- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 2-11178-861/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05087-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- D. Š., V. Š., D. Š., atstovaujamos K. Š., E. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š., atstovaujamos K. Š., V. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl uzufrukto nustatymo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami teismo nustatyti nepilnametei D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), uzufruktą į V. Š. nuosavybės teise priklausantį sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės, nustatyti V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim (duomenys neskelbtini), uzufruktą į V. Š. nuosavybės teise priklausantį sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iki jie mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės D. Š. atstovė K. Š. 1997-06-20 sudarė santuoką su atsakovo sūnumi V. Š. ir kartu augino sūnų V. Š. ir dukrą E. Š.. Pažymėjo, jog nuo 2000-ųjų metų šeima apsigyveno ieškovų seneliams R. Š. ir V. Š. nuosavybės teise priklausiusiame sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jį už savo lėšas rekonstravo, 2006 metais sutvarkė teisinę registraciją vyro motinos R. Š. vardu, rūpinosi namo išlaikymu, aplink namą 0,063 1 ha žemės sklype įsirengė daržą, sodą. Nurodė, kad 2007-02-17 ieškovų tėvas V. Š. mirė, po jo mirties K. Š. (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. Š.. Paaiškino, jog 2012-09-03 mirė ieškovų senelė R. Š., kuri testamentu visą jai priklausiusį turtą paliko savo sutuoktiniui atsakovui V. Š. ir 2012-12-18 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Nurodė, jog 2012-12-28 atsakovas registravo savo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą ir pasiūlė K. Š. tokias bendravimo sąlygas, kurios yra visiškai nepriimtinos, o K. Š. nesutikus su jo keliamais reikalavimais, nurodė, kad neleis su vaikais toliau gyventi sodo namelyje ir privers išsikraustyti. Ieškovės D. Š. atstovė K. Š. paaiškino, jog neturi jokio nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi su nepilnamečiais vaikais, dirba Generolo Juozo Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyresniąja virėja ir gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro apie 1 300 Lt. Nurodė, kad atsižvelgiant į tarp sodo pastato savininkų ir jo naudotojų susiklosčiusius santykius, ieškovų šeima sodo nameliu naudojosi neterminuotos panaudos sutarties pagrindu, visą tą laiką atsakovas jokių pretenzijų dėl turto naudojimo nereiškė, pats leido sūnaus šeimai jame gyvent, o nuosavybės teisės į dalies sodo pastatą perėjimas paveldėjimo būdu atsakovui savaime nepanaikina ieškovų teisės neterminuotai naudotis sodo pastatu, kuriuo jie iki dalies namo savininkės R. Š. mirties teisėtai naudojosi, t.y. savininko pasikeitimas nedaro jų neteisėtais ginčo pastato naudotojais, todėl tikslinga būtų nustatyti ieškovams uzufruktą naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu sodo pastatu (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas V. Š. prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sodo namelis buvo statomas pagal 1990 metų techninį projektą ir 1992 metais buvo pilnai pastatytas ir įrengtas. Tokios būsenos šis sodo namas stovi iki šiol. Pažymėjo, kad atsakovas su jo velione žmona R. Š. šį sodo namą naudojo kaip vasarnamį nuo pat jo pastatymo momento ir jau tuomet buvo pastatyta gyvatvorė, pasodinti vaismedžiai, vaiskrūmiai, sutvarkytas daržas. Pažymėjo, jog 1994 metais sodo žemės sklypas buvo privatizuotas pagal 1994-07-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir buvo sutvarkyta žemės sklypo teisinė registracija. Paaiškino, kad sodo namo teisinė registracija nebuvo sutvarkyta namo apstatymo momentu todėl, kad nebuvo jokios skubios būtinybės, būtinybė atsirado 2006 metais, kai visai sodų bendrijai buvo suteikiami adresai. Pažymėjo, kad sodo sklypui Nr. 105 buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Iš karto