- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-132-102/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė, Romualdas Januška
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- D.
- Advokatai
- Vytautas Sketeris
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. V. atstovo advokato Vytauto Sketerio atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1807-356/2010 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei G. V. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. V. Utenos rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką su atsakove G. V. dėl jos kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamąją vietą su D. V., priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. V. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas prašė iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus, taikyti laikinasias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo, kadangi atsakovė gera valia nevykdo pareigos teikti išlaikymą sūnui.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 11 p., 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. V. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo, nutartį pavedė vykdyti skubiai ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas konstatavo, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Iš byloje esančių ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad šalys turi bendro turto, atsakovė nedirba, šiuo metu yra išvykusi iš Lietuvos, ieškovui mokamas apie 1400 Lt darbo užmokestis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neprisideda prie vaiko išlaikymo, jau ne pirmą kartą ji išvyksta į užsienį nei jam, nei vaikams apie tai nepranešusi. Laikinas materialinis išlaikymas priteisiamas, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3. str.1d.), atsižvelgiant į tėvų nesutarimus dėl vaiko išlaikymo ir siekiant užtikrinti nors būtiniausius vaiko poreikius, kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas procesinis sprendimas.
Šalies argumentai
Atsakovės G. V. atstovas advokatas Vytautas Sketeris atskiruoju skundu, prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priteisti iš atsakovės G. V. laikinąjį materialinį išlaikymą sūnui A. V. po 195 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. gruodžio 2 d. Nurodo, kad laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai taikyta atgaline data nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. Ieškovas ieškinyje neprašė taikyti laikinosios apsaugos priemonės, ieškinyje nurodė tą pačią gyvenamąją vietą kaip ir atsakovės, ieškinyje nenurodyta, kad šalys neveda bendro ūkio, kad atsakovė negyvena kartu su ieškovu, ar yra išvykusi. Laikinas išlaikymas gali būti priteistas nuo tos dienos, kai atsirado tam pagrindas. Kiek žinoma, atsakovė išvyko į užsienį 2010 m. lapkričio 29 d., todėl nuo tos dienos atsirado pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Priteisiant laikinąjį išlaikymą negali būti taikoma CK 3.200 str. nustatyta taisyklė, nustatanti išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento (CPK 148 str.), todėl nuo šio momento ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma bylinėjimosi laikotarpiu.
Apeliantas nurodo, kad priteisto laikino išlaikymo dydis yra per didelis. Ieškovo darbo užmokestis yra apie 1450 Lt per mėnesį ir šios pajamos yra pakankamos ieškovui pragyventi su vaiku, o atsakovė kol kas pajamų neturi. Vaikų išlaikymo fondas vienam vaikui moka 195 Lt. Tokia suma galėtų patenkinti abiejų šalių interesus.
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai – jos padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturiniams interesams konkrečioje byloje. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Taigi CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, kai būtina apginti nepilnamečio vaiko interesus. Taikant laikinąsias apsaugos priemones numatytas CK 3.65 str. 4 d. – priteisimas iš vieno sutuoktinio laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikymo, klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant CK 3.192 – 3.201 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą - 800 Lt per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priteisė 250 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą iš atsakovės G. V. jos sūnui nuo civilinės bylos iškėlimo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. priteisė mažiau, nei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, didesnę dalį vaikui reikalingo išlaikymo palikdamas jo tėvui, ieškovui D. V., kurio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 1450 Lt(b.l. 9). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus A. V. gyvena kartu su tėvu, atsakovė yra išvykusi ir gyvena užsienyje, sūnų išlaiko ir juo rūpinasi ieškovas. Atsakovės atstovas atskiruoju skundu prašo sumažinti iš atsakovės priteistą sūnui laikinąjį išlaikymą iki 195 Lt. Ginčydamas priteistą laikiną išlaikymą, apeliantas nepateikė įrodymų, jog atsakovė negali teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės materialinę padėtį, jos gaunamas pajamas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad mažinti priteisto iš atsakovės laikino išlaikymo vaikui dydį, nėra pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi išlaikymo vaikui priteisimo klausimas nebuvo sprendžiamas iš esmės, šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pradžia nuo 2010 m. gruodžio 2 d. Byloje nustatyta, kad ieškovas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui teismo paprašė tik 2010 m. gruodžio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 32-33). Tos pačios dienos nutartimi laikinas išlaikymas ir buvo pritaikytas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsigalioja nuo jos priėmimo momento (CPK 148 str. 5 d.) ir pradedama vykdyti. Atsižvelgdama į tai, kad prašymas dėl laikinojo materialinio išlaikymo vaikui priteisimo teismui buvo pareikštas tik 2010 m. gruodžio 2 d., o įstatymas nenumato, jog laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos laikotarpiu iki nutarties priėmimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 3.200 str., taikant laikinąsias apsaugos priemones netaikytinas ir laikinas išlaikymas iš atsakovės vaikui galėjo būti priteistas tik nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Todėl skundžiama nutartis toje dalyje keistina (CPK 337 str. 4p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 dalį, nustatant, kad 250 Lt laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovės G. V. jos sūnui A. V. priteisiamas nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.