Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. A. (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Plungės rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. spalio 10 d. surašė E. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. spalio 10 d., 23⁰⁵ val. Plungės rajone, kelio Šiauliai-Palanga 93 kilometre vairuodamas transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,39 prom.), nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkęs į kelio ženklą jį sulaužė, įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklas. Šiais savo veiksmais E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus t.y. padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu E. R. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, <...>.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad į kelio ženklą atsitrenkė, siekdamas išvengti kito vairuotojo sukeltą avarinę situaciją. Šio pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas tai priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija patikrinusi byloje surinktą medžiagą neturi pagrindo abejoti autoavarijos vietos schemoje (b. l. 7) užfiksuota situacija, su kuria po pažeidimo padarymo sutiko pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

E. R. atkreipia dėmesį, kad protokole buvo nurodyta, jog jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, nors iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pažeidėjui nustatytas 1,39 prom. neblaivumo laipsnis, o ši norma patenka į lengvo neblaivumo ribas (ATPK 126 str. 1 d. ), todėl protokole netiksliai nurodyta neblaivumo laipsnis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 3 d., nustatyta neblaivumo laipsnis jokios įtakos neturi, kadangi minėto straipsnio taikymui yra svarbus tik pačio neblaivumo faktas, o ne konkretus neblaivumo laipsnis (lengvas, vidutinis, sunkus).

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, E. R. teigia, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliaciniu skundu pažeidėjas prašo pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas sušvelninti jam paskirtąją nuobaudą, neskiriant specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinant skirtąjį laikotarpį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė vieną pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų kelių eismo srityje. E. R. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas 1,39 prom. neblaivumo, tačiau ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kelio ženklas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nors pažeidėjas ir teigia, kad vairuoti neblaivus buvo priverstas dėl to, kad pablogėjo mamos sveikata, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, apie šią aplinkybę pažeidėjas neužsiminė surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas yra padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu.

Tai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl to, jog galėtų laiku nuvykti į darbą, nesudaro pagrindo išimties tvarka neskirti jam už jo padarytą pažeidimą numatytos nuobaudos. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad apie jam ir jo šeimai dėl jo neteisėto elgesio kilsiančias neigiamas pasekmes jis privalo galvoti prieš darydamas priešingas teisei veikas, o ne siekdamas sušvelninti savo atsakomybę.

Pirmosios instancijos teismas visgi pritaikė apeliantui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali 4000 Lt bauda su minimaliu specialiosios teisės atėmimo trijų metų terminu, nors byloje iš esmės nebuvo nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, o pats teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą pasisakė dėl šio straipsnio netaikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, įtakojančių skirtos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, spendžia, kad ATPK 30¹ straipsnis buvo taikytas nepagrįstai, o E. R. parinkta aiškiai per švelni administracinė nuobauda. Tačiau ši administracinio teisės pažeidimo byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama tik pagal traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens apeliacinį skundą, o tokiu atveju turi būti vadovaujamasi non reformatio in peius principu, draudžiančiu bloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį. Todėl E. R. skirta administracinė nuobauda paliekama nepakeista.

Pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs paimtų daiktų – automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra E. R. , grąžinimo klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas, grąžinti automobilį, tik po to, kai E. R. įvykdys paskirtąją nuobaudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2008 m. liepos 3 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2008 m. liepos 3 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t.y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinant ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principų elementų. Atsižvelgiant į paminėtą ir tai, kad pagal šioje byloje E. R. inkriminuoto teisės pažeidimo (ATPK 127 str. 3 d.) sankcija nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. nutarimą pakeisti:

Plungės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas E. R. ) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Kitoje dalyje Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.