Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-05-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-2843-374/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
e2YT-2843-374/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01073-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Pareiškėjas
K. Z.
Suinteresuotas asmuo
A. Z.
Civilinė byla Nr. e2YT-2843-374/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01073-2020-0
Sprendimo kategorija: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. Z. teismo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso N. Z., a/k (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriam iš esmės neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. mirė pareiškėjo motina N. Z., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad motina susituokė 1983-03-05 su A. Z., santuoka buvo įregistruota Baltarusijoje, Gardino srities Mostų rajono vykdomojo komiteto CBAĮ. Pareiškėjo tėvas A. Z. buvo karininkas, gyveno ir dirbo Marijampolėje. Tačiau tarybinei armijai palikus Lietuvą, tėvas išvyko iš Lietuvos, o motina N. Z. liko gyventi Lietuvoje, tame pačiame bute (duomenys neskelbtini). Santuoka nutraukta 1993-11-18.

Pareiškėjo teigimu, jo motina N. Z. pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. II-6098 šį butą pirko (privatizavo) sumokėdama už jį l6443 rublius, tame skaičiuje, 2005 rublius pinigais ir 14 438 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, ši aplinkybė patvirtinama pridedama 1992 m. rugsėjo 10 d. Sutarties registro Nr. II-6098 kopija.

Pareiškėjas teigia, kad pareiškėjo motina N. Z. butą pirko už asmenines lėšas, kai faktiškai su sutuoktiniu A. Z. jau gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė. Tačiau santuoka Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nutraukta tik 1993-11-18, aplinkybė patvirtinama pateikta civilinėje byloje Nr.2-1537/93 priimto sprendimo kopija. Turtiniai klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami.

Pareiškėjas nurodo, kadangi buto pirkimo sutartis sudaryta santuokos metu ir Nekilnojamojo turto registre nenurodyta, kad daiktinės teisės priklauso asmeninės nuosavybės reise N. Z., o yra įrašas, kad butas N. Z. priklauso nuosavybės teise, pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į N. Z. asmenines nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teigia, kadangi kitaip negali įrodyti, kad butas bendras plotas 50,18 kv. m, su rūsiu 6,37 kv m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastate unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane lA5/p, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro (duomenys neskelbtini), N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teisme (LR CPK 444 str. 1 d.. 2 d. 9 p.).

Suinteresuotas asmuo, N. Z. buvęs sutuoktinis, A. Z. pripažįsta faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė vienai N. Z., mirusiai (duomenys neskelbtini), nes jis tik po jos mirties sužinojo, kad N. Z. buvo pirkusi ši butą. A. Z. teigimu, N. Z. butą pirko savo asmeninėmis lėšomis. A. Z. patvirtino, kad prie buto pirkimo savo lėšomis neprisidėjo, niekada neprisidėjo ir prie nupirkto buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo.

Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).

Tiek pareiškime nurodo pareiškėjas, tiek SŠK, tiek 2000 m. LR Civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t.y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

Aplinkybę, kad butą, kurį nori paveldėti pareiškėjas, įsigijo pareiškėjo motina N. Z. iš asmeninių lėšų, patvirtina ir pareiškėjo tėvas A. Z. Nustatyta, kad N. Z. butą įsigijo 1992 m., faktiškai jau negyvendama kartu su sutuoktiniu, kuris nedalyvavo buto įsigijimo procedūroje, nesidomėjo ir neprisidėjo lėšomis. Šias aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai: santuokos ir ištuokos liudijimų kopijos, buto pirkimo-pardavimo sutartis, teismo sprendimo kopija, suinteresuoto asmens A. Z. atsiliepimas į pareiškimą ir kt.

Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 42, 87, 270, 293-295, 444 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, bendras plotas 50,18 kv. m, su rūsiu 6,57 kv m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastate unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane lA5/p, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso N. Z., a/k (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Rūta Gustienė