Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. Šiaulių raj. (duomenys neskelbtini), teistas 2005-04-29 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (2 veikos) areštu 65 paroms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. ir 180 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. U. 2008 m. rugsėjo 2 d. apie 23 val., siekdamas užvaldyti svetimą turtą, išdaužė J. G. priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, rūsio langą ir įsibrovęs į namo vidų rūsyje panaudojo fizinį smurtą prieš J. G., t. y. stovintį nukentėjusįjį parvertė ant grindų, tris kartus pusplyte sudavė pastarajam į galvą: vieną kartą – į kaktą, vieną kartą – į kairiojo smilkinkaulio sritį, vieną kartą – į viršugalvio sritį, ne mažiau dviejų kartų spyrė į krūtinę ir iš nukentėjusiojo rankos jėga išplėšė dujinį revolverį „ME38 COMPACT", kuriuo du kartus šovė į nukentėjusįjį, po ko J. G. prarado sąmonę, tuo padarydamas J. G. trauminį kairiojo smilkinkaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kairės ausies būgnelio plyšimą, muštines žaizdas galvoje, krūtinės sumušimą, sukėlusį lokalų skausmingumą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu iš J. G. pagrobė D kategorijos šaunamąjį ginklą dujinį-garsinį revolverį „ME38 COMPACT", kurio vertė 220 Lt.

Apklaustas kaltinamuoju A. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. apie 23 val. dviračiu nuvažiavo pas J. G., nes girtam jam pasirodė, kad nukentėjusysis yra jam skolingas, nors iš tikro J. G. jam nebuvo skolingas. Kiek prisimena, iš pradžių jis pasibeldė į duris, o po to išdaužė J. G. namo rūsio langą ir įlipo į vidų. Namo rūsyje jis pamatė priešais stovintį žmogų, išgirdo šūvio garsus. Iš karto suprato, kad tai dujinis pistoletas, nes pradėjo akis graužti po šūvio. Buvo tamsu, todėl nepažino, kas prieš jį stovėjo. Tada jis priėjo prie šovusiojo ir rasta pusplyte sudavė pastarajam. Neprisimena, kaip viskas vyko, tačiau jis galėjo nukentėjusiajam suduoti tris kartus ir įspirti. Atėmęs ginklą, jis šovė į nukentėjusiojo pusę 2 šūvius. Po to jis per tą patį langą išlipo laukan ir pėsčias nuėjo namo. Namuose jam iškrito ginklas. Tada suprato, kad pistoletą parsinešė. Namuose dar iššovė vieną kartą, o kitą rytą ketino grąžinti ginklą. Mama girdėjo šūvį, klausinėjo, bet jis nieko neaiškino. Naktį buvo dirbtuvėje, kur vasarą visada miega. Nukentėjusiojo pinigų jis neprašė, tuo metu dėl girtumo nesusivokė, ką daro. Viskas vyko namo rūsyje, niekur kitur jis nebuvo nuėjęs. Pinigų neėmė, nes pareigūnai būtų radę pinigus jo drabužiuose. Jis neturėjo nei lito. Ginklą policija rado pas jį daržinėje, numestą už dėžės į kampą. Blaivus nebūtų taip pasielgęs, jo veiksmams turėjo įtakos girtumas. Pripažįsta, kad pagrobė dujinį ginklą. Labai atsiprašo nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka su visais civiliniais ieškiniais.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj, A. U. parodė namo langą, kurį jis išdaužė ir per kurį įlindo į namo rūsį. Taip pat parodė vietą rūsyje, kur jis pamatė J. G., atėmė iš pastarojo dujinį revolverį ir pusplyte sudarė į galvą (t. l., b. l. 134-138).

Parodymų patikrinimo metu A. U. su manekenu parodė, kaip dešine ranka sugriebė už J. G. rankoje laikomo ginklo, kaip išplėšė ginklą, o kaire ranka pusplyte sudavė vieną smūgį J. G. į galvą (t. 1., b. l. 150-154).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, su kuriuo jis nesipyko ir nebuvo pastarajam skolingas.

