Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-03-25 · Civilinė byla Nr. e2-404-527/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
e2-404-527/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02675-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
E. F.
Atsakovas
M. A.
Trečiasis asmuo
V. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-404-527/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02675-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.8.5; 3.2.7.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 25 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. F. patikslintą ieškinį atsakovui M. A. dėl teismo leidimo išsivežti nepilnametį vaiką į kitą valstybę nuolatiniam gyvenimui be tėvo sutikimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakritimo ir pagal atsakovo M. A. priešieškinį ieškovei E. F. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (trečiasis asmuo – V. F.; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti atsakovo nesutikimą išsivežti jų nepilnametę dukrą E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau byloje – dukra) nuolatiniam gyvenimui į užsienį neteisėtu, suteikti ieškovei leidimą išsivežti dukrą nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, pakeisti 2014 m. sausio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-93-598/2014 dalyje dėl atsakovo bendravimo su dukra ir nustatyti naują atsakovo ir dukros bendravimo tvarką bei civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo leisti ieškovei išsivežti dukrą į užsienio valstybę be atsakovo sutikimo ir nustatyti laikiną atsakovo ir dukros bendravimo tvarką.

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo pakeisti dukros gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, iš ieškovės atsakovui priteisti 130 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, ir ieškovei išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę nustatyti ieškovės ir dukros bendravimo tvarką.

Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatė laikiną atsakovo ir dukros bendravimo tvarką.

2019 m. kovo 25 d. šalys pateikė prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp šalių 2019 m. kovo 22 d. sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir kurioje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Teismas, įvertinęs pateiktos tvirtinti 2019 m. kovo 22 d. taikos sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, taikos sutartį sudarė tam įgaliojimus turintys asmenys (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.983–6.986 straipsniai). Taikos sutartyje šalys nurodė, kad taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, taikos sutartis tvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CK 6.983–6.986 straipsniai, CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Nustatyta, kad civilinėje byloje 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo ir dukros bendravimo tvarka. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismui pateiktoje taikos sutartyje šalys atsisako savo reikalavimų vienas kito atžvilgiu, nustato, kad 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės po šios nutarties, kuria tvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos nustoja galioti.

CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Nustatyta, kad ieškovė 2017 m. spalio 30 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. sumokėjo 226 Eur (50 + 176) žyminį mokestį, po atsakovas 2017 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys sudarė taikos sutartį ir tiek ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų atsakovui, tiek atsakovas atsisako savo priešieškinio reikalavimų ieškovei, grąžina ieškovei 169,50 Eur (226 x 0,75) jos sumokėto žyminio mokesčio ir atsakovui – 112,5 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio.

Šalys taikos sutarties 5 punktu susitarė, kad išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (pašto išlaidas), atlygina lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą teisme susidarė 8,09 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, iš šalių lygiomis dalimis priteistina po 4,05 Eur (8,09 Eur / 2) teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Taip pat nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi priteisė atsakovui 600 Lt (173,77 Eur) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Šalys 2019 m. kovo 22 d. taikos sutarties 1. punktu susitarė, kad atsakovas mokės 250 Eur materialinį išlaikymą dukrai, t. y. išlaikymo dydis padidėjo 76,23 Eur (250 – 173,77). Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškoti nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo mokamas išlaikymas dukrai padidėjo 76,23 Eur suma per mėnesį ir 914,76 Eur per metus, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisia 15,44 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (914,76 x 0,03 + 0,75 x 0,75).

Padarius mokėtinų ir grąžintinų valstybei sumų įskaitymus, ieškovei grąžintina 165,45 Eur (169,5 – 4,05) žyminio mokesčio, o atsakovui grąžintina 93,01 Eur (112,5 – 4,05 – 15,44) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 294 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti 2019 m. kovo 22 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

,,Ieškovė E. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kartu toliau vadinami Šalimis ir kiekvienas atskirai – Šalimi,

Šalys siekia tarpusavio taikiu susitarimu išspręsti ginčą, nagrinėjamą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-404-527/2019 pagal ieškovės E. F. ieškinį atsakovui M. A. dėl leidimo išsivežti nepilnametį vaiką į kitą valstybę be tėvo sutikimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, ir atsakovo M. A. priešieškinį ieškovei E. F. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Šalys, veikdamos gera ir laisva valia bei vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 983–6. 986 straipsniais, sudaro šia Taikos sutarti ir susitaria:

1. M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) moka materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250,00 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Vaiko tėvas M. A. (toliau tekste - tėvas) ir vaiko motina E. F. (toliau tekste - motina) susitaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su dukra E. A. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarkos:

2.1. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, pradedant savaitgaliu nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo, nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos - darželio, pradėjus lankyti mokyklą - iš karto po pamokų iš mokyklos, ir tos pačios savaitės sekmadienį 20:00 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.

