norvegijoje iki 2012-12-11 su galimybe šiuos leidimus pratęsti. Nuo 2006-12-11 atsakovė dirba firmoje „Adecco Norge AS“ produkcijos darbuotoja ir vertėja. Nuo 2007-01-07 vaikai lanko Aseno vaikų ir jaunimo mokyklą. Atsakovės ir vaikų gyvenamosios vietos adresas žinomas ieškovui ir jo giminėms, jokių kliūčių ieškovui ir jo giminėms bendrauti su nepilnamečiais vaikais nėra daroma. Aplinkybių, numatytų CK 3.169 str. 3 dalyje, kurioms esant gali būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta, nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė materialinės teisės normas. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko ir nepateikė įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie vaikų gyvenamąją vietą, jų buitines sąlygas, mokymąsi, socialinę būklę, sveikatą ir pan. Atsakovės atstovė teismui pateikė nežinia kieno atsiųstas kopijas, kurias pastaroji patvirtino kaip padarytas nuo originalo. Tokie dokumentai negalėjo būti vertinami kaip įrodymai. Pateikti dokumentai akivaizdžiai prieštarauja liudytojos Jūratės Viršilaitės duotiems parodymams, kad Norvegijoje ieškovo vaikus rado valkataujančius gatvėje, bei tai, kad atsakovė neturi gyvenamosios vietos, gyvena pas atsitiktinius asmenis, o nepilnamečiai vaikai nemoka nei lietuviškai, nei norvegiškai. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba patvirtino faktą, kad atsakovė trukdo ieškovui matytis su vaikais, trukdo surašyti buitinių sąlygų aktą, kas yra privalu nagrinėjant šios kategorijos bylas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas, pažeidė CK 3.3 str. ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovui nebuvo išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, priverstinio vykdymo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nevykdė savo funkcijų pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė pernelyg didelę sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byla nėra labai sudėtinga ir didelės apimties, todėl atsižvelgiant į teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteista 350 Lt suma.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai ir visapusiškai įvertinus surinktus įrodymus. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kokios aplinkybės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pasikeitė, kad reikėtų keisti vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai atsakovės tinkamai auginami, auklėjami, prižiūrimi ir materialiai išlaikomi, abu vaikai lanko mokyklą, užklasinius užsiėmimus, yra aprengti ir pavalgydinti. Teigdamas priešingai, apeliantas klaidina teismą. Liudytoja J. V. teisme nieko apie vaikų nepriežiūrą neliudijo, ji tik nurodė, kad tiek ji, tiek jos brolis ieškovas nori bendrauti su vaikais. Liudytoja netiesiogiai tik patvirtino aplinkybes, kad žino, kur atsakovė su vaikais gyvena Norvegijoje, ir kad atsakovė nedraudžia su vaikais matytis nei jai, nei ieškovui. Nors ieškovas dėl darbo pobūdžio nuolat lankosi Norvegijoje, jis nė karto neatvyko pasimatyti su vaikais, jiems net nepaskambino. Be to, ieškovas nereguliariai vaikams moka išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-03-29 sprendimu patvirtintas ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurį nepilnamečių vaikų M. V., gimusios 1998-11-11, ir L. V., gimusio 1999-10-18, gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-12-14 sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais M. V. ir L. V. tvarka, pagal kurią tėvas turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime su teise pasiimti vaikus iš jų motinos su savimi kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 16 val. ir pusę visų vaikų mokyklos atostogų: pirmoji vaikų vasaros atostogų pusė skirta bendrauti su vaikais tėvui, antroji – motinai; tėvas vaikus pasiima iš motinos ir grąžina juos motinai, o nesant galimybės vaikų pasiimti nustatytu laiku vaikus pasiima sekmadienį, nesant galimybės vaikų pasiimti nurodytą šeštadienį ar sekmadienį, vaikus pasiima kitą šeštadienį ar sekmadienį; pirmoji Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų diena skirta bendrauti su vaikais motinai, antroji – tėvui, jeigu šventinė diena tik viena – vaikai lieka su motina.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes vadovavosi netinkamais įrodymais, be to, atsakovė neįrodė bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. CK 3.169 str. 