Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui A. B., kaltinamajam R. L., nukentėjusiajam S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis L. S. (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarę nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. L. 2014 m. balandžio 21 d. apie 00:30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė galva smūgį S. S. į veidą, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas nosyje, nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata S. S. buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis R. L. neprisipažino padaręs jam inkriminuoto nusikaltimo ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) bare (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 21 d. apie 23-24 val. Einant į lauką, koridoriuje, jį žodžiais užkabino M. V. išvadindamas debilu, pyderu. Prie jo priėjo išsiaiškinti kodėl šis nuolat jį užgaulioja. Pokalbis truko 10-15 sekundžių. Po to jam iš už nugaros atėjo S. S. su dviem draugais, kuris paėmęs už dešinio peties, per dešinę pusę jį atsuko į save. S. S. buvo užsimojęs, todėl gindamasis jam trenkė pirmas. Nukentėjęs buvo užsimojęs dešine ranka. Ranka buvo pakelta pečių aukštyje, kumštis buvo sugniaužtas. Kad būtų greičiau, nukentėjusiajam trenkė su galva. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neteisingai užrašė jo duotus parodymus. Duotų parodymų neskaitė, nes skubėjo į darbą. Tyrėja jam spaudimo ar įtakos nedarė. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo pabaiga pastabų neturėjo, nes tai nieko nebūtų padėję. Su juo tą vakarą atvyko ir dalyvavo daug asmenų, tačiau šie nieko nematė. Teigia, kad eksperto išvada yra suklastota, kadangi pats turėjo nosies operaciją po lūžio ir gydymas truko daugiau nei 2 mėnesius, o ne 10 dienų (b. l. 90-93, 95).

Nors kaltinamasis R. L. nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, tačiau jo kaltė yra grindžiama toliau aptariamais įrodymais:

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p., nustatyta tvarka pagarsintų R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis R. L. parodė, kad nukentėjusysis S. S. jį atsukęs į save nieko nepasakė, užsimojęs nebuvo ir suduoti nebandė (b. l. 32-33).

Nukentėjusysis S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėjo su draugais M. V., I. Ž., J. Ž., S. A., A. L. į kavinę. Kabinosi striukes. Įėjus į kavinės koridorių, kairėje pusėje, yra drabužių kabykla. Tuo metu kilo žodinis konfliktas tarp M. V. ir R. L.. Suprato kas gali nutikti, nes R. L. jau atėjo neramus. Kad nekiltų konflikto įšoko jiems į tarpą ir, nespėjus nieko pasakyti, gavo nuo R. L. smūgį į nosį. Atėjo nuo M. V. pusės, o ne kaltinamajam iš už nugaros. Po smūgio pajuto, kad lūžo kaulas, nes viskas aptirpo. R. L. daugiau nieko nebandė daryti. Įsikišo draugai. Nosis po to šiek tiek patino. Ir dabar matosi, kad kaulas truputį pasislinkęs. Iki tol nosies traumų neturėjo. Po 2 savaičių važiavo į Kauno klinikas konsultuotis. Ten pasakė, kad deformacija nelabai žymi, todėl galima apsieiti be operacijos, todėl nutarė jos nedaryti. Reiškia ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi patyrė skausmą, nepatogumus. Nosies kaulo lūžis, kuris matosi, liko visam gyvenimui (b. l. 93-95).

Liudytojas M. V. parodė, kad draugavo su R. L. klasioke. Jis dėl to labai pavydėjo bei pyko. Šis nuolat jį vadina necenzūriniais žodžiais, rodo necenzūrinius gestus. Tą vakarą buvo bare. Pamatęs, kad eina R. L., pagalvojo, jog reikia pašnekėti ir išsiaiškinti kodėl taip vyksta. Jam tiesiog pasakė palaukti. Necenzūrinių žodžių nenaudojo. Nieko nespėjo R. L. pasakyti, nes šis iškart pribėgęs pradėjo ant jo rėkti, aiškinti, kad gaus į galvą. Jo manymu, kaltinamasis buvo išgėręs. Bandė jį nuraminti. S. S. buvo netoli. Jis atsistojo tarp jų ir liepė nusiraminti. S. S. rankos buvo prie šonų. R. L. jam nė iš šio, nė iš to galva pataikė į nosį (b. l. 95).

Liudytojas J. Ž. parodė, kad sėdėjo kavinėje prie baro. Atsisukęs pamatė, kad asmenys stovėjo vieni priešais kitus – M. V. stovėjo nugara į jį, o kaltinamasis – veidu. Priėjo S. S., kažką pasakė ir nesuprato kodėl viskas įvyko. Pamatė R. L. smūgį S. S. į veidą (b. l. 95-96).