2008 m. rugsėjo 2 d. apie 24 val. jis prabudo išgirdęs triukšmą. Išėjęs iš miegamojo, pamatė vyrą, lipantį laiptais žemyn iš trečio namo aukšto. Vyriškis, kurio jis tada neatpažino, jį pamatė, tačiau nieko nepasakė. Jis taip pat nieko nesakęs nuėjo į virtuvę, iš kur pasiėmė dujinį pistoletą. Lipdamas į namo rūsį jis vieną kartą iššovė iš pistoleto pagąsdinimui, nors to vyriškio nematė. Namo rūsyje kažkas griebė jam už apykaklės. Jis susigrūmė su užpuoliku ir pajuto smūgį į galvą, susmuko. Tada jį apspardė į šonus, kažko reikalavo, iš jo rankų paėmė ginklą. Kiek kartų jam sudavė pusplyte, nepamena, tačiau ne mažiau dviejų kartų. Jis prarado sąmonę, o atsigavęs nuėjo pas kaimyną pagalbos. Neprisimena, ar užpuolikas šovė, nes gulėjo be sąmonės. Kaimynas paskambino greitajai, policijai, parodė išdaužtą rūsio langą, ko jis pats iš pradžių nepastebėjo. Po to jį išvežė į ligoninę. Už dujinį revolverį, kurį laikyti leidimo nereikia, jis mokėjo 220 Lt. Grįžęs iš ligoninės po 10 dienų jis neberado 35 Lt, buvusių švarko, kabėjusio namo antrame aukšte, kišenėje. Sūnūs jam sakė, kad pinigų neėmė, o pašalinių žmonių name gal ir buvo. Reiškia ieškinį – 50 Lt už rūsio langą, 35 Lt buvo pagrobti, 10000 Lt – neturtinė žala. Po to sužalojimo jam pablogėjo sveikata, galva svaigsta, yra ligonis ir vaikai turi jį aptarnauti. Ir po sanatorinio gydymo nepasitaisė sveikata.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis J. G. parodė savo gyvenamojo namo rūsio langą, pro kurį buvo patekta į jo gyvenamąsias patalpas, parodė vietas namo viduje, kur jis pirmą bei antrą kartą pamatė A. U., kur jis buvo sumuštas, ir kur iš jo buvo atimtas ginklas. Taip pat nukentėjusysis parodė vietą, kur buvo pakabintas švarkas, iš kurio pagrobti 35 Lt (t. 1., b. l. 73-78).

Liudytojas V. P. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. naktį gavęs pranešimą, kad užpultas žmogus ir iš jo atimtas ar pagrobtas šaunamasis ginklas, nuvyko adresu, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Namuose buvo nukentėjusiojo sūnus P., kuris nepastebėjo, kad kas nors būtų dingę. Apžiūrėjus patalpas, rastas išdaužtas rūsio langas, o rūsyje rasta plyta, ant kurios buvo plaukų ir kraujo. Ant laiptų keliose vietose irgi buvo pritaškyta kraujo. Lauke ties ūkinėmis patalpomis buvo pastatytas vyriškas dviratis. Nukentėjusiojo sūnus pasakė, kad tai ne jų dviratis. Vienas kaimynas pasakė, kad dviratis gali būti A. U.. Nuvykus pas A. U., pastarojo motina paaiškino, kad girtas sūnus parėjo, iššovė ir pabėgo. A. U. namuose jautėsi dujų kvapas. Apžiūrėję ūkines patalpas, A. U. nerado. Kitą dieną apie 10 val. nuvažiavę pas A. U., pastarąjį rado miegantį ūkinėse patalpose. A. U. pats parodė, kur po dėže buvo padėjęs pistoletą. Kaltinamasis dar nebuvo išsiblaivęs, buvo pasimetęs, sakė, kad nieko neatsimena, tačiau paskui pasakė, kad buvo pas nukentėjusįjį. Taip pat A. U. sakė, kad neatsimena, kad negali būti, jog jis taip pasielgė.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, apie 23 val. jam paskambino brolis P. ir pasakė, kad sumušė tėvą. Jis nuvažiavo tiesiai į ligoninę, kur rado tėvą visą kruviną. Tėvas jam pasakė, kad išgirdęs triukšmą jis nulipo į namo rūsį, pamatė žmogų, šovė iš dujinio revolverio, susigrūmė su įsibrovėliu, kuris atėmė ginklą. Tėvas paaiškino, kad pajuto smūgį į galvą, o daugiau neatsiminė. Atsipeikėjęs tėvas nuėjo pas kaimynus, kurie iškvietė greitąją pagalbą. Po to, kai grįžo iš ligoninės, tėvas nesakė, kad kas nors dingo. Jis tėvo pinigų neėmė.

