Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2023-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-193-939/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-01-09
Bylos Nr.
e1-193-939/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37399-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
E. B.
Baudžiamosios bylos Nr. e1-193-939/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37399-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 9 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimusi (duomenys neskeltini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, turi neįgalumą, teista Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 18.10 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangyje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – buvusiu sutuoktiniu V. B., tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. B. į galvą, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

E. B., apklausta įtariamąja, kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo30 d. pas jos buvusį sutuoktinį V. B., su kuriuo gyvena kaip sugyventiniai, į namus atvažiavo šio draugas, su kuriuo kartu visi trise gėrė degtinę. Po 17 val. V. B. draugas iš jų namų išvažiavo. Apie 18 val. 10 min. jai kartu su V. B. būnant namo prieangyje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio priežasties ji dėl išgerto alkoholio neprisimena. Tačiau visiškai sutinka su jai pareikštu pranešimu apie įtarimą, t. y. kad įvykusio konflikto metu ji namo prieangyje tyčia sudavė vieną kartą daiktu V. B. į galvą, sukeldama V. B. fizinį skausmą, bei tokiu būdu nežymiai sutrikdė šio sveikatą. Dėl girtumo neprisimena, kokiu daiktu ji V. B. sudavė. Atvykę policijos pareigūnai ją sulaikė. Kitą dieną grįžusi namo, ji pamatė V. B. galvoje žaizdą. Suprato, kad ji sužalojo V. B.. Pats V. B. teigė, kad ji jį sužalojo, kad ji jam sudavė kokiu tai daiktu į galvą. Ji dėl šio konflikto gailisi. Ji pati V. B. atsiprašė, pastarasis jai atleido, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios E. B. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad jis gyvena kartu su E. B. apie 20 m., veda bendrą ūkį. Buvo įregistravę santuoką, tačiau apie 10 metų yra išsiskyrę. 2022 m. rugsėjo 30 d. dienos metu su E. gėrė degtinę. Tiksliai nežino kurią valandą, tarp jo ir E. įvyko žodinis konfliktas, nes jis paėmė iš pastarosios vyno butelį, kad ši negertų. E. labai supyko, jį keikė. Jis tiksliai nežino kuo, nes nematė, E. konflikto metu jam sudavė į galvos sritį ir prakirto. Ji po šio konflikto nuėjo į kambarį, o jis išėjo į lauką ir paskambino 112. Atvyko GMP, po to policija. GMP jam suteikė pirmąją pagalbą, tai yra sutvarstė žaizdą. Jis jautė fizinį skausmą, tačiau E. atleidžia ir pretenzijų neturi dėl sužalojimo.

Liudytoja, policijos pareigūnė D. P., parodė, kad pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 19 val. 12 min. iš Alytaus operatyvaus valdymo skyriaus gautą pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), sugyventinė trenkė pranešėjui į galvą, kraujuoja iš galvos, nuvyko nurodytu adresu. Atvykus, pasitiko pranešėjas V. B., kuris paaiškino, kad išgertuvių metu tarp jo ir buvusios žmonos E. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu namo prieangyje E. B. jam kažkokiu daiktu sudavė vieną kartą į galvą. V. B. paaiškino, kad jis nežino, kokiu daiktu jam buvo suduota į galvą. V. B. teigė, kad jis patyrė fizinį skausmą. V. B. jau buvo suteikta pirmoji med. pagalba. Ant V. B. galvos buvo uždėtas tvarstis. Namo prieangyje, ant grindų, daikto, kuriuo galimai buvo suduota V. B. į galvą, nesimatė. E. B. buvo sulaikyta. V. B. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,41 promilės girtumas, o E. B. buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 18.10 val. gyvenamojo namo kambaryje, adresas (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus konfliktui, pirminiais duomenimis, buvusi sutuoktinė E. B., gyvenanti nurodytu adresu, nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, sudavė nenustatytu daiktu į pakaušio sritį ir sužalojo savo buvusį sutuoktinį V. B., gyvenantį nurodytu adresu, nustatytas 1,41 promilės neblaivumas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėta, kad smurtą patyrusio asmens galvoje yra kraujuojanti žaizda, smurtą patyrusiam asmeniui – V. B. nustatytas 1,41 promilės girtumas. Smurtu įtariamai E. B. nustatytas 2,21 promilės girtumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė skambučio garso įrašą, 2022 m. rugsėjo 30 d. užregistruotą iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini).

2022 m. lapkričio 28 d. Kitų objektų apžiūros protokole aprašytas BPC pateiktas garso įrašas. Garso įraše, kurio failas 2022_09_30_18-15-36_37060515106.mp3, užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. 18-15-36 gautas V. B. pranešimas, kad „Čia atvažiuokit, nes čia kažkokia prisiputus boba muša vyrą“, „Kraujas bėga, čia pramušė galvą, čia kraujas bėga“, „Kraujas bėga iš kaktos“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad V. B. nustatyta žaizda galvoje. Kadangi nenurodytas žaizdos pobūdis ir tiksli lokalizacija, todėl pagal tokius duomenis nurodyti traumavusio paviršiaus savybių bei sužalojimo mechanizmo nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugsėjo 30 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamoji E. B. tyčia nukentėjusiajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą į galvą ir taip smurtaudama nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamoji visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą veiką be jos pačios parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo V. B. ir liudytojos D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamosios smurtinių veiksmų pobūdį (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į galvą), nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį (kraujuojanti žaizda galvoje), kaltinamosios ir nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamosios smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas yra kaltinamosios tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamoji smurtinius veiksmus atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji E. B. vieną kartą teista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, yra neįgalusis asmuo. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr(duomenys neskelbtini)nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje turint duomenų apie nustatytą sunkaus lygio afektinį sutrikimą, tikslu įvertinti psichikos būseną, įvertinti, ar tiriamoji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, įtariamajai E. B. tikslinga skirti teismo ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamoji E. B. nusikaltimo padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo, E. B. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, nereikalingas specialus gydymas. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jai siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme. Prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamosios elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, E. B. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamosios išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. 20 val. 15 min. iki 2022 m. spalio 1 d. 15 val. 05 min. (viena para).

Kaltinamajai, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 1 d. (vieną parą), jį prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti E. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti E. B., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Lubauskienė