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagrindu keisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą gali būti ne bet kokios aplinkybės, o tik faktinis vaiko gyvenimas su kitais asmenimis, o ne su tuo iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba aplinkybės, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių darytų negalimą vaiko gyvenimą su šiuo iš tėvų. Įrodyti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes privalo ieškovas. Šioje byloje ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, t. y. nustatyti ją su ieškovu. Reikalavimo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą pagrįstumą ieškovas įrodinėja tik savo sesers niekuo nepagrįstais subjektyviais įspūdžiais šiai porą kartų aplankius vaikus. Tuo tarpu atsakovė teismui pateikė šios liudytojos spėjimus paneigiančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė Norvegijoje su vaikais gyvena legaliai, ten turi darbą, gyvenamąjį būstą, vaikai lanko mokyklą. Apelianto argumentai dėl ieškovės advokatės teismo posėdžio metu pateiktų rašytinių įrodymų leistinumo yra formalūs, nes pats ieškovas nepateikė jokių šiuose įrodymuose nurodytus faktus paneigiančių įrodymų, nepateikė prašymo pateikti dokumentų originalus (CPK 114 str. 2 d.), nekėlė klausimo dėl įrodymų suklastojimo (CPK 184 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumo (CPK 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Be reikalavimo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ieškovas buvo pareiškęs ir reikalavimą pakeisti bendravimo su vaikais tvarką. Nors reikalavimas pakeisti bendravimo tvarką ieškovo akivaizdžiai susietas su pirmuoju reikalavimu – dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, tai nesudaro pagrindo netenkinus pastarojo reikalavimo antrojo apskritai nenagrinėti, nes šie reikalavimai yra savarankiški, ką patvirtina ir aplinkybė, kad jie išspręsti atskirais teismo sprendimais. Esant byloje neginčijamam faktui, kad atsakovė su vaikais šiuo metu gyvena Norvegijoje, akivaizdu, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, priėmimo pasikeitė reikšmingos aplinkybės ir yra pagrindas nustatytą tvarką peržiūrėti ją suderinant su CK 3.175 str. 2 d. nuostatomis. Akivaizdu, kad atsakovei su vaikais išvykus į kitą valstybę ieškovo galimybės pasinaudoti nustatyta bendravimo su vaikais tvarka ir taip realizuoti savo kaip tėvo teises ir pareigas (CK 3.170 str. 1 d.) žymiai pablogėjo. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas ne tik tėvo teisių klausimas, bet ir nepilnamečių vaikų, nes įstatymas nustato ne tik tėvų bendravimo teisę, bet ir vaikų teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.161 str. 3 d., 3.170 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d.). Jei šiuo konkrečiu atveju tėvo teisių ir pareigų realizavimo galimybės pasunkėjo, tai nepilnamečių vaikų bendravimo teisės realizavimas, esant galiojančiai bendravimo tvarkai, be atitinkamos atsakovės valios faktiškai tapo neįmanomas. Šiuo atveju suteikti vaikams galimybę bendrauti su tėvu yra motinos, pas kurią gyvena vaikai, pareiga. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką apskritai nenagrinėjo ir dėl jo iš esmės nepasisakė, nors įstatymas nustato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose bei suteikia teismui teisę viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str.). Taigi teismas neužtikrino ne tik ieškovo, bet ir nepilnamečių vaikų teisių (CK 3.3 str.) ir neišsprendė ginčo (CK 3.170 str. 4 d., CPK 260 str., 265 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas perduodant ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 327 str. 2 d.).

Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neveikimo nenagrinėtini, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 265, 320 str.).

Kadangi byloje neišnagrinėti visi ieškinio reikalavimai, t. y. byloje nepriimtas galutinis sprendimas, naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str., 270 str. 5 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, ir šį reikalavimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perduoti šį klausimą spręsti iš naujo byloje priimant galutinį sprendimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėAlbina Pupeikienė