2.2. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis pagal rašytinį abiejų tėvų susitarimą, patvirtintą SMS žinutėmis. Apie ketinimą bendrauti su dukra darbo dienomis tėvas praneša vaiko motinai prieš 4 dienas iki numatomo bendravimo.

2.3. Tėvo bendravimas su nepilnamete dukra vyksta atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros užimtumą mokyklinio, papildomo ugdymo, kitokio užimtumo įstaigose (pvz., šokių būreliai, treniruotės, baseinas ir kt.). Tuo atveju, jei tėvo bendravimo metu dukrai bus numatyti papildomi užsiėmimai, tėvas įsipareigoja pristatyti bei pasiimti dukrą į/iš papildomų užsiėmimų nustatytu laiku. Tėvui nepristačius dukros į papildomus užsiėmimus be pateisinamos priežasties, jis praranda teisę kitą savaitę darbo dienomis bendrauti su dukra šios taikos sutarties 2.2. punkte numatyta tvarka. Esant papildomiems užsiėmimams tėvo bendravimo su dukra savaitgalį, kuriuose turi dalyvauti dukra, tėvas abiejų tėvų geranoriškų susitarimu nuveža ir parveža dukrą į/iš papildomų užsiėmimų.

2.4. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pradedant nuo 2020 metų, per dukros gimimo dieną (duomenys neskelbtini), 16.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Jeigu vaiko gimtadienis yra savaitgalio dienomis, kai vaikas nelanko ugdymo įstaigos rudens atostogų laikotarpiu, tėvas paima dukrą 11.00 val. ir grąžina 20.00 val. Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais per dukros gimimo dieną (duomenys neskelbtini) su dukra bendrauja motina. Tėvas sutinka, kad 2022 metais dukros gimtadienį (10 metų jubiliejų – (duomenys neskelbtini)) vaikas švęstų su mama.

2.5. Kiekvienų metų Motinos dieną (švenčiamą pirmąjį gegužės sekmadienį) su dukra bendrauja motina. Tuo atveju, jei Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su dukra grafiku, motina šią dieną bendravimui dukrą pasiima iš jos buvimo su tėvu vietos 10.00 val.

2.6. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną (švenčiamą pirmąjį birželio sekmadienį), 10.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir 20:00 val. grąžinant į dukros gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei tėvo bendravimas Tėvo dieną nesutampa su nustatytu tėvo bendravimo su dukra grafiku, apie tėvo ketinimus su dukra bendrauti Tėvo dieną tėvas informuoja motiną SMS žinute ne vėliau kaip prieš 4 dienas iki Tėvo dienos - to neatlikus su dukra bendrauja motina.

2.7. Kiekvienais kalendoriniais metais motinos gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) su dukra bendrauja motina. Jei ši diena patenka į tėvo bendravimo su dukra laikotarpį, motina bendrauja su dukra (duomenys neskelbtini) nuo 10.00 val., pasiimdama dukrą iš jos buvimo vietos pas tėvą.

2.8. Kiekvienais kalendoriniais metais vaiko tėvo gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) su dukra bendrauja tėvas - jei ši diena nepatenka į tėvo bendravimo su dukra laikotarpį, tėvas bendrauja su dukra (duomenys neskelbtini) nuo 10.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų bei kitą dieną pristatydamas dukrą į ugdymo įstaigą arba į jos gyvenamąją vietą 10.00 val., jeigu tą dieną yra nedarbo diena. Tuo atveju, jei bendravimas tėvo gimtadienio dieną nesutampa su nustatyta bendravimo su dukra tvarka, apie tėvo ketinimus su dukra bendrauti jo gimtadienio dieną tėvas informuoja motiną likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki tėvo gimimo dienos - to neatlikus su dukra bendrauja motina.

2.9. Vaiko tėvai susitaria, kad Šv. Kūčių dieną, (švenčiamą kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 24 dieną), neporiniais metais tėvas bendrauja su E. nuo 12.00 val. iki 19.00 val.

