Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn G. M. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyriui dėl 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu G.M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį ir jam skirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Nuobauda skirta už tai, kad jis, 2008 m. rugpjūčio 13 d. 14:50 val., Klaipėdoje, Perkėlos g., vairuodamas automobilį Nissan 350z, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prieš kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, tuo pažeidė KET 213 punkto reikalavimus. Nagrinėjant bylą įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

G.M. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, prašo taikyti švelnesnę administracinę atsakomybę (ATPK 30¹ str.) ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą grindžia tuo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi, vykdant darbo funkcijas būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, praras vienintelį pragyvenimo šaltinį. G.M. teigia, jog pažeidimą įvykdė skubėdamas darbo reikalais, nes reikėjo pateikti muitinės dokumentus konteinerių išgabenimui. Prieš pervažą prie ženklo „Stop“ šiek tiek stabtelėjo, ir kadangi nesimatė artėjančio traukinio, pajudėjo į priekį. Policijos pareigūnai tai įvertino kaip pažeidimą, nes nebuvo užfiksuotas sustojimas. Nutarimu paskirtą 500 litų baudą sumokėjo. Šiais ir skunde išdėstytais motyvais G.M. teismą prašo :

- pakeisti 2008 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio nutarimą administracinėje byloje ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.17-22). G.M. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, sudėties požymius.

ATPK 125 straipsnis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Šios veikos įvykdymas transporto priemonės vairuotojui užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. Skundu G.M. prašo netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo ir prašymas siejamas su darbine veikla, būtinybe vairuoti transporto priemonę. Todėl būtina analizuoti ar nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui.

Švelnesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numato, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Prašymas dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo argumentuojamas tuo, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijų vykdymui. Pateikta darbo sutartis, pažyma, charakteristika (b.l.8-12) patvirtina, kad G.M. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikoje (b.l.12) nurodoma, kad G.M. teisė vairuoti transporto priemones būtina vykstant pas įmonės klientus, paimant ir priduodant dokumentus valstybės ir privačioms institucijoms, vykstant į kituose miestuose esančias bendrovės atstovybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisminę praktiką konstatavo, kad asmens darbinė veikla ar šeimyninės aplinkybės savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Žr. Pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N 3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). Kaip jau pažymėta nutartyje, G.M. paskirta administracinė nuobauda sukelia tam tikrus apribojimus, tačiau akivaizdu, kad darbo pobūdis ar profesinė veikla negali būti pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti privalomosios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Asmens profesinė veikla, ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos.

Nors G.M. nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, tačiau pažeidimo fiksavimo metu jis neigė jam inkriminuojamą pažeidimą, teisės pažeidimo protokole nurodė, kad pareigūnai tiksliai neįžiūrėjo ar jis buvo sustabdęs transporto priemonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis ir padėjimas išaiškinti pažeidimą. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (2008-04-10 LVAT nutartis Nr. N-444-365/2008). Nagrinėjamu atveju G.M. gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra formalaus pobūdžio, siekiant švelnesnės atsakomybės taikymo ir nepripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), paskirta sankcijoje numatyta maksimalaus dydžio bauda (500 litų ), bei sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo maksimali trukmė (paskirtas 4 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas). Kaip nustatyta iš KET pažeidimų suvestinės (b.l.20-22), G.M. iki pažeidimo, už kurį nubaustas ginčijamu nutarimu, jau turėjo 3 galiojančias administracines nuobaudas: 2007-09-21 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnį; 2007-12-18 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 2008-03-28 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį. Administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 12 d. konsultacija Nr. 137, biuletenis “Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, p. 323). Veikos, kurias per vienerius metus įvykdė G.M. yra numatytos ATPK to pačio skirsnio straipsniuose, todėl pareigūnas pagrįstai tai įvertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą. Taigi akivaizdu, kad ankstesniais nutarimais paskirtosios administracinės nuobaudos jokios prevencinės reikšmės neturėjo, tuo nebuvo pasiekta administracinės nuobaudos tikslų, todėl buvo būtinas tokios administracinės nuobaudos taikymas, kuri realiai sukeltų tokias teisines pasekmes, kad asmuo įvertintų savo elgesį, jo pasekmes ir paisytų visuotinai pripažintų elgesio normų.

Įstatymo leidėjas minimą kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ATPK 125 straipsnio sankcijos pobūdį yra priskyręs prie grubių kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kurių įvykdymą imperatyviai yra taikoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kaip jau paminėta, teismas jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų švelninti paskirtąją administracinę nuobaudą, nenustatė, nuobauda skirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, numatytų ATPK 30 ir 30² straipsniuose, skirta įvertinus sunkinančias atsakomybę aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, todėl ginčijamas nutarimas paliekamas nepakeistu, o G.M. skundas nepatenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 768617 palikti nepakeistu ir G. M. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.