- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e2S-737-828/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- UAB „Baltic casing”
- Ieškovas
- UAB „TeleTower”
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Baltic casing” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „TeleTower” ieškinį atsakovei UAB „Baltic casing” dėl terminuoto servituto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „TeleTower” prašė nustatyti terminuotą iki 2023-03-31 servitutą 0,1038 ha bendro ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti viešų ryšių tinklą – mobilaus ryšio bazinę stotį (bokštą su antenomis ir konteineriais aparatūrai) (viešpataujantis daiktas), nustatant kompensaciją UAB „Baltic casings“ už servituto nustatymą 2 000 Eur per metus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 vykdymą toje dalyje, kur nustatyta: „1.4. Ieškovas įsipareigoja atlaisvinti Taikos sutarties 1.2. punkte nurodytą žemės sklypą (iškelti mobiliojo ryšio bazinę stotį) iki 2021 m. spalio 21 d. Jeigu Ieškovas praleidžia šiame Taikos sutarties punkte nustatytą terminą žemės sklypui atlaisvinti, tai Atsakovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo priverstiniam Ieškovo iškeldinimui. 1.5. <...> Jeigu Ieškovas praleidžia Taikos sutarties 1.4. punkte nustatytą terminą žemės sklypui atlaisvinti, tai už kiekvieną pradelstą atlaisvinti žemės sklypą dieną jis moka 30 EUR baudą.“
3. Nurodė, kad jei iki šio ginčo išsprendimo būtų pradedama vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartis, ieškovės ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomas ar apsunkintas, nes bazinė stotis turės būti iškelta, siekiant išvengti baudos už atitinkamą laikotarpį, o tuo bus pažeidžiami ir ieškovės interesai teismui priėmus galimą sprendimą ieškinį patenkinti, ir viešasis interesas, kadangi iškėlus bazinę stotį, tačiau neįrengus naujos stoties, nebus teikiamos viešųjų ryšių tinklų paslaugos. Taigi, nesustabdžius nutarties dalies dėl žemės sklypo atlaisvinimo priverstinio vykdymo ir baudos už pradelstą atlaisvinimą skaičiavimo vykdymo, kiltų grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 vykdymą toje dalyje, kur nustatyta: „1.4. Ieškovas įsipareigoja atlaisvinti Taikos sutarties 1.2. punkte nurodytą žemės sklypą (iškelti mobiliojo ryšio bazinę stotį) iki 2021 m. spalio 21 d. Jeigu Ieškovas praleidžia šiame Taikos sutarties punkte nustatytą terminą žemės sklypui atlaisvinti, tai Atsakovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo priverstiniam Ieškovo iškeldinimui. 1.5. <...> Jeigu Ieškovas praleidžia Taikos sutarties 1.4. punkte nustatytą terminą žemės sklypui atlaisvinti, tai už kiekvieną pradelstą atlaisvinti žemės sklypą dieną jis moka 30 EUR baudą.“.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Sutiko su ieškove, kad jos nurodytos aplinkybės įrodo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Todėl sprendė, kad būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Baltic casing“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-30 nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2- 2204-734/2016, 1.4. punkto vykdymo sustabdymo yra tikslingos, panaikinti skundžiamą nutartį toje dalyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016, 1.5. punkto vykdymą.
7. Nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nutartimi iš esmės sukūrė tą patį teisinį rezultatą, kurio ieškovė siekia ieškiniu reiškiamu materialiniu reikalavimu. Tai sudaro pagrindą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Mano, kad laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą, esmingai suvaržo ir pažeidžia atsakovo teises bei ginčo šalių interesų pusiausvyrą (teismui atmetus ieškinį ieškovė vis vien turės pasiekusi ieškiniu siektą rezultatą, tuo tarpu atsakovės pažeistų teisių ir interesų atkurti nebebus įmanoma).
8. Apeliantė nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties privalomumo ir vykdytinumo principus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties vykdymo sustabdymą nenurodė nei ieškovė, nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas.
9. Nurodo, kad ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie leistų spręsti apie grėsmę galimam teismo sprendimo įvykdymui. Lygiai taip pat ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo tik deklaratyvių ieškovės teiginių perrašymu, tačiau visiškai nemotyvavo kuo pasireiškia grėsmė ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Mano, kad nutartyje dėstomi teiginiai nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir nelemia poreikio taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
10. Mano, kad sprendimo atlaisvinti žemės sklypą iki 2021-10-21 ir ieškovės šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas nėra tarpusavyje susiję taip, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties 1.4. punkte numatyta pareiga keltų grėsmę būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pareikštu ieškiniu ieškovė neprašo nustatyti servituto, leidžiančio atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype laikyti mobiliojo ryšio bazinę stotį. Prašomo nustatyti servituto apimtis yra susijusi tik su teise „aptarnauti ir naudoti viešų ryšių tinklą - mobilaus ryšio bazinę stotį (bokštą su antenomis ir konteineriais aparatūrai)“.
11. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties 1.4. punkto nesustabdymas nekelia absoliučiai jokios grėsmės galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui, kadangi net ir įvykdžius minėtą teismo nutartį ir iškėlus mobiliojo ryšio bazinę stotį, ji galės būti grąžinta į atsakovės žemės sklypą ir toliau naudojama, jeigu jai bus nustatytas ieškovės prašomas servitutas. Akivaizdu, kad teismo sprendimas galės būti įvykdytas net ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, kas rodo, jog grėsmės būsimo ir ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.
12. Ieškovės pareiga mokėti baudą už savalaikį mobiliojo ryšio bazinės stoties neiškėlimą ir šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas nėra tarpusavyje susiję taip, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016, 1.5. punkte numatyta pareiga keltų grėsmę būsimo, ieškovei galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui.
13. Mano, kad ieškovės teiginiai apie viešojo intereso pažeidimą yra spekuliatyvūs, nes ieškovė neteikia mobiliojo ryšio paslaugų tiesiogiai vartotojams, o šių paslaugų teikimas operatoriams yra komercinė veikla, iš kurios ieškovas gauna pajamas.
14. Taip pat nurodo, kad ieškovė yra įsipareigojusi mobiliojo ryšio bazinę stotį iškelti. Tai reiškia, kad ieškovė neturi įrenginio sunaikinti ar nutraukti juo teikiamas paslaugas. Ieškovė gali išsikelti stotį kitur, gali pasirūpinti laikinomis techninėmis priemonėmis šioms paslaugoms teikti ar kitais būdais spręsti savo verslo klausimus.
15. Mano, kad teismo nutartis yra nemotyvuota (apsiribota lakonišku sutikimu su abstrakčiais ieškovo teiginiais), nepagrįsta (neatskleistas tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinumas), neteisėta (laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės išspręstas ginčas ir sudarytos galimybės ieškovui nepertraukiamai naudotis žemės sklypu), todėl ji turi būti panaikinta, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atmestas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių akivaizdžiai skiriasi savo turiniu. Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė neproporcingų suvaržymų nepatirs, nes atsakovės žemės sklypas ir iki jų taikymo daugelį metų buvo naudojamas mobiliojo ryšio bazinės stoties eksploatavimui. Atsakovei yra atlyginama už tokį žemės naudojimą, iš jos nuosavybė nėra paimama, toks laikinas nuosavybės suvaržymas atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcingas siekiamam tikslui.
17. Pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą. Ieškovė pagrindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties vykdymo sustabdymo būtinumą.
18. Ieškovė pagrindė abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – tiek preliminarų ieškinio pagrįstumą, tiek egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų iškelta mobilaus ryšio bazinė stotis, o ieškovė ieškinio reikalavimu prašo nustatyti servitutą žemės sklypui, kuriame jau stovi ši stotis, tikslu ją aptarnauti ir naudoti. Tai reiškia, kad įvykdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį dar iki šios bylos išnagrinėjimo, ieškinio reikalavimas netektų prasmės, o būsimo teismo sprendimo vykdymas taptų netikslingas, nes dar iki jo priėmimo turėtų būti įvykdyti visi stoties iškėlimo darbai ir žemės sklypas turėtų būti atlaisvintas. Susidarytų situacija, kad ieškovė pareikštu ieškiniu iš naujo prašo užimti atsakovės žemės sklypą laikinam bazinės stoties naudojimui.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties 1.4 ir 1.5 punktų sąlygos yra tarpusavyje susijusios, nes 1.5 punkto sąlyga numato baudą už pareigos, numatytos 1.4 punkte, neįgyvendinimą. Kadangi pats įpareigojimas atlaisvinti žemės sklypą nustatytu terminu, kaip nurodyta aukščiau, yra susijęs su ieškinio reikalavimu, tai akivaizdu, kad ir pareiga mokėti baudą už šio įsipareigojimo laiku neįvykdymą yra susijusi su ieškinio reikalavimais.
20. Atsakovė prašo tuo atveju, jei teismas spręstų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties 1.4. punkto vykdymo sustabdymo yra tikslingos, panaikinti skundžiamą nutartį toje dalyje, kurioje sustabdytas 1.5 punkto vykdymas. Tačiau 1.5 punkte nustatyta bauda yra numatyta būtent už 1.4 punkto nevykdymą. Jei šio 1.4 punkto vykdymas yra sustabdytas, nelieka teisinio pagrindo baudos už jo neįgyvendinimą mokėjimui. Todėl toks atsakovės prašymas negali būti tenkinamas, nes ji prašo nestabdyti nutarties dėl baudos mokėjimo už pareigą, kurios vykdymas teisėtai sustabdytas teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vykdymo.
21. Mano, kad laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, adekvačios siekiamam tikslui ir neriboja nė vienos iš ginčo šalies teisių labiau nei būtina, be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atlieka ieškovo teisių ir interesų, taip pat viešojo intereso apsauginę funkciją ir užtikrina tinkamą ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą, todėl jokio pagrindo jų naikinti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
25. Apeliantė atskiruoju skundu nekvestionuoja teismo išvadų dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.
26. Apeliantė teigia, kad pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės sukūrė tą patį teisinį rezultatą, kurio ieškovė siekia reiškiamu materialiniu reikalavimu, nes pareikšto ieškinio reikalavimas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys yra tapatus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė nustatyti terminuotą iki 2023-03-31 servitutą 0,1038 ha bendro ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kaip tarnaujančiam daiktui, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti viešų ryšių tinklą – mobilaus ryšio bazinę stotį (bokštą su antenomis ir konteineriais aparatūrai) (viešpataujantis daiktas), nustatant kompensaciją UAB „Baltic casings“ už servituto nustatymą 2 000 Eur per metus. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašė sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 vykdymą toje dalyje, kur nustatyta: „1.4. Ieškovas įsipareigoja atlaisvinti Taikos sutarties 1.2. punkte nurodytą žemės sklypą (iškelti mobiliojo ryšio bazinę stotį) iki 2021 m. spalio 21 d. Jeigu Ieškovas praleidžia šiame Taikos sutarties punkte nustatytą terminą žemės sklypui atlaisvinti, tai Atsakovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo priverstiniam Ieškovo iškeldinimui. 1.5. <...> Jeigu Ieškovas praleidžia Taikos sutarties 1.4. punkte nustatytą terminą žemės sklypui atlaisvinti, tai už kiekvieną pradelstą atlaisvinti žemės sklypą dieną jis moka 30 EUR baudą.“ Taigi, kaip matyti ieškovė ieškiniu prašė nustatyti laikiną servitutą, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 d nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2204-734/2016 vykdymo dalį. Akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių akivaizdžiai skiriasi savo turiniu ir jie nėra tapatūs, kaip kad teigia apeliantė.
28. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo išspręsta byla. Priešingai, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išlaikoma status quo padėtis, kuri leidžia įgyvendinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Todėl tik nustačius, kad neegzistuoja ieškovės ieškinyje nurodyti pagrindai leisti jai naudoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) iki bazinės stoties perkėlimo į kitą sklypą, turėtų būti atliekami priverstiniai ieškovės iškeldinimo veiksmai ir skaičiuojama bauda už žemės sklypo neatlaisvinimą. Priešingu atveju – iki šios bylos išnagrinėjimo įvykdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį ir iškėlus mobiliojo ryšio bazinę stotį ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas, ji galimai nepagrįstai patirtų nuostolių.
29. Atsakovas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovui nepagrįstą pranašumą, nes pareikštu ieškiniu siekiamą teisinį rezultatą ieškovas gauna jau dabar, dar net nepradėjus nagrinėti kilusio ginčo, tuo tarpu atsakovo pažeistų teisių ir interesų teismui atmetus ieškinį atkurti nebebus įmanoma.
30. Pažymėtina, kad atsakovės žemės sklypas jau iki laikinųjų apsaugos priemonių buvo naudojamas mobiliojo ryšio bazinės stoties eksploatavimui, atsakovei yra atlyginama už naudojimąsi žemės sklypu, iš atsakovės nėra atimama nuosavybė, todėl nėra pagrindo teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovės teises.
31. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013 išaiškino, kad ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo.
32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo iškėlus mobiliojo ryšio bazinę stotį, kuri aptarnauja neapibrėžtą ratą mobiliojo ryšio abonentų, bus pažeistas judriojo ryšio tinklo vientisumas. Įstatymų leidėjas viešųjų elektroninių ryšiams teikia prioritetinę svarbą (kitų vertybių atžvilgiu), įstatyme įtvirtindamas viešųjų ryšių tinklų teikėjo teisę kreiptis į teismą, kad šis suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei (Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo, todėl teismo nutarties, kurios vykdymas susijęs su elektroninių ryšių infrastruktūros iškėlimu, sustabdymas yra paremtas išimtinėmis aplinkybėmis.
33. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie leistų spręsti apie grėsmę galimam teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai negu nurodo apeliantė, ieškovė pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – tiek preliminarų ieškinio pagrįstumą, tiek egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų iškelta mobilaus ryšio bazinė stotis, o ieškovė ieškinio reikalavimu prašo nustatyti laikiną servitutą žemės sklypui, kuriame jau stovi ši stotis, tikslu ją aptarnauti ir naudoti. Tai reiškia, kad įvykdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartį dar iki šios bylos išnagrinėjimo, ieškinio reikalavimas netektų prasmės, o būsimo teismo sprendimo vykdymas taptų netikslingas, nes dar iki jo priėmimo turėtų būti įvykdyti visi stoties iškėlimo darbai ir žemės sklypas turėtų būti atlaisvintas. Kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, susidarytų tokia situacija, kad ieškovė pareikštu ieškiniu iš naujo prašo užimti atsakovės žemės sklypą laikinam bazinės stoties naudojimui. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindas yra kitas – ieškiniu ieškovė įrodinėja, kad ji bazinę stotį iškels ir žemės sklypą atlaisvins, tik tam būtinas laikas jos iškėlimo darbams atlikti, todėl laikinam bazinės stoties naudojimui yra reikalingas servitutas žemės sklype teisingai už tai atsakovei atlyginant.
34. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su ieškiniu. Kaip jau minėta, nuo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo priklauso ieškinio reikalavimų galimas įgyvendinimas. Mobiliojo ryšio bazinės stoties laikymas (buvimas) žemės sklype yra neatsiejamai susijęs su servituto turiniu bei jo nustatymu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra ginčas dėl laikino servituto nustatymo, kad ieškovė galėtų laikinai naudotis bazine stotimi atsakovės žemės sklype. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – laikinas sustabdymas atlaisvinti žemės sklypą bei iškelti bazinę stotį yra susijęs su ieškinio reikalavimu.
35. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ir kita sustabdytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties 1.5. punkte numatyta sąlyga dėl baudos mokėjimo už žemės sklypo neatlaisvinimą ir ieškovės reikalavimas nėra taip tarpusavyje susiję, kad kiltų grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutarties 1.4 ir 1.5 punktų sąlygos yra tarpusavyje susijusios, nes 1.5 punkto sąlyga numato baudą už pareigos, numatytos 1.4 punkte, neįgyvendinimą. Kadangi pats įpareigojimas atlaisvinti žemės sklypą nustatytu terminu, kaip nurodyta aukščiau, yra susijęs su ieškinio reikalavimu, tai akivaizdu, kad ir pareiga mokėti baudą už šio įsipareigojimo laiku neįvykdymą yra susijusi su ieškinio reikalavimais. Tokiu atveju negali būti tenkinamas ir apeliantės reikalavimas panaikinti skundžiamą nutartį toje dalyje, kurioje sustabdytas 1.5 punkto vykdymas.
37. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nemotyvuota. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvardijo tiek teisės normas, kuriomis remiasi, tiek pagrindus, kuriuos nustatęs, pripažino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ar konstatuotu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiu, savaime nereiškia, jog nutartis yra nemotyvuota.
38. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes, teismo vertinimu, jie neįtakoja skundžiamos nutarties pagrįstumo.
39. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o apeliantė nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.