2..10. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra poriniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, t. y. gruodžio 25 d., pasiimant dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos arba kitos bendru tėvų sutarimu sutartos vietos, dėl kurios susitariama ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo pradžios SMS žinutėmis ir 20:00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą arba kitą bendru tėvų sutarimu sutartą vietą. Tėvui neinformavus vaiko motinos SMS žinute prieš 7 dienas apie ketinimą pasinaudoti savo teise bendrauti su dukra per Šv. Kalėdų laikotarpį, šiuo laikotarpiu su dukra bendrauja motina.

2.11. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną, t. y. gruodžio 26 d., pasiimant dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos arba kitos bendru tėvų sutarimu sutartos vietos, dėl kurios susitariama ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo pradžios SMS žinutėmis ir tą pačią dieną 20.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą arba kitą bendru tėvų sutarimu sutartą vietą. Tėvui neinformavus vaiko motinos SMS žinute ne vėliau kaip prieš 7 dienas apie ketinimą pasinaudoti savo teise bendrauti su dukra per Šv. Kalėdų laikotarpį, šiuo laikotarpiu su dukra bendrauja motina.

2.12. Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną, t. y. gruodžio 26 d., o neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, t. y. gruodžio 25 d., su dukra bendrauja motina.

2.13. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2019 metų) Naujųjų metų išvakarėse gruodžio 31 dieną 10:00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba kitos bendru tėvų sutarimu sutartos vietos, dėl kurios susitariama ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo pradžios SMS žinutėmis ir kitą dieną (sausio 1 d.) 12.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą arba kitą bendru tėvų sutarimu sutartą vietą. Tėvui neinformavus vaiko motinos SMS žinute ne vėliau kaip prieš 7 dienas apie ketinimą pasinaudoti savo teise bendrauti su dukra per Naujųjų metų laikotarpį (nuo gruodžio 31 dienos 10.00 val. iki sausio 1 d. 12.00 val.), šiuo laikotarpiu su dukra bendrauja motina.

2.14. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra poriniais kalendoriniais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2020 metų) Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimant dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos arba kitos bendru tėvų sutarimu sutartos vietos, dėl kurios susitariama ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo pradžios SMS žinutėmis, ir 20.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą arba kitą bendru sutarimu sutartą vietą. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra neporiniais kalendoriniais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2019 metų) Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimant dukrą 10:00 val. iš jos gyvenamosios vietos arba kitos bendru tėvų sutarimu sutartos vietos, dėl kurios susitariama ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatomo bendravimo pradžios SMS žinutėmis, ir 20.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą arba kitą bendru sutarimu sutartą vietą. Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną bei kiekvienais poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną su dukra bendrauja motina. Jeigu šis bendravimas patenka į tėvo bendravimo su dukra laikotarpį, motina pasiima dukterį išjos buvimo vietos pas tėvą 10.00 val.

2.15. Iki E. A., gim. (duomenys neskelbtini), sukaks dešimt metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini), vasaros sezono laikotarpiu, tėvas su dukra bendrauja nustatant pereinamąjį laikotarpį, o vaikui pradėjus lankyti mokyklinę ugdymo įstaigą, moksleivių vasaros atostogų laikotarpiais, tėvas su dukra bendrauja atsižvelgiant į vaiko lankomos ugdymo įstaigos konkrečių metų ugdymo planą. Apie tai, kur bus dukra tėvo atostogų su ja metu, tėvai susitaria, kad vienas kitą informuoja prieš 30 dienų iki kiekvieno iš tėvų atostogų su vaiku pradžios SMS žinutėmis ir užtikrina galimybę vienas kitam bendrauti su dukra telefonu. Atostogoms tėvas paima dukrą pirmąją atostogų dieną 10:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20:00 val. Pereinamuoju laikotarpiu tėvas su dukra bendrauja tokia tvarka:

2.15.1. 2019 m. vasaros sezono laikotarpiu tėvas su dukra turi teisę praleisti 7 kalendorines dienas iš eilės įskaitant ir atostogas užsienyje;

2.15.2. 2020 m. vasaros sezono laikotarpiu tėvas su dukra turi teisę praleisti 10 kalendorinių dienų iš eilės įskaitant ir atostogas užsienyje;

2.15.3. 2021 m. vasaros sezono laikotarpiu tėvas su dukra turi teisę praleisti 12 kalendorinių dienų iš eilės įskaitant ir atostogas užsienyje;