Liudytojas P. G. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. pradžioje, datos tiksliai neprisimena, naktį jam paskambino tėvo kaimynas ir pasakė, kad tėvas sumuštas. Nuvykęs į tėvo namus jau rado atvykusius medikus. Tėvas buvo visas kruvinas, sakė, kad jį užpuolė kažkas ir sumušė. Jis paskambino broliui V., kuris nuvažiavo į ligoninę. Prie tėvo namų jis rado svetimą dviratį. Susirinkę vaikai pasakė, kad A. U. tuo dviračiu važinėja. Namo viduje, rūsyje buvo kraujo klanai, jautėsi dujų kvapas. Taip pat buvo išdaužtas rūsio langas. Po to tėvas papasakojo, kad vieną kartą iššovė, gavo smūgį iš nugaros, o po to atėmęs ginklą, įsibrovėlis iššovė keletą kartų. Pusplyčių tame name buvo daug. Grįžęs iš ligoninės tėvas pasakė, kad iš švarko dingo kažkiek litų. Jis nežino, ar tėvas tikrai turėjo tuos pinigus.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1499/08(04) nurodyta, kad J. G. kūne rasti sužalojimai: trauminis kairio smilkinkaukio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairės ausies būgnelio plyšimas, muštinės žaizdos galvoje, krūtinės sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, padaryti bukais kietais daiktais. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 4 smūgių. Rasti sužalojimai padaryti per keletą valandų iki nukentėjusįjį 2008-09-03 00.30 val. paguldant į Šiaulių apskrities ligoninę. J. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairiojo smilkinkaukio lūžio bei galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 60).

Įvykio vietos apžiūrų metu, apžiūrėjus gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., rastas išdaužtas rūsio langas, namo viduje, rūsyje, prie išdaužto lango rastos stiklo šukės, ant laiptų tarp rūsio ir pirmo aukšto rasta ir paimta pusplytė su rusvos spalvos dėmėmis (t. 1, b. l. 14-16, 39-42).

Apžiūros metu nustatyta, kad pusplytė yra rudos spalvos, 67 mm aukščio, 123 mm ilgio, 110 mm pločio, ant jos kampo matomos rusvos spalvos dėmės su plaukeliais. Nuo pusplytės paimtas rusvos spalvos tepinėlio pavyzdys ir plaušeliai (t. 1, b. l. 43-46).

Daiktų pateikimo metu liudytojas V. G. pateikė dujinio revolverio ME 38 COMPACT instrukcijos knygelę ir instrukcijos lapą (t. 1, b. l. 24-27), A. U. pateikė juodos spalvos dujinį revolverį ME 38 COMPACT (t. 1, b. l. 29).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvadoje Nr. 40-9-1S1-1004 nurodyta, jog tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, D kategorijos, tinkamas šaudymui, ME 38 COMPACT dujinis – garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais. Tirti pateiktos iš revolverio išimtos 5 tūtelės yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, dujinių – garsinių šovinių sudėtinės dalys (t. 1, b. l. 32-35).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis A. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įsibrovė į patalpą ir, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. G., t. y. padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė J. G. priklausantį turtą – D kategorijos šaunamąjį ginklą dujinį-garsinį revolverį „ME38 COMPACT" 220 Lt vertės.

Spręsdamas kaltinamojo A. U. kaltės klausimą teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu padarius šią nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. U. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo J. G. parodymuose pateiktu įvykio aplinkybių apie fizinio smurto panaudojimą bei revolverio pagrobimą aiškinimu. Kaltinamojo A. U. bei nukentėjusiojo J. G. parodymus apie pastarojo sužalojimo mechanizmą ir padarytų sužalojimų lokalizaciją patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, o minėtų proceso dalyvių paaiškinimai apie nusikaltimo padarymo vietą bei įrankį – pusplytę – sutampa su įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis bei liudytojų V. P. ir P. G. nurodytomis aplinkybėmis, apibūdinant nusikaltimo įvykdymo vietą.