po adreso suteikimo sodo namas buvo priduotas 2006-11-27 pripažinimo tinkamu naudotis aktu ir sutvarkyta teisinė registracija, kuri taip pat buvo sutvarkyta atsakovo šeimos lėšomis. Nurodė, kad 2007 metais atsakovo lėšomis sodo namui pakeisti seni langai naujais plastikiniais langais, 2009 metais atsakovo lėšomis buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija. Paaiškino, jog 2000 metais atsakovo velionis sūnus pasiprašė su savo šeima leisti laikinai apsigyventi tėvų sodyboje, nes nuosavo būsto jie neturėjo, todėl atsakovas leido ieškovams laikinai apsigyventi dviejuose kambariuose pirmame aukšte. Laikui bėgant dėl natūralaus nusidėvėjimo ieškovai padarė einamąjį remontą minėtuose dviejuose kambariuose, kurį ieškovai ieškinyje įvardija kaip namo rekonstrukciją, tačiau tai nebuvo investicija į namą, o paprastas dviejų kambarių remontas, kurį ieškovai ir taip privalėjo daryti, kadangi šiomis patalpomis patys ir naudojosi, jokių kitų piniginių lėšų į sodo namą ieškovai visiškai neįnešė, nes jų tiesiog neturėjo, kadangi ir taip reikėjo išmaitinti visą šeimą. Pažymėjo, kad ieškovams – atsakovo anūkams – augant jų santykiai su atsakovu vis blogėjo, kadangi pas anūkus pradėjo lankytis įvairūs vaikinai, merginos, dažnai sodo name jie nakvodavo, vėliau dėl vietos stygiaus ieškovai savavališkai užėmė ir mansardos patalpas, todėl prasidėjo pastovūs barniai, kivirčai dėl patalpų atlaisvinimo, o mirus atsakovo žmonai R. Š., ieškovai atsakovui pareiškė, kad šis sodo namas yra jų ir atsakovo net į jį neįleisdavo, tuomet atsakovas, dėl tokio ieškovų nepagarbaus ir įžūlaus elgesio ieškovams pareiškė, jog prašys jų atlaisvinti atsakovui nuosavybės teise priklausantį sodo namą. Pažymėjo, kad uzufrukto nustatymas tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose nėra galimas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas (b. l. 42-45).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog ieškovės D. Š. atstovė K. Š. netinkamai vykdytų motinos pareigas, šeima nėra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato senelių pareigos išlaikyti savo nepilnamečius anūkus ar aprūpinti juos gyvenamuoju plotu (b. l. 69-70).
Teismo posėdžio metu ieškovės D. Š. atstovė K. Š. paaiškino, jog sodo namą pilnai sutvarkė, įvedė centrinį šildymą, pakeitė langus, duris, pirko radiatorių šildymui, katilą, įrengė tualetą. Paaiškino, kad už naujus langus mokėjo 4 800 Lt, katilas kainavo 1 500 Lt, radiatoriai – 4 000 Lt. Nurodė, jog uždirba 1 300 Lt, papildomų lėšų negauna, mažoji dukra gauna našlaičio pensiją, sūnus negali mokytis toliau dėl lėšų stygiaus. Pažymėjo, jog šiuo metu moka už komunalines paslaugas, vandenį, bet tai įrodančių dokumentų neturi (b. l. 130-135).
Teismo posėdžio metu ieškovas V. Š. paaiškino, kad 2000 – aisiais metais močiutė pasiūlė kraustytis į sodo namą, tėvai atliko remontą, įrengė virtuvę. Pažymėjo, jog po močiutės mirties senelis pasiūlė mamai kartu gyventi, bet mama nesutiko ir tada senelis varė ieškovus iš namų. Pažymėjo, jog šiuo metu dirba, gauna minimalią algą (b. l. 130-135).
Teismo posėdžio metu atsakovas V. Š. paaiškino, kad atvažiavęs į sodą rado anūkę E. miegančią su vyriškiu, todėl po poros savaičių buvo paduotas ieškinys į teismą. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui ir šiuo metu jis jame gyvena. Taip pat nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui, o šiuo metu ten niekas negyvena. Pažymėjo, jog sodo namo langus keitė velionė žmona, namas yra mūrinis, o kodėl pateiktuose dokumentuose dėl langų statymo nurodyta, kad namas yra blokinis, nežino (b. l. 130-135).
Teismo posėdžio metu liudytoja D. S. parodė, kad yra ieškovų kaimynė ir ieškovės D. krikšto mama. Pažymėjo, kad ieškovai sodo namelyje gyvena nuo 2000 metų. Nurodė, kad sodo namelyje nebuvo vandens, kanalizacijos, remontą darė ir už viską mokėjo K. su vyru, konfliktai prasidėjo, kai mirė jos anyta. Pažymėjo, kad atsakovas pasiūlė pagyventi su juo kaip vyrui su moterimi, tačiau K. Š. atsisakė (b. l. 130-135).
