Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. Č. (V. Č.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis 2013 m. kovo 22 d., apie 19.22 val., Šiauliuose, prie parduotuvės ,,Tau“, esančios Šiauliuose, Radviliškio g. 82, už 250 Lt pardavė V.L. 8 pakelius su milteliais, bendros masės ne mažesnės nei 6,510 g, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendra masė ne mažesnė nei 0,180 g, taip platindamas psichotropinę medžiagą.

V. Č. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis 2013 m. balandžio 18 d., apie 18.06 val., Šiauliuose, prie parduotuvės ,,Tau“, esančios Šiauliuose, Radviliškio g. 82, už 1 600 Lt pardavė S. R. ir Ž. B. miltelius, 71,621 g masės, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 0,764 g, taip platindamas psichotropinę medžiagą.

V. Č. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis 2013 m. liepos 2 d., apie 18.06 val., Šiauliuose, prie parduotuvės ,,Iki“, esančios Šiauliuose, Gardino g. 2, už 40 Lt pardavė A. B., M. J. ir A. J. ne mažiau kaip 0,090 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), taip platindamas narkotinę medžiagą.

V. Č. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis, turėdamas tikslą platinti, nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), laikė 28 tabletes, bendros 7,8666 g masės, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – metamfetamino, kurio gryna masė 0,7788 g, ir PMMA (para-metoksimetamfetamino), kurio gryna masė 0,4563 g, trylika maišelių su narkotine medžiaga – kanapių dalimis, kurių bendra masė 11,3753 g, su psichotropinės medžiagos – metamfetamino priemaišomis, kurio gryna masė 0,5915 g, dešimt maišelių su rusvais milteliais, bendros 8,7677 g masės, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, grynos bendros 0,3244 g masės, trisdešimt šešis maišelius su rausvais milteliais, bendros 32,3751 g masės, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, grynos bendros 1,5540 g masės, maišelį su žalsvai rausvais milteliais, 1,0856 g masės, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, 0,0228 g grynos masės ir PMMA (para-metoksimetamfetamino), 0,0087 g grynos masės, maišelį su narkotine medžiaga – kanapių sėklomis, kurių masė 5,2907 g, iki 2013 m. spalio 10 d., kai nuo 14.10 val. iki 16.40 val., kratos metu narkotines ir psichotropines medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai, taip pat garažo bokse Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame K. Č., turėdamas tikslą platinti, laikė paketą su narkotinėmis medžiagomis – kanapių dalimis, kurių bendra masė 96,9791 g, maišelį su rausvai gelsvais milteliais, bendros 45,9372 g masės, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – amfetamino, kurio gryna masė 4,1343 g, iki 2013 m. spalio 11 d., kai nuo 15.50 val. iki 17.15 val., kratos metu narkotines ir psichotropines medžiagas rado bei paėmė policijos pareigūnai.

V. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2013 m. spalio 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurio terminas to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Teismas net nesvarstė ir skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, kodėl švelnesne nei suėmimas kardomąja priemone arba keliomis iš jų negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, nors kaltinamasis yra suimtas jau daugiau nei pusę metų. V. Č. atkreipia dėmesį, kad byla jau yra perduota į teismą, o visi ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti. Be to, kitiems kaltinamiesiems šioje byloje yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas, nors jie kaltinami analogiškų ar net sunkesnių nusikaltimų nei inkriminuojami V. Č. padarymu. Tačiau tik jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra suimtas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Č. skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esantys faktiniai duomenys – kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti kratų protokoluose, atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, specialistų išvados, taip pat kiti faktiniai duomenys, užfiksuoti bylos medžiagoje, leidžia manyti, kad kaltinamasis V. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas nepasisako dėl kaltinamojo skunde nurodytų motyvų, jog byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių jo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Šiaulių apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam V. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Priešingai nei teigiama kaltinamojo skunde, apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad V. Č. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pasak kaltinamojo, jis turi draugę, su kuria ruošėsi sukurti šeimą, Šiauliuose gyvena jo tėvai ir sesuo, taip pat jis padeda senyvo amžiaus močiutei. Kita vertus, V. Č. yra nevedęs, jis iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Vien registravimasis darbo biržoje ir darbo ieškojimas nepatvirtina, kad kaltinamasis turėjo pastovių legalių pajamų, o V. Č. deklaratyviai teigia, kad jam materialiai padėdavo močiutė. Visa tai neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad jis yra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Be to, V. Č. yra kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas už šių sunkių nusikaltimų padarymą įtvirtina tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, V. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pagrindo buvimo nepaneigia kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis neturi ryšių užsienyje, jis niekur nebėgo ir nesiruošė bėgti nuo baudžiamojo persekiojimo. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam suėmimo (jo termino pratęsimo) pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo realiai rengėsi ar mėgino slėptis nuo proceso.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. V. Č. inkriminuojami sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. V. Č. kaltinamas galimai neteisėtai disponavęs narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nevienkartinis tokių galimai draudžiamų medžiagų pardavimas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Be to, kaip minėta, V. Č. iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, o kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog jis galimai pragyvenimui gaudavo lėšų iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, V. Č. gali daryti naujus nusikaltimus, įtvirtintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokios išvados nepaneigia kaltinamojo skundo teiginiai, kad jis anksčiau nėra teistas, dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo jam nėra pradėta ikiteisminių tyrimų.

Atsižvelgiant į tai, pritartina apygardos teismui, kad dabartiniu metu taikant V. Č. švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas ar keletą iš jų nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai atmetė galimybę pakeisti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę švelnesne.

Suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, kita vertus, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V. Č., pobūdį, sunkumą bei jų skaičių, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja proporcingumo principui. Vien tai, kad byla jau yra perduota į teismą, o visi ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti, savaime neleidžia švelninti kaltinamojo teisinės padėties. Be to, pažymėtina, kad kardomosios priemonės rūšis parenkama ir jos terminas tęsiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, todėl ta aplinkybė, jog kitiems kaltinamiesiems yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nesudaro pagrindo teigti, kad V. Č. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas neteisėtai ir nepagrįstai.

Skunde akcentuojama kaltinamojo sveikatos būklė, dėl kurios būtinas specialus gydymas ir režimo palaikymas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 45 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o remiantis 4 dalimi, suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Minėtos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos garantuoja suimtojo teisę gauti visapusišką medicininę pagalbą. Taigi, V. Č. turi teisę prašyti suėmimo atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas, o jo sveikatos būklė nagrinėjamu atveju nepatvirtina, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant švelnesnę kardomąją priemonę.

Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. Č. (V. Č.) skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.