Visuma šių įrodymų patvirtina ir kitą kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo aplinkybę – įsibrovimą į patalpą.

Dujinio-garsinio revolverio „ME38 COMPACT" pagrobimo faktą taip pat įrodo ir daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog A. U. 2008 m. rugsėjo 3 d. 10.10 val. policijos pareigūnams pateikė juodos spalvos dujinį revolverį ME38 COMPACT.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo biuro specialisto išvadoje Nr. 40-9-1S1-1004 teigiama, jog iš J. G. pagrobtas revolveris yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, D kategorijos, tinkamas šaudymui, ME 38 COMPACT dujinis – garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. U. nusikalstama veika – J. G. priklausančio dujinio-garsinio revolverio „ME38 COMPACT" pagrobimas panaudojant fizinį smurtą – buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. Ši įstatymo norma, numatanti baudžiamąją atsakomybę už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, priklauso Baudžiamojo kodekso XXXVI skyriui, kuriame numatyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga. Tiesioginis Lietuvos Respublikos BK 254 str. numatyto nusikaltimo objektas yra žmonių saugumas. A, B ir C kategorijų ginklų, kaip keliančių pavojų visuomenės saugumui, įsigijimui, laikymui, disponavimui yra nustatyti specialūs reikalavimai, kuriais užtikrinama šių ginklų apyvartos valstybinė kontrolė. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 str. 10 d., D kategorijos šaunamųjų ginklų įsigijimui, laikymui bei disponavimui nėra nustatyta specialių reikalavimų, jie nėra registruojami ir juos galima įsigyti bei laikyti be specialaus leidimo, kaip ir bet kokį kitą turtą, kas rodo, jog minėtas įstatymas D kategorijos ginklų nevertina kaip keliančių grėsmę visuomenės saugumui.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Baudžiamojo kodekso XXXVI skyriaus, tuo pačiu ir BK 254 straipsnio nuostatos D kategorijos šaunamiesiems ginklams (išskyrus Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 str. 2 d. numatytą atvejį) negali būti taikomos, o tokių šaunamųjų ginklų, konkrečiu atveju – dujinio revolverio – pagrobimas turi būti vertinamas kaip bet kokio kito turto grobimas. Todėl kaltinamojo A. U. nusikalstamą veiką – D kategorijos šaunamojo ginklo dujinio-garsinio revolverio „ME38 COMPACT" pagrobimą, padarytą įsibraunant į patalpą ir panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, teismas perkvalifikuoja iš Lietuvos Respublikos BK 254 str. 2 d. į 180 str. 2 d.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. U. pagrobė dujinį-garsinį revolverį „ME38 COMPACT" plėšimo būdu, kadangi jau anksčiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį siekdamas turtinės naudos – pagrobti svetimą turtą. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai apie jo įsibrovimo į nukentėjusiojo namus tikslą bei bylos aplinkybės – smūgių sudavimo nukentėjusiajam metu padarytas turto pagrobimas.

Kaltinamasis A. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir 35 Lt pagrobimu J. G. apiplėšimo metu.

Pats kaltinamasis, pripažinęs kitas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teigia, jog pinigų iš J. G. namų neėmė, nes pareigūnai būtų radę pinigus jo drabužiuose. Nukentėjusysis J. G. nurodė, jog po apiplėšimo 35 litų, buvusių švarko, kabėjusio namo antrame aukšte, kišenėje, jis pasigedo tik grįžęs iš ligoninės praėjus 10 dienų po apiplėšimo. Kitų duomenų, patvirtinančių kaltinimą A. U. dėl 35 Lt pagrobimo, byloje nėra. Todėl, nesant neginčijamų kaltinamojo A. U. kaltės įrodymų, iš kaltinimo A. U. šalinama aplinkybė – J. G. priklausančių 35 Lt pagrobimas.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis A. U. prisipažino, kad įsibrovęs į nukentėjusiojo J. G. namo vidų, panaudojo fizinį smurtą prieš J. G. ir pagrobė dujinį-garsinį revolverį „ME38 COMPACT", t. y. atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo A. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, ir paties kaltinamojo teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Kaip matyti iš teismo psichiatro specialisto išvados, A. U. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam yra organinio tipo asmenybės sutrikimas, ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (t. 1, b. l. 178).