Teismo posėdžio metu liudytojas J. L. paaiškino, kad su atsakovu V. Š. dirbo, draugavo šeimomis, dažnai lankydavosi jo sode. Nurodė, kad visus mokesčius ir išlaidas apmokėdavo atsakovas, K. Š. padovanojo savo mašiną. Pažymėjo, jog šiuo metu atsakovas V. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), o kas gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute, liudytojas nežino (b. l. 130-135).
Teismo posėdžio metu liudytoja S. V. parodė, kad yra atsakovo dukra. Paaiškino, jog K. Š. už sodo namelį nemoka, kadangi komunalinius mokesčius nuo 2013 m. sausio mėn. moka liudytoja S. V. (b. l. 130-135).
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, jog būtų nesąžininga vaikus išmesti į gatvę. Pažymėjo, kad atsakovas kai kuriuos momentus labai gerai atsimena, bet kai kurių visiškai neprisimena, be to, byloje yra duomenys, kad atsakovas turi kitas gyvenamąsias patalpas (b. l. 130-135).
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad K. Š. turi tėvus, kurie irgi turi nekilnojamojo turto, ieškovai turi kitus senelius. Nurodė, jog negalima seneliams užkrauti pareigos ir nustatyti uzufruktą. Pažymėjo, kad santykiai tarp šalių susiklostė pagal panaudos sutarties sąlygas, ieškovai gyveno neatlygintinai 13 metų, todėl turėjo atlikti remontą (b. l. 130-135).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog ieškovės D. Š. atstovė K. Š. 1997-06-20 sudarė santuoką su atsakovo sūnumi V. Š. (b. l. 6) ir kartu augino vaikus V. Š. ir E. Š. (b. l. 1, 8). Nuo 2000-ųjų metų šeima apsigyveno ieškovų seneliams R. Š. ir V. Š. nuosavybės teise priklausiusiame sodo namelyje, esančiame Žirgo g. 115, Vilniuje (b. l. 1-4, 130-135). 2007-02-17 ieškovų tėvas V. Š. mirė (b. l. 12), po jo mirties K. Š. (duomenys neskelbtini)gimė dar viena dukra D. Š. (b. l. 9). 2012-09-03 mirė ieškovų senelė R. Š. (b. l. 13), kuri testamentu visą jai priklausiusį turtą paliko savo sutuoktiniui atsakovui V. Š. (b. l. 14) ir 2012-12-18 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. 2012-12-28 atsakovas registravo savo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą (b. l. 16-17, 18-19, 20-21, 22-23) ir, K. Š. teigimu, pasiūlė jai tokias bendravimo sąlygas, kurios yra visiškai nepriimtinos, o K. Š. nesutikus su jo keliamais reikalavimais, nurodė, kad neleis jai su vaikais toliau gyventi sodo name ir privers išsikraustyti. K. Š. nurodė, kad investavo į sodo namelio rekonstrukciją ir tarp ieškovų bei atsakovo susiklostė neterminuotos panaudos sutarties teisiniai santykiai, todėl ieškovams turėtų būti nustatytas uzufruktas naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu sodo pastatu.
Dėl sodo pastato naudojimo panaudos sutarties pagrindu.
CK 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 str. 1 d.). CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Ieškinyje tarp atsakovo – sodo pastato savininko – ir ieškovų – pastato naudotojų – susiklosčiusius teisinius santykius ieškovai įvardija kaip neterminuotos panaudos sutartį, todėl šalių teisiniams santykiams tūri būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios neatlygintiną naudojimąsi daiktu (panaudą). Ieškovai ieškinyje teigia, jog jie nėra apsaugoti nuo atsakovo, kaip panaudos davėjo, teisės nutraukti panaudos sutartį esant sutarties pažeidimo atvejams, numatytiems CK 6.641 straipsnio l ir 2 dalyse, tačiau šios teisės normos taikomos terminuotų panaudos sutarčių atžvilgiu, o ieškovai ieškinyje akcentuoja, kad jų teisiniai santykiai susiklostė neterminuotos sutarties pagrindu, todėl šiuo atveju turi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios būtent neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo atvejus. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.642 straipsnį kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Vadovaujantis minėta teisės norma, atsakovas prieš tris mėnesius gali reikalauti atlaisvinti neterminuotos panaudos sutarties pagrindu perduotas gyvenamąsias patalpas. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, jog jie investavo pinigines lėšas į namo remontą ir jiems už tai turi būti kompensuojama, kadangi esant panaudos sutarčiai, įstatymas numato pareigą išlaikyti, saugoti panaudos gavėjui, šiuo atveju ieškovams, pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Fakto, jog tarp šalių susiklostė santykiai, kurie turi būti reglamentuojami kaip neterminuotos panaudos sutartis, atsakovas neneigė, tačiau panaudos sutartis neužkerta atsakovui kelio ją nutraukti ir pareikalauti ieškovų atlaisvinti sodo namelio dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog tarp ieškovų ir atsakovo susiklostė neterminuoto neatlygintinio naudojimosi daiktu teisiniai santykiai ir jie, turėdami pareigą išlaikyti, saugoti jiems perduotą dalį sodo namelio, atliko einamąjį remontą.
Dėl uzufrukto nustatymo.
Uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 str. 1 d.). Nustatant uzufruktą uzufruktoriui gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieštarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Taigi uzufruktorius įgyja teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Teisės disponuoti daiktu uzufruktorius neturi. Vienu iš galimų uzufrukto objektų yra butas arba gyvenamasis namas. Uzufruktas nėra atlygintinas, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis kaip rūpestingas šeimininkas (bonus pater familias), jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2007). Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo nepilnametei D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės, ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bei E. Š., gim (duomenys neskelbtini), iki jie mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, nustatyti uzufruktą į V. Š. nuosavybės teise priklausantį sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra ieškovų senelis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato pareigos išlaikyti savo nepilnamečius anūkus ar aprūpinti juos gyvenamuoju plotu. Minėtos nuomonės laikėsi ir išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 69-70). CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. Tokios nuostatos taikytinos siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, tačiau nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas – sodo pastatas – asmeninės nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priklauso V. Š., kuris nėra ieškovų tėvas (b. l. 16-17).
Ieškovės D. Š. atstovė K. Š. ieškinyje nurodo, kad esant tęstiniams nuolatinio naudojimosi gyvenamąja patalpa santykiams, kai susitarimai dėl aprūpinimo gyvenamąja patalpa nei jų sudarymo metu, nei vėliau neprieštaravo ir neprieštarauja įstatymams, gerai moralei bei papročiams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie susitarimai nebuvo ginčijami gyvenamosios patalpos savininko (savininkų), yra galimas uzufrukto nustatymas, tačiau ieškovės argumentas dėl uzufrukto nustatymo yra nepagrįstas. Ieškovai gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate, tarp ieškovų ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuotos neatlygintinos panaudos sutartis, kuri, vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, gali būti bet kada nutraukta, jei viena šalis kitą šalį įspėjo apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius. CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą, kuris reiškia, jog šalys turi teisę laisvai ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti sutartis, jei tai neprieštarauja įstatymams. Taigi, atsakovas, nepažeisdamas imperatyvių CK normų, vienašališkai nutraukė neterminuotos panaudos sutartį. Taip pat pažymėtina, jog CK nenustato pareigos išlaikyti savo nepilnamečius anūkus ar aprūpinti juos gyvenamuoju plotu, o teismas turi teisę, bet ne pareigą nustatyti uzufruktą konkrečiu atveju, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti uzufruktą, tad ieškovų ieškinys atmestinas.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Ieškovai ieškinyje nurodo, jog atliko sodo pastato, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, rekonstrukciją ir taip patyrė nuostolių. Ieškovams išaiškintina, jog jie turi teisę kreiptis į teismą kitais pagrindais su reikalavimu bei jį pagrindžiančiais įrodymais dėl patirtų išlaidų gerinant sodo pastato būklę priteisimo.
Vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo turėtos pašto išlaidos (41,76 Lt) viršija 10 Lt, todėl iš ieškovų priteistinos 41,76 Lt dydžio pašto išlaidos valstybės naudai (LR CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atstovės K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 41,76 Lt (keturiasdešimt vieną litą 76 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.