2.15.4. 2022 m. vasaros sezono laikotarpiu tėvas su dukra turi teisę praleisti 14 kalendorinių dienų iš eilės įskaitant ir atostogas užsienyje;

2.15.5. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), sulaukus dešimties metų amžiaus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), vasaros sezono laikotarpiu, tėvas kartu su dukra kiekvienais metais praleidžia 14 dienų iš eilės vaiko mokyklinių vasaros atostogų laikotarpiu, atsižvelgiant į vaiko norą. Apie tai, kur bus dukra tėvų atostogų su ja metu, tėvai susitaria, kad vienas kitą informuoja prieš 30 dienų iki kiekvieno iš tėvų atostogų su vaiku pradžios SMS žinutėmis ir užtikrina galimybę vienas kitam bendrauti su dukra telefonu. Atostogoms tėvas paima dukrą pirmąją atostogų dieną 10:00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20:00 val.

2.16. Vaiko tėvas turi teisę su dukra išvykti ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų (tiek į Europos Sąjungos valstybes nares, tiek trečiąsias valstybes, ne Europos Sąjungos nares), atsižvelgiant į šios taikos sutarties 2.15. punkto ir jo papunkčių reglamentavimą, apie planuojamą išvykimą pranešdamas vaiko motinai SMS žinute ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki suplanuotų atostogų pradžios, patvirtinant vaiko motinos sutikimą tokiam išvykimui notariškai arba paprasta rašytine forma, nurodant dukros buvimo vietą suplanuotų atostogų užsienyje laikotarpiu (adresą, išvykimo bei grįžimo datas ir konkretų laiką). Tokių atostogų su vaiku laikotarpiais tėvai sudaro vienas kitam sąlygas bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinutėmis, „Skype“, „Viber“ programomis ir kt.).

2.17. Vaiko tėvai susitaria, kad tuo atveju, jei į tėvo bendravimo su dukra grafiką patenka su vaiko ugdymu susiję konkursai, kuriuose turi dalyvauti šalių dukra, motina privalo ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną iki suplanuoto konkurso dienos informuoti tėvą. Jeigu su dukros ugdymu susijęs konkursas patenka į tėvo bendravimo su dukra laikotarpį, tėvas pristato dukrą į jos gyvenamąją vietą organizuojamo konkurso išvakarėse 18.00 val. ir tėvo bendravimas konkurso dieną su dukra nevyksta. Tokiu atveju prarastas tėvo bendravimo su dukra laikas yra kompensuojamas abipusiu geranoriškų susitarimu.

3. E. F. pareiškia, kad atsisako ieškinio reikalavimų atsakovo M. A. atžvilgiu.

4. M. A. pareiškia, kad atsisako priešieškinio reikalavimų ieškovės E. F. atžvilgiu.

5. Šalys susitaria, kad neapmoka viena kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (pašto išlaidas), atlygina šalys lygiomis dalimis.

6. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 ir 4 dalyje, 293 straipsnio 5 dalyje, 294 straipsnyje. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 985 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 584 ir 587 straipsniais, teismo patvirtinta Taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.

7. Ši Taikos sutartis sudaryta lietuvių kalba, 3 (trimis) vienodos teisinės galios egzemplioriais, kurių po vieną perduodama ieškovei E. F., atsakovui M. A., o likęs egzempliorius pateikiamas Teismui.

8. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, patvirtina, kad šios Taikos sutarties sąlygų turinys Šalims yra suprantamas, aiškus ir atitinka Šalių išreikštą valią.“

Civilinę bylą Nr. e2-404-527/2019 pagal ieškovės E. F. patikslintą ieškinį atsakovui M. A. dėl teismo leidimo išsivežti nepilnametį vaiką į kitą valstybę nuolatiniam gyvenimui be tėvo sutikimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo M. A. priešieškinį ieškovei E. F. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (trečiasis asmuo – V. F.; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) nutraukti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei E. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 30 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. mokėjimais sumokėto žyminio mokesčio dalį – 165,45 Eur

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio dalį – 93,01 Eur

Šalims išaiškinti taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisines pasekmes, kad, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 6.985 straipsnis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis), o, nevykdant taikos sutarties, ji bus pateikta vykdyti antstoliui (CPK 584 str.).

Šiai nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nustatyta laikina atsakovo M. A. ir jo nepilnametės dukros E. A. bendravimo tvarka.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė