- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- 1-103-322/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00181-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00181-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, našlė, nedirbanti, pensinio amžiaus, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji G. V. 2016 m. kovo 31 d. 19 val. 01 min., (duomenys neskelbtini), melagingai pranešė Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, t. y. įstaigai turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. apie tai, kad 2016 m. kovo 31 d. apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, jos sūnus R. V. grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016 m. kovo 31 d. laikotarpiu nuo 19 val. 21 min. iki 19 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15154-16 metu tyrėjo Arūno Barausko, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu, apklausiama liudytoja melagingai patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad 2016 m. kovo 31 d. apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, jos sūnus R. V. grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nors jai grasinta nebuvo.
Kaltinamoji G. V., kai jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., kalta prisipažino visiškai ir nurodė (56-59 b. l.), kad gyvena kartu su sūnumi R. V., kuris nuolat girtauja, išgėręs namuose kelia triukšmą, šūkauja. 2016 m. kovo 31 d. apie 16 val. 00 min. sūnus grįžo į namus, parsinešė vyno. Ant Rimanto ji supyko, kad parsinešė vyno, ir paėmusi vyno butelį išėjo į kiemą, vyną išpylė ant žemės. Rimantas išėjo iš paskos. Vėliau grįžęs į kambarį, sūnus ją išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Išpylusi vyną, ji grįžo į kambarį, Rimantas liko kieme. Būdama kambaryje, per langą, pamatė, kaip Rimantas iš daržinės pasiėmė šakę ir ėjo namo link, tačiau nepriėjęs prie namo, šakę numetė kieme prie šiltnamio. Patikslino, kad kieme, pasiėmęs šakę, Rimantas šaukė įvairius necenzūrinius žodžius, taip pat sūnus sušuko, nudurs, bet ką neįvardino. Konkrečiai jai sūnus jokių grasinimų neišsakė. Kieme pašūkavęs sūnus nuėjo į namo rūsį, o vėliau išėjo kažkur į kaimą. Kai sūnus kieme šūkavo, ji, būdama kambaryje, paskambino pagalbos telefonu 112 ir atsiliepusios operatorės paprašė, kad ši iškviestų policiją. Ką dar daugiau sakė operatorei, nebeprisimena, užmiršo. Patikslino, kad pagalbos telefonu skambino norėdama, kad atvykę pareigūnai sūnų išvežtų išblaivyti. Ar operatorei sakė, kad sūnus grasina jai ar pareigūnams, to neprisimena, nes jos trumpa atmintis. Dar kartą patikslino, kad sūnus nei jai, nei pareigūnams negrasino. Atvykus pareigūnams į namus, ji parašė pareiškimą, nurodydama, jog sūnus Rimantas 2016 m. kovo 31 d., apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme grasino ją nužudyti, sakydamas, kad nudurs, ir nurodė, jog mano, kad sūnaus grasinimas buvo realus ir kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad sūnus gali įvykdyti savo grasinimus. Šiuo pareiškimu melagingai pranešė neva jai sūnus grasino, nes norėjo, kad pareigūnai Rimantą išvežtų iš namų ir jį išblaivintų, tačiau patikino, kad sūnus jai negrasino. Po to tyrėjo buvo apklausiama, kaip liudytoja ir buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau siekdama, kad Rimantą išvežtų iš namų ir išblaivintų, bei suprasdama, kad yra baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, neva jos sūnus 2016 m. kovo 31 d. apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme grasino ją nužudyti, nors iš tikro sūnus jai jokių grasinimų neišsakė. Parodė, kad dėl nusikalstamos veikos visiškai prisipažįsta ir labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios G. V. kaltė įrodyta.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, fotolentelėse (15-20 b. l.) užfiksuota, kad G. V. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK 2016 m. kovo 31 d., prašydama nubausti sūnų R. V., kuris 2016 m. kovo 31 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), kieme, pasiėmęs šakę grasino ją nužudyti, sakydamas „nudursiu“. Mano, kad grasinimas realus, nes sūnus buvo girtas ir yra agresyvaus charakterio. Šio pareiškimo pagrindu 2016 m. kovo 31 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
2016 m. gegužės 9 d. kompaktinio disko su garso įrašo apžiūros protokole (41-44 b. l.) užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (BPC) pateikto telefoninio pokalbio, kai 2016 m. kovo 31 d. 18 val. 18 min. į BPC skambino G. V. ir pranešė apie grasinimą, apžiūra.
Asmens blaivumo testas (8 b. l.) patvirtina, kad kaltinamoji G. V. 2016 m. kovo 31 d. 18 val. 56 min. buvo blaivi, tikrinimo rezultatas – 0,00 promilės.
2016 m. kovo 31 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK KPS tyrėjas įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (9 b. l.) raštiškai (pasirašytinai) įspėjo G. V. dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2016 m. balandžio 25 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (31-33 b. l.) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15154-16, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. požymių.
Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.
Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad kaltinamoji G. V., būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė R. V. kaip padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., dėl ko Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą, tokia kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. dispoziciją.
Kaltinamosios G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji G. V. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai (56-59 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo sumažinti baudos dydį (72-74, 76 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. bauda už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL dydžio. Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 st. Ir 61 str. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę –praeityje neteista (61 b. l.), nebausta administracine tvarka (65 b. l.), gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Užvenčio seniūnija nusiskundimų dėl G. V. elgesio nėra gavusi, nebuvimą jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamosios turtinę padėtį – niekur nedirba, yra pensinio amžiaus (66-67 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės siūlomos baudos dydis yra ženkliai mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį, mažinti jos dydį, kaip to prašo kaltinamoji, nėra pagrindo, todėl kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma 6 MGL dydžio – 225,96 Eur – bauda. Kadangi G. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 47 str., 54 str., 55 str., 64¹ str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 st., teismas
nusprendžia:
G. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir paskirti jai 6 MGL dydžio – 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 euro centų) – baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., G. V. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 MGL dydžio – 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 euro centų) – baudą.
Nustatyti, kad G. V. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.
Išaiškinti G. V., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.