Esant tokioms išvadoms, teismas sprendžia, jog kaltinamasis A. U. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baudžiamas už padarytą veiką.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. U. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. U. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (t. 1, b. l. 165-170), ir neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą – analogišką nusikalstamą veiką, dėl ko yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Tokiam asmeniui – recidyvistui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš byloje esančios A. U. charakteristikos (t. 1, b. l. 185), pagal gyvenamąją vietą jis charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo, piktnaudžiaujantis alkoholiu ir dažnai keliantis triukšmą namuose. Visi šie duomenys rodo, kad A. U. padarytas nusikaltimas yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl jo susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje. Be to, byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kartu teismas atsižvelgia ir į teigiamai kaltinamąjį apibūdinančius bylos duomenis, t. y. į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimąsis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį kaltinamasis panaudojo staiga susidarius konfliktinei situacijai su nukentėjusiuoju, o ne iš anksto suplanavus.

Įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės, artimos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, paskyrimas kaltinamajam A. U. už jo nusikalstamos veikos padarymą neprieštarauja teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatoms.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymoje nurodyta, kad už J. G. suteiktas 2008-09-03 – 2008-09-12 asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 1456,90 Lt (t. 1, b. l. 48). Todėl Šiaulių apygardos prokuratūros civilinis ieškinys siekiant apginti viešąjį interesą dėl 1456,90 J. G., nukentėjusio nuo kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo, gydymo išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 28-29) laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (BPK 115 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. teisiamajame posėdyje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 85 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 26).

Teismas, nustatęs, kad tarp kaltinamojo A. U. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad civilinis ieškinys turi būti patenkintas (BPK 115 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. prašo priteisti iš kaltinamojo A. U. 50 Lt už išdaužtą rūsio lango stiklą bei pagrobtus 35 Lt. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. U. išdaužė J. G. priklausančio gyvenamojo namo rūsio lango stiklą. Todėl civilinis ieškinys dėl 50 Lt turtinės žalos atlyginimo už lango stiklo įdėjimą yra pagrįstas ir tenkinamas. Tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis A. U. pagrobė iš J. G. namo 35 Lt, ir iš kaltinimo A. U. yra šalinama ši aplinkybė. Todėl civilinis ieškinys dėl 35 Lt turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neabejotina, kad nukentėjusysis J. G. dėl kaltinamojo prieš jį pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę bei didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada apie J. G. padarytus kūno sužalojimus bei paties nukentėjusiojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, jog po patirtų sužalojimų labai pablogėjo jo sveikata ir jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba.

Nurodyti fizinio bei dvasinio pobūdžio pakenkimai, sukėlę nukentėjusiajam J. G. neigiamus išgyvenimus, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir laikomi neturtine žala, kurią turi atlyginti kaltinamasis.

Nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į minėtus nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltinamojo interesus, tai yra į žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. U. nedirba ir jokio turto neturi, tačiau visiškai sutinka su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinęs šias aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo J. G. patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai pagrįstai įvertinti 10000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Daiktiniai įrodymai – dujinis-garsinis šaunamasis ginklas „ME 38 COMPACT", perduotas saugojimui J. G. (t. 1, b. l. 38), grąžintinas J. G., dviratis, perduotas saugoti E. U. (t. 1., b. l. 23), grąžintinas E. U., pusplytė, kaip nusikaltimo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. A. U. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę A. U. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš A. U. J. G. 50 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. U. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos SAM 1456,90 Lt J. G. gydymo išlaidų.

Daiktinius įrodymus – dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą „ME 38 COMPACT", perduotą saugojimui J. G., grąžinti J. G., dviratį, perduotą saugoti E. U., grąžinti E. U..

Daiktinį įrodymą – pusplytę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. U. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.