Liudytojas I. Ž. parodė, kad buvo kavinėje, tačiau nedaug ką matė. Matė kaip susitiko kaltinamasis R. L. su S. S. prie fontanėlio. Iš pradžių dar buvo M. V.. Tarpusavyje jie susiginčijo, bet nebuvo nei smūgių, nei stumdymosi. Kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, nes jis šaukė. Toliau kas vyko nestebėjo. Po kažkiek laiko pamatė ateinantį S. S. su sulaužyta nosimi (b. l. 96-97).

Liudytojas D. M. parodė, kad nematė nuo ko prasidėjo incidentas. Ir paties smūgio nematė. Buvo kilęs šurmulys. Iš R. L. stovėsenos, pozicijos, gestikuliavimo suprato, kad jis nusiteikęs agresyviai. Nukentėjusįjį palydėjo iki tualeto. S. S. minėjo, kad gavo vieną smūgį į nosį. Matė iš nosies bėgantį kraują (b. l. 97).

Liudytoja A. L. parodė, kad matė, jog vyksta konfliktas, tačiau jo nestebėjo. Po to pamatė, kad ateina S. S. susiėmęs už nosies (b. l. 97-98).

Liudytojas A. L. parodė, kad nuėjo į barą su broliais ir švogeriu V. Ž.. Atsisėdo prie staliuko. Brolis pakilo pirmas, o jis antras ir ėjo į lauką. M. V. lyg žodžiais užsikabino, lyg ne. Pagrįžo išsiaiškinti. Priėjo S. S., paėmė R. L. už peties, o šis, išsigandęs, trenkė atgal. Nukentėjęs broliui priėjo iš už nugaros, kaire ranka griebė brolį už dešinio peties ir suko į save. Nukentėjęs lyg norėjo užsimoti, lyg užsimojo. Tai nusprendė ir pastarojo rankos judesio. Jis lyg norėjo trenkti, lyg ne. Nukentėjusio ranka buvo nuleista, labiau atgal ir buvo sugniaužta į kumštį (b. l. 98-99)

Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p., nustatyta tvarka pagarsintų A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nukentėjęs jo brolį atsukęs į save kažką pasakė. Nematė, kad broliui šis būtų bandęs suduoti. R. L. atsuktas nieko nelaukdamas su savo galva S. S. smogė į nosį (b. l. 28).

Liudytoja A. M. parodė, kad nebuvo jokio tikslo kaltinamajam daryti įtakos. Kaip jis aiškino, taip jo parodymus ir užrašė. Pastabų dėl surašyto apklausos protokolo jis neturėjo (b. l. 106).

Liudytoja R. Š. parodė, kad ji atliko antrąją kaltinamojo apklausą. Jis apklausos metu pasiliko prie anksčiau byloje duotų parodymų, kuriuos buvo užrašiusi Šakių rajono PK tyrėja. R. L. duotus parodymus prisiminė, juos buvo davęs teisingus, todėl juos kartoti nebuvo tikslo. Juos užrašinėdama nieko nekūrė ir neinterpretavo, kaltinamasis pastabų neturėjo (b. l. 106).

Iš specialisto išvados Nr. G 159/14(10) matyti, kad S. S. yra nustatytas poodinė kraujosruva nosyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje, galimai nurodomu laiku. Dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajam S. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (b. l. 6).

Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2014-04-21 S. S. kreipėsi į medicinos įstaigą dėl veido sumušimo ir nosies kaulų lūžimo (b. l. 7).

Iš pareiškimo matyti, kad S. S. reiškia 4 000 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 12).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl S. S. gydymo reiškia 90,68 Lt dydžio civilinį ieškinį, kurį rašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 15, 16).

Iš akistatos, atliktos tarp S. S. ir R. L. matyti, kad nebuvo pašalinti jų parodymuose esantys prieštaravimai (b. l. 11)

Iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad R. L. nukentėjusiajam S. S. smūgiuodamas galva į veido sritį sulaužė pastarajam nosį, tačiau kaltinamojo teigimu jis tai padarė gindamasis. Nukentėjusiojo S. S. teigimu, jis tik atsistojo tarp kaltinamojo R. L. ir M. V., kai tarp jų kilto konfliktas, tačiau nespėjus nieko pasakyti, nuo R. L. gavo smūgį į nosį.

Kaltinamasis R. L. teismo posėdžio metu kėlė versiją, kad įvykio metu buvo kilusi būtinosios ginties situacija ir kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. S. sveikatą (t. y. padarė jam nosies kaulų lūžį) gindamasis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi (Lietuvos Respublikos BK 28 str.). Teismas tokią gynybos versiją atmeta, nes byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įvykio metu apskritai buvo kilusi būtinosios ginties situacija.

Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (žr. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013). Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas.

Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumos sisteminė analizė bei šiais įrodymais remiantis nustatytos faktinės įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis S. S. apskritai kėsinosi į kaltinamojo R. L. sveikatą ir dėl to, įvykio metu buvo kilusi būtinosios ginties situacija. Pažymėtina, kad nukentėjusysis S. S. bei liudytojai M. V., J. Ž. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir M. V. nukentėjusysis atsistojo į jų tarpą, o kaltinamasis pastarajam pirmas sudavė galva smūgį šiam į veido sritį. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apie tai, kad R. L. pirmas smūgiavo nukentėjusiajam, iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo bei liudytojo A. L. teisme kitiems įrodymams patikrinti perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad nukentėjusysis S. S. nebandė suduoti kaltinamajam, šiam negrasino. Tuo tarpu kaltinamojo R. L. bei liudytojo A. L. teisme duoti parodymai apie tai, kad nukentėjusysis kėsinosi smūgiuoti kaltinamajam, o šis po to suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą tik gynėsi, atmestini kaip nenuoseklūs ir prieštaringi. Visų pirma, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjęs S. S. jį atsukęs į save buvo pakėlęs ranką sugniaužtu kumščiu, tačiau liudytojas A. L. nurodė, kad nukentėjęs lyg norėjo užsimoti, lyg užsimojo, kad jo ranka buvo sugniaužtu kumščiu, bet nuleista. Šie asmenys apklausiami teisme savo anksčiau duotuose parodymuose esančių prieštaravimų įtikinamai paaiškinti negalėjo. Nurodė, kad dėl neteisingai užrašytų parodymų yra kalta tyrėja, tačiau motyvuotai negalėjo nurodyti, kodėl savo parašu patvirtino, kad užrašyti parodymai yra teisingi. Jei vieną kartą kaltinamasis R. L., kaip nurodo, skubėjo į darbą, nėra aišku kodėl jis su byla susipažinti nepageidavo, pastabų dėl jo užrašytų parodymų neišreiškė. Šias kaltinamojo nurodomas aplinkybes paneigė teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustos tyrėjos, kurios parodė, jog nebuvo tikslo kaltinamajam daryti jokios įtakos, todėl kaip jis aiškino, taip šio parodymus ir užrašė. Kaltinamasis jokių pastabų nepareiškė. Esant pirmiau aptartiems kaltinamojo R. L. bei jo brolio A. L. parodymų neatitikimams, nenuoseklumams, jų parodymus apie tai, kad smūgį R. L. nukentėjusiajam S. S. sudavė gindamasis, teismas atmeta.

Teismo vertimu, pirmiau išdėstyta įrodymų analizė bei nustatytos faktinės įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aptariamo įvykio metu buvo kilusi būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis turėjo gintis nuo pavojingo kėsinimosi, kuris buvo realus ir akivaizdus. Priešingai minėti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. L. nukentėjusiajam S. S. galva į veido sritį smūgiavo tyčia, būdamas supykęs, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai D. M., I. Ž., todėl konstatuotina, kad R. L. suduodamas nukentėjusiajam į veidą suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį – pakeltą nukentėjusiojo ranką, todėl teismas konstatuoja, kad R. L. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant kaltinamajam R. L. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau norint, kad jie atsirastų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į kaltinamųjų asmenybes, amžių, socialinę brandą – kaltinamasis R. L. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimo padarymą, paskirtąją baudą sumokėjo, dirba, kitokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra pateikta (b. l. 38-45); į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę, negu sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis. Esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – kadangi nusikaltimas buvo padarytas nakties metu, skirtinas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteitojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, taip pat kaltinamasis įpareigotinas per 3 mėnesiu atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5, 7, 8 p., 3 d., 4 d., 67 str. 2 d. 4 p.).

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai išmokėjus sumas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 26,26 Eur (90,68 Lt) dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai jį priteisiant iš kaltinamojo R. L..

Nukentėjusysis S. S. reiškia 1 158,48 Eur (4 000 Lt) dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 12). Teismo posėdžio metu nukentėjęs S. S. palaikė tokio dydžio civilinį ieškinį.

Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjęs S. S. nurodo, kad patyrė skausmą, nepatogumus. Nosies kaulo lūžis, kuris matosi, liko visam gyvenimui.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam S. S. dėl sužalojimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors, nukentėjusiojo teigimu, sužalojimas yra matomas, tačiau operacijos nukentėjusiajam atlikti nereikėjo, išskyrus vizualinį, daugiau jokių liekamųjų reiškinių dėl traumos jam nėra išlikę. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo amžių, į tai , kad jis yra sveikas, darbingas, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų kūno sužalojimą, padarant Lietuvos Respublikos BK 138 str. numatytą nusikalstamą veiką, kai sulaužant nosies kaulus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo S. S. patirtus nepatogumus – 1 158,48 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam S. S. iš kaltinamojo R. L..

Kaltinamiesiems paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (b. l. 41, 42).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. L. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteitojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo R. L. dvidešimt šešis eurus 26 ct (26,26 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, naudai.

Civilinio ieškovo S. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo R. L. vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 48 ct (1 158,48 Eur) neturtinės žalos nukentėjusiajam S. S..

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.