- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- eI3-895-426/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02450-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
- Trečiasis asmuo
- S. K.
- Pareiškėjas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, dėl rašto panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – S. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1P-12066 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui S. K..
Skunde nurodo, kad Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1 B-1405 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – KLTM) vyresniojo inspektoriaus S. K. veiksmų. Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą 2021 m. birželio 29 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-1405 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad KLTM vyresnysis inspektorius S. K. 2021 m. sausio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste 5, 6, 11 darbo vietose, būdamas atsakingas už per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą vadovaujantis teisės aktais, privalėdamas išduoti kelių transporto priemonių bei konteinerių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimus, tai atliko netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovė Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – neadekvatus ir nepagrįstas įrodymais bei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjas mano, kad atsisakymas yra neteisėtas.
Prašyme pareiškėjas pažymi, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, pasak pareiškėjo, nenurodė nė vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Pareiškėjas akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje, tarnybinio patikrinimo išvadoje, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. 1 P-12066 nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovė Rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių, jų ryšio su drausmine procedūra. Pareiškėjo manymu, vien minėto pareigūno buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą S. K. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, tarnybinė nuobauda susijusi išimtinai su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pareiškėjo nuomone, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą S. K. ketinama skirti ne diskriminuojant jį kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narį, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą pareiškėjas laiko neteisėtu ir nepagrįstu.
Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime nurodo, jog su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovė paaiškina, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą.
Atsakovė atsiliepime aiškina, kad faktiniai duomenys patvirtina tai, jog pareigūnas savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai.
Atsakovė nurodo, kad susipažinus su Departamento 2021 m. liepos 7 d. rašte (5.46)3B-3941 išdėstytais motyvais bei tarnybinio patikrinimo medžiaga, turėjo pagrindo teigti, kad nusprendus skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados atsakovei akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovė mano, kad nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, nenustatyti faktai, kad pareigūnas išdavė neatitinkančius tikrovės liudijimus. Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti neadekvačią ir neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui S. K., profesinės sąjungos nariui, atsakovės nuomone, susijęs tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.
Atsakovė mano, kad darbdavys ketina skirti S. K., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Įvertinus tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą atsakovė vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Profesinė sąjunga akcentuoja, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti trečiajam suinteresuotam asmeniui tinkamai.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. liepos 21 d. rašto Nr. 1P-12066 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui S. K., teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1B-1405 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl KLTM vyresniojo inspektoriaus S. K. veiksmų.
Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, nustatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis). Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalis).
Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas) 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).
Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo/ nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje. Atsakovė Rašte nurodo, kad Departamentas, siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą, taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų profesinės sąjungos narių persekiojimą.
Teismas nesutinka su šiais Rašte nurodytais teiginiais, kadangi nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, tai tik niekuo nepagrįstos prielaidos. Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu. Nurodo, kad, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veiklos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai. Tačiau iš Išvados matyti, kad buvo atsižvelgta į pareigūno paaiškinimus, taip pat buvo analizuota pareigūno darbo veikla, nurodyta, kokių transporto priemonių ir kokiomis aplinkybėmis S. K. tinkamai netikrino ir išdavė tinkamumo liudijimus. Taip pat pareigūno padaryti pažeidimai buvo analizuojami atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Išvadoje nurodyta, kad S. K. paaiškinime nurodytas argumentas, kad pareigūnas tinkamumą patikrino iš foto nuotraukų, vertintinas kritiškai, kadangi pareigūnas iš foto nuotraukų negalėjo įsitikinti ar foto nuotraukose užfiksuotas vaizdas, atitinka transporto priemonių komplektaciją esančią tai dienai.
Atsakovė nurodo, jog iš Išvados yra akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, dėl to pareigūnui nepagrįstai buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovė mano, kad nesant išsamiai atliktam tarnybiniam patikrinimui, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, nenustatyti faktai, kad pareigūnas išdavė neatitinkančius tikrovės liudijimus. Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti neadekvačią ir neatitinkančią padarytam nusižengimui tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui S. K., profesinės sąjungos nariui, atsakovės nuomone, susijęs tik su jo naryste bei veikla profesinėje sąjungoje.
Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Iš byloje pateiktos Išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas (išanalizuota, kokiu laiku, kokius veiksmus pareigūnas atliko), pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas. Įvertinus byloje pateiktą Išvadą matyti, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiksmų (neveikimo) – vyresnysis inspektorius S. K. 2021 m. sausio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. nuo 7.45 val. iki 20.00 val., dirbdamas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste 5, 6, 11 darbo vietose, būdamas atsakingas už per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą vadovaujantis teisės aktais, privalydamas išduoti kelių transporto priemonių bei konteinerių, skirtų kroviniams gabenti su muitinės plombomis, tinkamumo liudijimus, tai atliko netinkamai, nes 2021 m. sausio 14 d. apie 9.35 val. išdavė UAB „Movidus transportas“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. SR1062338 transporto priemonei KOEGEL SN 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. sausio 14 d.. apie 15.45 val. išdavė UAB „Movidus transportas“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. SR1062356 transporto priemonei puspriekabei KOEGEL SN 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors minėtų transporto priemonių nepatikrino ir neįsitikino, ar jos atitinka Muitinės konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 2, 3, 5 ir 6 priedų reikalavimus bei 2020 m. gruodžio 3 d. apie 15.30 val. išdavė UAB „Movidus transportas“ atstovui tinkamumo liudijimą Nr. SR1061541 transporto priemonei puspriekabei Schmitz Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors minėtos transporto priemonės nepatikrino ir neįsitikino, ar ji atitinka TIR konvencijos priedų reikalavimus. Teismas pažymi, jog S. K. pateikti paaiškinimai posto viršininkui neatitinka teisės aktų nuostatų reglamentavimo, nes teisės aktai nustato, kad tinkamumo liudijimai visais atvejais išduodami tik po to, kai transporto priemonės yra patikrintos. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į asmens charakteristiką, į tai, kad asmuo yra ilgametis muitinės darbuotojas, bei į tai, jog dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilusių pasekmių nenustatyta. Tad atsakovės teiginiai, kad S. K. bus skiriama neproporcinga nuobauda už padarytą teisės pažeidimą, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pareiškėju, kad S. K. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, nustatyta nebuvo. Teismo įsitikinimu, byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti S. K. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys.
Atsakovė Rašte nurodo, kad nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų bei kt. Tačiau atsakovė realiai nepateikė argumentų, kaip asmeniui numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje. Pabrėžtina, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar skirta tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Tačiau atsakovė vertindama pačią tarnybinio tyrimo procedūrą ir nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, kurie nesusiję su S. K. naryste profesinėje sąjungoje, iš esmės peržengė savo kompetencijos ribas.
Be to, kaip nurodoma ir teismų praktikoje, trečiojo suinteresuoto asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai trukdo pareiškėjui imtis veiksmų prieš galimai prasižengusį pareigūną, tad atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsižvelgiantį į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės Raštas, kuriuo ji nesutiko, kad S. K. būtų skiriama tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis yra panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taigi, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) dėl rašto panaikinimo patenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. liepos 21 d. raštą Nr. 1P-12066 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui S. K..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.